Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-509-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
AN2-509-579/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01693-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-509-579/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01693-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atmestas D. S. skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės K. K. 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. liepos 11 d., 13.05 val., krašto kelyje K.-P.-A., 16-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir tuo pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu paskirta nuobauda, D. S. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtąjį trijų mėnesių terminą sutrumpinti, taip pat skirti mažesnę piniginę baudą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant nuobaudą, konstatavo, jog D. S. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad įstatymas nereikalauja taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šį nusižengimą padariusį asmenį, visumos vertinimu. Tuo tarpu apylinkės teismas minėto straipsnio taikymą sieja su itin abstrakčiomis sąvokomis, sudarydamas įspūdį, jog ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai negali būti taikoma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailisi, dirba, rūpinasi artimais giminaičiais (dėde), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir charakterizuojamas išimtinai teigiamai, tačiau šių aplinkybių apylinkės teismas pakankamai neįvertino. Taip pat be pagrindo nesivadovauta jo nurodyta teismų praktika, kurioje prieita prie išvados, kad net ir skyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos tikslai vis tiek gali būti pasiekti.

3.2. Skunde pareiškėjas teigia, jog neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Nors jo padarytas nusižengimas yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis nusižengė Kelių eismo taisyklėms daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Esant tokiai kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemones, turėtų būti atsižvelgiama daugiau nei įprastai. Šiuo atveju jam kyla itin skaudžios pasekmės – galimybės mokėti įmokas dėl paskolos grąžinimo netekimas, rizika prarasti nuolatinę ir vienintelę darbo vietą, galimybės pasirūpinti artimu giminaičiu (dėde) netekimas bei apskritai susisiekimo netekimas. Taigi, šiuo atveju liko neatskleista bylos esmė, o apylinkės teismas netgi nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti, jei administracinio poveikio priemonė būtų ne panaikinta, o bent pakeista, pavyzdžiui, sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki vieno mėnesio.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo D. S. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas D. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti baudos dydį bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtą trijų mėnesių terminą sutrumpinti. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinės nuobaudos skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažinusi D. S. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, paskyrė jam minimalią administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, tai yra trims mėnesiams, atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. S. skundą, konstatavo, jog pažeidėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), todėl dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą nenustatė pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą bei pareiškėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, sąlygojančių baudos mažinimą ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą ar nustatyto termino trumpinimą, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, tikslai negali būti pasiekti jų neskyrus arba sumažinus baudos dydį bei specialiosios teisės atėmimo terminą.

10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog D. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo ir rūpinimosi artimais giminaičiais (dėde, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) priemonė, kad turi finansinių įsipareigojimų, dėl specialiosios teisės atėmimo gali būti atleistas iš darbo, kadangi negalės atlikti visų savo darbo funkcijų, tokiu būdu nebepajėgtų vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

11. Pažymėtina, jog D. S. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir pagalbos reikalingais giminaičiais (pažymėtina, jog D. S. dėdei P. G. slaugos poreikis nustatytas terminuotai iki 2019 m. spalio 23 d., be to, teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad D. S. iš tiesų slaugo specialiųjų poreikių turintį dėdę), tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti pagalbos reikalingais artimaisiais, visų pirma, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Administracinių nusižengimų registro išrašu apie D. S. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 17-20), daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinti, kaip tvarkingo, atsakingo bei apdairaus vairuotojo, nėra pagrindo. D. S. du kartus yra baustas dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, taip pat kartą buvo palikęs savo transporto priemonę ant žalios vejos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo, be to, nuo paskutinio nusižengimo padarymo (2019 m. birželio 24 d.) iki analizuojamo nusižengimo (2019 m. liepos 11 d.) padarymo buvo praėję vos kelios savaitės. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nagrinėjamas nusižengimas (lenkimas ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, kertant ištisinę ženklinimo liniją) yra susijęs su neadekvačiu skubėjimu kelyje, kas patvirtina, jog D. S. mėgsta greitį ir vairuodamas nepagrįstai rizikuoja. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lenkė net penkis lengvuosius automobilius, kurie visi neva per lėtai važiavo. Atkreiptinas dėmesys, jog D. S. savo Institucijoje rašytame paaiškinime nurodė, jog keliu K.-P. važiavo pirmą kartą, vadinasi, važiuodamas jam nežinomu keliu privalėjo elgtis itin atidžiai bei atsakingai, tačiau važiavo visiškai nerūpestingai ir netgi nepastebėjo iš paskos važiuojančio policijos automobilio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad lenkimui pasirinkta vieta buvo prieš kalvotą kelio ruožą, kur matomumas buvo apsunkintas, taigi, lenkiant visą koloną automobilių, susidarė pavojinga situacija, nes D. S. galėjo ir nesuspėti sugrįžti į savo važiuojamąją kelio dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, visa ši informacija neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, o priešingai, minimizuoja ir nesvarsto jam paskirtos nuobaudos paskirties bei tikslų, kas neleidžia manyti, jog D. S. nebekartos tų pačių klaidų ir laikysis teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

13. Pažymėtina, jog D. S. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino D. S. skundo ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasEvaldas Gražys