Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjai A. D. ir suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“, J. P., S. V., A. M., A. V., R. J. nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“, J. P., S. V., A. M., A. V., R. J. dėl turinčio juridinę reikšmę – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. J., S. V. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kas su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja A. D. yra mirusiųjų A. V. ir A. V. dukros J. V. dukra. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis A. V., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė A. V. (b. l. 14-16). Pareiškėjai A. D. po senelės A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ir po senelio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą po savo senelių A. V. ir A. V. mirties, jai buvo išaiškinta, kad gali kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kas priėmė palikimą po A. V. ir A. V. mirties. Notarė nurodė, kad paveldėjimo byla po A. V. mirties ir A. V. mirties nepradėta, pas mirusius A. V. ir A. V. dar yra trys vaikai: J. P., S. V., A. M., pas mirusį sūnų V. V. yra vienas sūnus, o pas mirusį sūnų B. V. yra dvi dukros. Mirusi A. V. patvirtintu (duomenys neskelbtini) testamentu, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. P. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). Pagal asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninį pasą A. V. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad jos senelė A. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos senelis iki savo mirties gyveno šiame gyvenamajame name. Po sutuoktinio mirties jos senelė A. V. ir toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name, t. y. priėmė mirusio sutuoktinio likusį palikimą faktišku valdymu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu pripažintinas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kai įpėdinis faktiškai paveldimą turtą naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos senelė A. V. po sutuoktinio A. V. mirties gyveno jų bendrame name ir rūpinosi šiuo namu, t. y. per šešis mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė nespėjusi sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentų.

Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), senelė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po senelės A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad po senelės mirties nuolat prižiūri bei iki šiol tvarko, gyvena senelės namuose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja rūpinasi ir prižiūri namų valda, moka mokesčius, t. y. per šešis mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu. Pagal 1964 m. CK 573 str. palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą. Pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė, duomenų apie tai, kad kiti mirusiosios A. V. įpėdiniai pretenduotų į palikimą nėra. Be to, mirusi A. V. testamentu, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. P. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po savo senelės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsniu, 587 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), senelė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po savo senelės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.