Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), besimokančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, nevedusiam, kuriam 2006-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, vadovaujantis LR BPK 403 str., paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2009-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 284 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas. Vadovaujantis LR BPK 403 str. J. L. skirta priverčiamojo medicinos priemonė- stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, t. y. 2010-01-19, apie 14.00 val., viešoje vietoje - Vilniaus Sausio 13-osios vidurinės mokyklos l-ojo aukšto vestibiulyje, esančiame Architektų g. 166, Vilniuje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei grasindamas, užpuolė nukentėjusiąją J. M. ir be priežasties, tyčia spyrė pastarajai vieną kartą koja į nugarą, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinės plaštakos penktojo delnakaulio lūžį ir tris nedideles kraujosruvas kairiajame viršutiniame voke, nosyje ir kairiajame kelyje, bei sulaužydamas J. M. 200 Lt vertės akinius, po ko pasišalino.

Vadovaujantis BPK 401 str. 2 d., teismas šioje byloje turi išspręsti: ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; ar po nusikalstamos veikos padarymo asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Teismo nustatytas nusikaltimo aplinkybes įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2010-01-19, apie 14.20 val., ji ruošėsi išeiti iš Sausio 13-osios vidurinės mokyklos, esančios Architektų g. 166, Vilniuje. Prisimena, kad mokyklos pirmo aukšto vestibiulyje per žingsnį nuo savęs ji pamatė J. L. raudonu veidu, keistomis akimis. Jis buvo akivaizdžiai neadekvatus, suprato, kad jai reikia trauktis jam iš kelio, todėl apsisuko norėdama nueiti. Toliau prisimena tik tai, kad ji guli ant grindų, veidu į apačią, jaučia skausmą nosyje, kaktoje, rankoje. Vėliau iškviesti medikai ją išvežė į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. J. L., kai ją pakėlė, ji jau nematė. Ji neprisimena, kiek smūgių jai sudavė J. L.. Dėl jo neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę ir moralinę žalą. Turtinę žalą sudaro 225 Lt, iš kurių 200 Lt – sulaužytų akinių vertė bei 25 Lt – išlaidos, kurias ji patyrė važiuodama taksi automobiliu į polikliniką bei pas teismo medicinos ekspertus. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio ji patyrė didžiulę moralinę traumą. Ji gulėjo sužalota visos mokyklos ir mokinių akivaizdoje. Taip pat, tai yra paskutiniai jos darbo metai prieš išeinant į pensiją, todėl nemokant įmokų į Sodrą, kai sumažėja atlyginimo vidurkis bei draudžiamosios pajamos, kas įtakoja jos būsimos pensijos dydį. Po patirto sužalojimo ji nedirbo nuo 2010-01-19 iki 2010-03-11, o nuo 2010-04-06 ji yra nedarbinga dėl bendro susirgimo, dėl širdies ritmo sutrikimo, dėl patirto streso. Ji gydosi ambulatoriškai. Dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo ji patyrė fizinį ir psichologinį skausmą, buvo pažemintas jos orumas, ji iki šiol jaučia įtampą ir baimę einant tamsoje, negali atsisukti nugara, net nesijaučia saugi savo darbo vietoje - mokyklos bibliotekoje, kur atsidarius durims gali įeiti bet kas. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 10 000 Lt.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ji mokosi Vilniaus Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje 12 b klasėje. 2010-01-19, apie 14 val., po pamokų ji buvo mokyklos pirmojo aukšto vestibiulyje. Ji kartu su J. S. sėdėjo ant suoliukų, prie lango, netoli budėtojos stalo. Pamatė, kaip per duris į mokyklą užėjo J. L.. Jį pažįsta visa mokykla ir visas Lazdynų mikrorajonas kaip narkomaną, triukšmautoją. Tik įėjęs per duris, J. L. pasuko į kairę ir, eidamas link jų, lietuviškai pradėjo rėkti, ko jos čia žiūri. Jos jam nieko neatsakė. Tą dieną J. L. buvo agresyvus. Jai nieko neatsakius, J. L. nuėjo toliau, budėtojos stalo link. Kaip tik tuo momentu iš rūbinių pusės J. L. pusėn ėjo rusų kalbos mokytoja J. M.. Ties budėtojos stalu J. L. ir mokytoja J. M. sustojo vienas priešais kitą. J. L. kažką rėkė mokytojai į veidą. Mokytoja J. M. jam nieko nesakiusi apsisuko ir pradėjo eiti ten, iš kur buvo atėjusi. Tuo metu J. L. įsibėgėjo ir koja vieną kartą stipriai spyrė jai į nugarą. Nuo smūgio mokytoja veidu žemyn nugriuvo tiesiai ant mokyklos pirmo aukšto vestibiulio akmens plokščių. Tuo metu J. L. apsisuko ir išjo iš mokyklos. Ji su J. S. pribėgo prie mokytojos J. M., padėjo jai atsikelti, nes ji pati nesugebėjo. Jos mokytoją paguldė ant suoliuko. Mokytoja J. M. buvo kruvina,tačiau neprisimena ar kraujas jai bėgo iš nosies, lūpos ar veido. Mokytoja skundėsi, kad jai skauda galva. Ji su J. S. dar surinko mokytojus daiktus, nes nukrito jos akiniai, iš rankinės iškrito vaistai. Jos pabuvo su mokytoja J. M., kol atvažiavo greitoji pagalba. Beveik tuo pat metu atvažiavo ir policijos pareigūnai.

Liudytojai J. S. ir Č. V. B. iš esmės davė analogiškus liudytojos J. Š. duotiems paaiškinimams parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. J. patvirtino nukentėjusiosios J. M. sumušimo faktą bei nurodė J. L. asmenybės nustatymo aplinkybes.

J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

J. L. baudžiamojo įstatymo uiždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. 2010-04-07/14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79 TPK-16/2010 nurodyta, kad J. L. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dėl kurio jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. J. L. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi jis linkęs kartoti visuomenei pavojingas agresyvias veikas, rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarų stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Kadangi J. L. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo psichikos būklė yra nestabili, jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme yra netikslingas.

Iš esmės tą patį patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė, kuri nurodė, kad J. L. reikalinga skirti būtent stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad J. L., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 284 str. 1 d., ir jam skirta priverčiamojo medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Byloje pareikšti Vlatybinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios J. M. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais. BPK 109 str. numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atasakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nustačius, kad J. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, jis nėra kaltinamasis, todėl taikyti šioje byloje minėto straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinių palikimas nengrinėtais neužkerta kelio civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajai savo turtines ginti civilinio proceso tvarka.

Kadangi šiuo metu J. L. yra gydomas ir stebimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kardomoji priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Pripažinti, kad J. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą 284 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas.

J. L. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

J. L. kardomosios priemonės neskirti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.