Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-404/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-08
Bylos Nr.
1-30-404/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23678-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
V. K., D. K.
Advokatai
Marius Gricius, Jovyta Piekienė
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-30-404/2017
Proceso Nr. 1-01-1-23678-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2017 m. kovo 8 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­de­ikis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ror­ei Eleonorai Kudriavecvai,kaltinamosios gynėjui advokatui Mariui Griciui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. K. , D. K. ,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jovytai Piekienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. Š. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. 2016 m. gegužės 20 d., apie 7⁵⁸ val., kaltinamoji J. Š. vairuodama automobilį "Audi A3", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama Plungėje, Birutės gatve, ties pastatu Nr. 35, išvažiuodama iš kelio, vykdydama kairiojo posūkio manevrą į kiemą, nedavė kelio priešinga kryptimi keliu tiesiai važiavusiam dviratininkui D. K. ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 103 p. (išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­moji J. Š. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku ji šeimos automobiliu vežė sūnų K. Š. į mokyklą - (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“. Birutės gatvėje, ties namu Nr. 35, reikėjo pasukti į kairę, visiškai sustojo šalia priešingų krypčių eismą skiriančios juostos, rodė kairiojo posūkio signalą ir laukė kol priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės pravažiuos. Priešinga kryptimi važiavęs krovininis automobilis sustojo prieš greičio slopinimo kalnelį, jo vairuotojas rankos gestu parodė jog ją praleidžia, todėl, įsitikinusi, kad priešinga kryptimi transporto priemonių nėra, pradėjo posūkio į kairę manevrą, kurio metu į jos automobilį atsitrenkė dviratininkas, kurio prieš tai nepastebėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ieškinius pripažįsta. Prašo baudžiamąją bylą prieš ją nutraukti, kadangi teisme susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. teisme parodė, kad tą rytą dviračiu važiavo į mokyklą - „Saulės“ gimnaziją. Lygiagrečiai su juo Birutės gatve važiavo ir krovininis automobilis. Likus iki greičio slopinimo kalnelio, esančio ties parduotuve "Dobilėlis", keliems metrams, krovininis automobilis pristabdė, o jis toliau važiavo tiesiai dviračio nestabdydamas, važiuojamąja kelio dalimi. Kai ties greičio slopinimo kalneliu pamatė priešprieša važiavusį ir į kairę sukantį automobilį, pradėjo dviratį stabdyti, tačiau iki automobilio buvo likę keli metrai, todėl nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilį. Eismo įvykio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sugadinti akiniai bei dviratis. Dėl sužalojimų patyrė skausmą, didelius nepatogumus gydantis sulaužytą raktikaulį, ilgai negalėjo lankyti mokyklos ir treniruotis Plungės sporto ir rekreacijos centre.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. (T.1, b.l. 82-88).

Specialisto išvadoje Nr. G1078/2016(03) konstatuoti eismo įvykio metu patirti D. K. sužalojimai: galvos sumušimas su ūmaus periodo, lengvos formos traumine smegenų liga, kairio peties sumušimas su kairiojo raktikaulio lūžimu distaliniame gale, kairės plaštakos II piršto sumušimas su pirštų minkštųjų audinių patinimu - sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (T.1, b.l. 68-69).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, D. K. atstovė pagal įstatymą V. K. teisme parodė, kad eismo įvykio metu ji dirbo ir gyveno Vokietijoje. Sužinojusi apie eismo įvykį grįžo į Lietuvą, sūnaus gydymui pirko vaistus, maisto papildus, rankos įtvarą, juo rūpinosi, labai pergyveno dėl pasveikimo ir galimų pasekmių, dėl to jai padaryta moralinė ir turtinė žala, todėl teisme pareiškė civilinius ieškinius sūnaus ir savo vardu. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu susitaikė su kaltinamąja, savo ieškinio reikalavimo atsisako visiškai, pagal sūnaus ieškinį reikalavimus mažina ir iš J. Š. nebeprašo priteisti 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovas – Draudimo bendrovė gera valia sutinka atlyginti visą turtinę žalą – 272,50 Eur, dalį neturtinės žalos – 1.200 Eur, o ieškinio reikalavimas iš viso reiškiamas 5.000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo iš draudimo bendrovės dar priteisti 3.800 Eur. Neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad Plungėje, Birutės gatvėje, ties pastatu Nr. 35, įvažiavime į kiemą sustojęs automobilis "Audi A3", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Dviratis rastas važiuojamojoje kelio dalyje, ties įvažiavimu į kiemą, dešinėje eismo juostoje. (T.1, b.l. 16).

Eismo įvykio metu abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs. (T.1, b.l. 14, 150.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Plungėje, Birutės gatvėje, ties pastatu Nr. 35, įvažiavime į kiemą sustojęs automobilis "Audi A3", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Dviratis rastas važiuojamojoje kelio dalyje, ties įvažiavimu į kiemą, dešinėje eismo juostoje (b.l. 16).

LTEC Klaipėdos skyriaus ekspertams atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 11K-340(16) konstatuota, kad:

- Eismo įvykio metu posūkio į kairę manevrą iš gatvės į kiemą vykdęs ir priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę važiuojamųjų dalių sankirtoje išvažiavęs automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu dviratininku D. K. . Susidūrimo metu dviratis atsitrenkė į automobilio dešinįjį šoną. Susidūrimo metu dviratis priekine dalimi (priekiniu ratu), tikėtina, kontaktavo su automobilio dešiniojo šono durelėmis, pradedant per vieną trečdalį jų ilgio nuo priekinio krašto, o vėliau, tikėtina, su galinio dešiniojo sparno priekine dalimi. Tikėtina, kad susidūrimas dviračiui buvo stabdantis ir jis po eismo įvykio liko gulėti ties susidūrimo vieta, todėl apytiksliai šia vieta gatvės pločio atžvilgiu prieš pat susidūrimą važiavo dviratininkas, o susidūrimo momentu šioje vietoje įstrižai gatvės buvo automobilio dešinysis šonas.

- Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. Š. veiksmai, – vykdant posūkio į kairę manevrą į kiemą, išvažiuodama iš kelio, nedavė kelio priešinga kryptimi keliu važiavusiam dviratininkui D. K. ir su juo susidūrė.

- Automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. Š. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, prieš vykdydama posūkio į kairę manevrą ir išvažiuodama iš gatvės į kiemą, privalėjo iš anksto rodyti kairįjį posūkio signalą, persirikiuoti prie jo važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto, duoti kelią priešinga kryptimi dviračiu važiavusiam D. K. , manevrą vykdyti taip, kad, įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos, vairuojama transporto priemonė neatsidurtų priešpriešiniam eismui skirtoje važiuojamojoje dalyje. D. K. keliu privalėjo važiuoti dviračiu turinčiu tvarkingą stabdį ir garso signalą, dviračio gale turėjo būti raudonos šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, privalėjo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turėjo degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, pastebėjęs, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis „Audi A3“ vykdydamas posūkio į kairę manevrą ir kirsdamas jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį sudaro kliūtį jo dviračio judėjimui, privalėjo stabdyti.

- Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų techniniu požiūriu tvirtinti, kad dviratininko D. K. pasirinkta važiavimo vieta ir trajektorija buvo nesaugi ar nepriimtina.

- Tirti pateikto dviračio priekinio ir galinio ratų stabdžiai veikiantys. Nuspaudus stabdžių svirtis ant vairo, ratų stabdžių mechanizmai suveikia, ratai stabdomi. Visa eiga nuspaudus ratų stabdžių svirtis, užstabdytą priekinis ratas rankomis neprasisuka, o galinis, panaudojant jėgą, prasisuka. Techniniu požiūriu tai, kad dviračio, kuriuo važiavo D. K. , priekyje ir gale nebuvo išorinių šviesos prietaisų ir dviratis neturėjo garso signalo, tikėtina, įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo. (T.1, b.l. 147-154).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamosios J. Š. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi vairuodama transporto priemonę pa­žei­dė trans­por­to eis­mo sau­gu­mo tai­syk­les, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta D. K. sveikata.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas, asmuo padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi įrodymais pagrįsti visas BK 38 str. 1 d. ir jos punktuose nurodytas aplinkybes bei konstatuoti jų buvimą.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto pirmą kartą, padarytas nusikaltimas neatsargus, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, ieškovams atsisakius kaltinamajai pareikštų ieškininių reikalavimų išspręstas klausimas dėl žalos atlyginimo, abu nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė susitaikė su kaltinamąja, neprieštarauja dėl bylos nutraukimo ir kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant pagrindui manyti, kad kaltinamoji J. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Pagal ieškovų D. K. , V. K. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovai yra draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per bendrovės filialą Lietuvoje (toliau – Draudimo bendrovė), ir kaltinamoji J. Š. .

Ieškovė V. K. atsisakė savo ieškinio reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios J. Š. , kadangi su ja susitaikė. Teismas šį atsisakymą priėmė, todėl procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d. nuostatomis.

Ieškovo D. K. atstovė V. K. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1.000 Eur neturtinės žalos priteisimo D. K. iš kaltinamosios J. Š. , kadangi su ja susitaikė. Teismas šį atsisakymą priėmė, todėl šioje dalyje ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d. nuostatomis.

Reikalavimas dėl 272,50 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, atsakovas – Draudimo bendrovė sutinka šioje dalyje žalą atlyginti pilnai (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.)

Reikalavimas dėl 5.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Atsakovas – Draudimo bendrovė neturtinės žalos sutinka atlyginti ne daugiau kaip 1.200 Eur, vadovaujantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d. nuostatas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. CK 6.250 str. 2 d. pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu - ir draudikui. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą CK 6.251 str. 1 d., tačiau neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 8.689 Eur tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos mažesnės sumos – nuo 600 iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012). Vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

Eismo įvykio metu D. K. buvo nesunkiai sužalotas, neabejotinai kentėjo skausmą, patyrė emocinę depresiją, nepatogumus dėl sužalojimų bei juos gydantis. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis D. K. važiuodamas dviračiu keliu, neturėdamas 18 metų amžiaus, neturėjo su savimi dviratininko šalmo, kurį užsidėti ir užsisegti jis privalėjo, tuo pažeisdamas galiojančių KET 56 punkto reikalavimus, kas galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikdymui dėl galvos sumušimo su ūmaus periodo, lengvos formos traumine smegenų liga, todėl ši aplinkybė yra motyvas mažinti prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgdamas į nuosprendyje konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovų prašymas priteisti prašomą neturtinės žalos sumą, į atsakovo - Draudimo bendrovės poziciją dėl žalos atlyginimo, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, teismas ieškovų ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 1.800 Eur nuo bendrai prašomos priteisti 5.000 Eur sumos, ją priteisiant iš atsakovo - Draudimo bendrovės.

Dėl VGTPT prašymo priteisti proceso išlaidas. 2017-01-11 sprendimais Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-44-855 ir Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-49-860, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius (toliau – Tarnyba) V. K. ir D. K. paskyrė advokatę Jovytą Piekienę teikti antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba teismui pateikė dvi pažymas (Nr. NTP-7-852 ir Nr. NTP-7-853), pagal kurių kiekvieną prašo priteisti po 127,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (T.2, b.l. 28, 29).

Advokatė Jovyta Piekienė iš paskyrimo atstovavo nukentėjusiųjų V. K. ir D. K. interesus teisme (T.2, b.l. 30), paruošė civilinius ieškinius (T.2, b.l. 31-34, 36), todėl išlaidos išieškotinos iš kaltinamosios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatomis. Nors šioje byloje procesas nutraukiamas nukentėjusiesiems susitaikius su klatinamąja, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamoji (BPK 105 str. 7 d.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303 str. 4 d., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja V. K. , nuknetėjusiuoju D. K. ir jo įstatymine atstove V. K. .

Baudžiamąją bylą prieš J. Š. nutraukti.

Priimti ieškovės V. K. atsakymą savo civilinio ieškinio dėl neturtinės 500 Eur žalos priteisimo iš J. Š. ir ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d.

Priimti ieškovės V. K. atsakymą savo atstovaujamojo D. K. ieškinio reikalavimo dėl neturtinės 1.000 Eur žalos priteisimo iš J. Š. ir ieškinio nagrinėjimo procesą šioje dalyje nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d.

Ieškovo D. K. , atstovaujamo įstatyminės atstovės V. K. , ieškinį tenkinti iš dalies ir D. K. iš atsakovo - draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per bendrovės filialą Lietuvoje, priteisti 272,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų) turtinės žalos atlyginimui, 1.800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš J. Š. priteisti 254,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. (Išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuo­sprendis per 20 die­nų, nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis