Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-8731-1030/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2YT-8731-1030/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05364-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
M. L.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8731-1030/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05364-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. L., R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja M. L., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas butas buvo įgytas 1992 m. rugpjūčio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, pareiškėjai esant santuokoje su S. L.. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 650. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, jį valdė, prižiūrėjo ir mokėjo už jį mokesčius. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėdama pakankamai teisinių žinių negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos. Be to, pareiškėjos supratimu, butas yra jos nuosavybė, nes šį turtą ji nuolat valdo, moka mokesčius ir prižiūri, nekilnojamasis turtas valstybės įmonėje „Registrų centras“ registruotas jos vardu. 2019 m. liepos 4 d. pareiškėja kreipėsi į notarę Birutę Vinogradovienę, ketindama savo butą padovanoti anūkei. Paaiškėjo, kad dovanojimo sandorio notarė negali tvirtinti, nes nėra sutvarkyti palikimo dokumentai. Pareiškėjos sutuoktinis palikimo surašęs nebuvo. Pareiškėjos duktė R. L. ir sūnus R. L., kaip įstatyminiai įpėdiniai, palikimo nepriėmė, nes nepretendavo į palikimą. Kitų paveldėjimo teisę turinčių asmenų nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą S. L. palikimo perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų, apie paveldimo turto faktinį valdymą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – valstybės įmonė „Turto bankas“, o ne VMI, civilinė byla e2YT-8731-1030/2019 nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis. Informavo, kad VMI iki 2019 m. rugsėjo 9 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. L. ir R. L. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. buvo pareiškėjos M. L. sutuoktinis, santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. L. mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog santuokos metu 1992 m. rugpjūčio 27 d. M. L. vardu buvo įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Gyventojų registro duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad M. L. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po S. L. mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą. Testamentų registro duomenims, palikimo priėmimo faktų po S. L. mirties nėra užregistruota.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK).

Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Šio kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. 1964 m. CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos M. L. nurodytas aplinkybes, kad po vyro mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, taip pat notaro pateiktas raštas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja vienintelė priėmė S. L. palikimą – jam priklausiusią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.

Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė visą S. L. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. L. po sutuoktinio S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė