- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 1-101-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- A. I.
- Nukentėjusysis
- R. I.-M.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam A. I., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai R. I.-M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas nuo 2006-01-11, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2, 3, 6 p., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. I. nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. kovo 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat smurtavo prieš esantį dėl amžiaus ir prastos sveikatos bejėgiškoje būklėje savo šeimos narį - motiną D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus galvoje - minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas, odos nubrozdinimus kaktoje, abiejų akiduobių srityse, apatinėje lūpoje, pasmakrėje, kairės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje ir dešinio žando srityse; minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruva kairėje krūtinės-juosmens pusėje su tiesioginiu XI šonkaulio lūžiu užpakalinėje pažastinėje linijoje, poodines kraujosruvos krūtinėje, rankose, kojose, todėl nuo ilgalaikio sistemingo smurtavimo nuo trauminės kilmės abipusės galvos smegenų subdurinės higromos (galvos smegenų skysčio išsiliejimo), subdurinės hematomos apie kairį galvos smegenų pusrutulį, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir strigimui, pastaroji (duomenys neskelbtini), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, taip nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį - motiną.
Kaltinamojo A. I. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.
Kaltinamasis A. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyveno dviese su motina- D. M., kuriai buvo nustatyti specialūs poreikiai ir globa. Paskutiniu metu motina į nieką nereagavo, todėl jis plaštakos smūgiu, kumščiu suduodavo jai per veidą, kitas kūno vietas, kad ši atkreiptų dėmesį prieš vaistų davimą, maitinimą, drabužių keitimą. Motina negalėjo kalbėti, būdavo po savimi pasidariusi, ją reikėdavo prausti, apvalyti, sauskelnes pakeisti. Šių veiksmų atlikimas jam sukeldavo vidinį pyktį. Paaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo sulaužyti šonkaulius, negalėjo. Į šonkaulius nesmūgiavo, tačiau galėjo apversdamas ją lovoje arba pakeldamas, pasodindamas per stipriai suspausti ir dėl to galėjo lūžti šonkauliai. Mušdavo tik plaštakomis arba kumščiais. Galimai neapskaičiavo savo smūgių stiprumo. Motina pati buvo daug kartų iškritusi iš lovos ir susimušusi, tačiau greitosios medicinos pagalbos jis nekviesdavo. Yra buvę atvejų, kai smūgius suduodavo būdamas neblaivus. Artimų žmonių, kurie būtų galėję padėti prižiūrėti motiną, jis neturi. Motina suprasdavo, kai jis suduodavo smūgius, ji pakeldavo ranką, bandydavo ranka prisidengti veidą. Kartais jis ją papurtydavo, kratydavo, šaukdavo jos atžvilgiu. Kad motinai skauda, suvokdavo. Mušimo metu nukentėjusioji šaukdavosi pagalbos, rėkdavo, kad nori mirties.
Liudytoja J. Z. parodė, kad A. I. namuose pastoviai būdavo triukšmaujama, šaukiama, girdėdavosi daiktų mėtymas. Jai prieš kelis mėnesius iki nukentėjusiosios D. M. mirties teko matyti pastarosios sumuštą veidą, mėlyną ranką. D. M. jai sakydavo, kad skriaudžia sūnus, tai yra, kaltinamasis, tačiau esant daugiau žmonių, atėjus socialinei darbuotojai, sakydavo, kad sūnus jos nemuša. Kaltinamasis A. I. namuose nuolat keikdavosi, girdėdavosi D. M. keistas garsas, kurį ji suprasdavo kaip verksmą. Kaltinamąjį A. I. dažnai matydavo neblaivų. Pas D. M. niekas kitas neužeidavo, A. I. draugų neatsivesdavo.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2015-03-14, jam dirbant prie ūkinio pastato, priėjo A. I. ir pasisiūlė padėti. Paklaustas apie motinos sveikatą, A. I. atsakė, kad ji nevalgo, mažai kalba, guli. Jis A. I. liepė iškviesti medikus. Tada A. I. išėjo. Apie A. I. žmonės kalbėdavo gerai, kad jis prižiūri motiną, daro jai valgyti, aprūpina vaistais. Retkarčiais kaltinamąjį matydavo ir neblaivų.
Liudytoja D. M. parodė, kad A. I. ir D. M. santykiai buvo geri, prie jos akių A. I. į motiną kreipdavosi mamyte. 2015-03-14, apie 17.00 val., ji nuėjo aplankyti D. M.. Duris atidarė neblaivus A. I.. Paklaustas, kokia mamos sveikata, šis atsakė, kad motina guli kambaryje, lovoje. Nuėjusi į kambarį, pamatė D. M., gulinčią lovoje be sąmonės, jos veidas buvo sumuštas. Ant D. M. kūno mėlynes yra mačiusi ir anksčiau, tačiau pastaroji visada sakydavo, kad nugriuvo. Tuomet ji nuėjo pas vietos felčerę A. J. ir šią informavo apie D. M. sveikatos būklę, po ko abi sugrįžo pas nukentėjusiąją į butą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja A. J. parodė, kad 2015-03-14, apie 18.00 val., pas ją į namus atėjusi D. M. pasakė, kad buvo nuėjusi pas D. M. ir pastaroji visiškai nereaguoja į aplinką. Kartu su D. M. nuėjo pas D. M., ten rado A. I., kuris buvo neblaivus. Ant D. M. kūno matė sužalojimus, t. y. veido, ausies, rankos srityse. Jos vertinimu, sužalojimai buvo kelių dienų senumo, nes ant rankos buvusios mėlynės buvo bepradedančios keisti spalvą. A. I. sakė, kad motina eidama griuvinėdavo ir šie sužalojimai atsirado dėl griuvimų.
Liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamojo A. I. bute girdėdavo kaltinamojo keiksmažodžius.
Liudytoja J. K. parodė, kad kartą kaltinamasis A. I. pasakė, kad jo motinai D. M. yra labai blogai, paaiškino, kad pastaroji guli ir nevaikščioja.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 296/15(02) matyti, kad D. M. mirė nuo trauminės kilmės abipusės galvos smegenų subdurinės higromos (galvos smegenų skysčio išsiliejimo), subdurinės hematomos apie kairį galvos smegenų pusrutulį išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir strigimui. Mirčiai turėjo įtakos ir lėtiniai (ypač širdies-kraujagyslių) susirgimai, atrofiniai kraujagysliniai senatviniai pokyčiai galvos smegenyse. Tai patvirtina klinikinių ir morfologinių tyrimų duomenys. Prieš mirtį D. M. alkoholio nevartojo. Lavone yra daug ir įvairaus senumo sužalojimų. Sužalojimai galvoje - minkštųjų audinių sumušimai, kraujosruvos, odos nubrozdinimai kaktoje, abiejų akiduobių srityse, apatinėje lūpoje, pasmakrėje, kairės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje ir dešinio žando srityse. Šie sužalojimai padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu mažiausiai 8 smūgiais (poveikiais). Dėl šių sužalojimų išsivystė mirtį sukėlę galvos smegenų skysčio ir kraujo išsiliejimai į subdurinį tarpą. Iš sužalojimų galvoje senesni, padaryti apie 4-7 paros iki mirties, yra - kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų akiduobių srityse (mažiausiai 2 smūgiai), kraujosruvos apatinėje lūpoje, pasmakrėje (2 smūgiai), kraujosruva kairės ausies kaušelyje su susidariusia hematoma, kremzlės plyšimu (mažiausiai vienas smūgis). Dar trys sužalojimai galvoje yra padaryti vėliau - odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva tarpuakyje, kraujosruva dešinio smilkinio bei dešinio žando srityse. Šie sužalojimai padaryti 3 smūgiais apie 1-2 paros iki mirties. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu, nes sukėlė trauminius galvos smegenų skysčio ir kraujo išsiliejimus į subdurinį galvos smegenų tarpą, o tai buvo mirties priežastis. Minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva kairėje krūtinės-juosmens pusėje su tiesioginiu XI šonkaulio lūžiu užpakalinėje pažastinėje linijoje išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio apie 1-2 paros iki mirties, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Visos kitos poodinės kraujosruvos krūtinėje, rankose, kojose padarytos dėl kieto buko daikto poveikio savaitės laikotarpiu iki mirties ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Gyjantys, su jau susidariusiu kauliniu rumbu, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai vidurinėje pažastinėje linijoje išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio ir galimai griūnant. Šis sužalojimas padarytas apie 3-6 savaitės iki mirties ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos rankose galėjo išsivystyti pasyvios savigynos metu, mėginant prisidengti nuo smūgių. Po dalies, ypač ne galvos srityje padarytų sužalojimų padarymo, D. M. neabejotinai galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nesant diagnostikos ir gydymo klaidų, D. M. ilgiau gyventi negalėjo. D. M. kūne konstatuota daug ir įvairaus senumo sužalojimų. Visus sužalojimus (ypač sužalojimus akiduobių srityje, veide, kairės ausies kaušelyje, krūtinės priekiniame paviršiuje, dilbiuose) negalima paaiškinti vien griuvimais - jie pagal lokalizacija kūne būdingi padaromiems smūgiuojant kumščiais ar pan. Likę sužalojimai, taip pat ir šonkaulių lūžiai, galėjo išsivystyti ir pakartotinai griūnant ar pan.
Sužalojimai padaryti ne vienu metu ir ne mažiau kaip dvidešimčia poveikių (smūgių). Sužalojimai padaryti nedidele ir vidutine jėga (t. 1, b. l. 69-77).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-03-14 ir 2015-03-17 buvo užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 14-16, 17-21, 22-26, 27-30).
Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad A. I. yra D. M. sūnus (t. 1, b. l. 82).
Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad padarytai turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios gydymo prašoma priteisti 1267,91 Eur (t. 1, b. l. 90-93).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-03-14, 20:50:48, A. I. nustatytas 2,21 ‰ neblaivumas (t. 1, b. l. 99).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. I. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. I. diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas (dėl galvos smegenų pažeidimo ir disfunkcijos) bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 127-133).
Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad D. M. mirtinus sužalojimus padarė jos sūnus – kaltinamasis A. I.. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai bei specialisto išvada patvirtina, kad D. M. buvo sužalota savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir mirė nuo trauminės kilmės abipusės galvos smegenų subdurinės higromos (galvos smegenų skysčio išsiliejimo), subdurinės hematomos apie kairį galvos smegenų pusrutulį, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir strigimui.
Kaltinamasis A. I. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, t. y. tuo, kad jis, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį - motiną. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji D. M. iš tiesų buvo bejėgiškos būklės. Vadovaujantis teismų praktika, nukentėjusiojo bejėgiška būklė pripažįstama, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Teismas apie bejėgiškumo būseną sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. bejėgiškoje būsenoje buvo ne tik dėl itin garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), bet ir dėl labai prastos sveikatos būklės – ji buvo patyrusi kelis insultus, sunkiai vaikščiojo, jai buvo nustatytas nuolatinės globos poreikis. A. I. suvokė, jog motina negali pati savimi pasirūpinti, jai reikalingas pastovus vaistų vartojimas, pamaitinimas, nuprausimas ir pan. Taigi kaltinamasis suvokė ir tai, jog motina dėl silpnos sveikatos negali apsiginti nuo jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto. Todėl kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus yra pagrįstas.
Prokuroras kaltinimą grindė ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta nusikalstamą veiką kvalifikuojančia aplinkybe, t. y. nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Ši kaltinimo dalis iš esmės buvo grindžiama tik nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiumi (ne mažiau dvidešimt poveikių, padarytų skirtingu metu), nors ne visi sužalojimai su nukentėjusiosios mirtimi yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu, kai kurie iš jų padaryti kelios savaitės iki D. M. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015). Atitinkamai kankinimu pripažįstami veiksmai, trunkantys tam tikrą laiką, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kūnui arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (pvz., dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir kt.).
Analizuojamu atveju sutiktina, jog A. I. yra ne kartą naudojęs smurtinius veiksmus savo motinos atžvilgiu, tačiau šis smurtas nebuvo nukreiptas į asmens kankinimą ar kitokį itin žiaurų elgesį su juo. Kaltinamasis motiną globojo netinkamai, senyvo amžiaus motinos priežiūra jam kėlė vidinį pyktį, nepasitenkinimą, be abejo, tai yra menkavertė priežastis naudoti smurtą. Vis dėlto, A. I. motiną maitindavo, sugirdydavo jai vaistus, o smurtą naudodavo, nes buvo nepakantus pastarosios sunkiai sveikatos būklei. D. M. nebuvo pajėgi pati pavalgyti, išgerti vaistus, nueiti iki tualeto, visa tai kaltinamąjį erzindavo, todėl smurtas buvo naudojamas siekiant didesnės motinos reakcijos, kad ši greičiau išgertų jai duodamus vaistus ir pan. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamasis prieš savo motiną būtų smurtavęs naudojant kokį nors specialų įrankį ar kitą daiktą, visi smūgiai būdavo suduodami rankos plaštaka arba kumščiu. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai buvo padaryti nedidele ir vidutine jėga. Pats A. I. pripažino, jog motinos nužudyti nenorėjo, tačiau neįvertindavo savo smūgių jėgos, buvo visiškai abejingas motinos sveikatos būklei, jos elgesiui, kai ši bandydavo ranka dengtis veidą. Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi ir tyčios rūšis rodo, jog kankinti ar kitaip itin žiauriai nužudyti savo motiną A. I. nesiekė. Pažymėtina ir tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai, atitinkantys nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, neturėjo esminės įtakos mirčiai, tačiau apsunkino bendrą D. M. sveikatos būklę. Neatmesta galimybė, jog kai kuriuos sužalojimus D. M. galėjo pasidaryti ir pati krisdama ar griūdama. Apie tai, jog nukentėjusioji griuvinėdavo, savo parodymuose nuosekliai aiškino ir kaltinamasis.
Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra įrodyta, kad A. I. sudavė D. M. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip aštuonis, į veido, galvos sritį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jos mirtį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinimo pašalinamas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad nužudymas buvo padarytas D. M. kankinant ar kitaip itin žiauriai.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. I. tai yra pirmasis teistumas, administracine tvarka jis baustas tik kartą, o padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra susijęs su smurto panaudojimu. A. I. nuo 2005 m. yra diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ir organinis nuotaikos sutrikimas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad minėti sutrikimai egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu. Nors kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tačiau emocinis nestabilumas, susilpninta emocijų ir elgesio kontrolė, spontaniški, sąlygoti momentinių impulsų, poelgiai neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamam elgesiui.
A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, bendravo su teisėsaugos institucijų atstovais, davė nuoseklius, išsamius parodymus ir tokiu būdu padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, jog nusikaltimo darymo inkriminuotu laikotarpiu vartojo alkoholį, pripažino pats kaltinamasis, priklausomybė nuo alkoholio sindromo konstatuota ir ekspertizės akte. 2015-03-14, kai D. M. buvo išvežta į ligoninę, A. I. buvo nustatytas 2.21 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, tačiau artimas sunkiam.
Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už labai sunkų nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje ar BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios leistų teismui svarstyti švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimą, nėra, tad A. I. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Nusikaltimas baigtas. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, prieš sunkios sveikatos, garbaus amžiaus, bejėgiškos būklės šeimos narį, nesant rimto preteksto. Nusikalstami veiksmai truko kurį laiką. Nusikaltimas padarytas slaugant sunkios būklės savo šeimos narį, pykčio ir nepakantumo dėl slaugomosios sunkios būklės ir kaltinamojo girtavimo ir dėl to sekusių neigiamų padarinių (aptartų aukščiau) išdavoje.
Vis dėlto, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, nuo 2006 m. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija parenka A. I. bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 1267,91 Eur ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios D. M. gydymo, atlyginimo. Šios išlaidos yra pagrįstos gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 38) ir yra tiesiogiai nulemtos kaltinamojo A. I. nusikalstamų veiksmų, todėl yra pilnai priteisiamos iš kaltinamojo.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus pažymą (t. 2, b. l. 24-25), advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. I., advokatės užmokestis sudaro 192 Eur, tačiau minėtos išlaidos valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos, nes gynėjo dalyvavimas procese buvo privalomas. Taip pat, Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo, neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą. A. I. yra pensininkas, kitų pajamų šaltinių neturi, taigi jo turtinė padėtis nėra gera.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-03-14 iki 2015-03-15 ir nuo 2015-03-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1267,91 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktinius įrodymus: pagalvės užvalkalą, kaltinamojo A. I. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, rankų nagų nuokarpas, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; CD-R laikmeną - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.