Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, A. K., jo atstovei advokatei A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN dėl Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2013-10-28 nutarimo Nr. 23NT-3511530-13 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 28 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėja D. N. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nutraukė (nepradėjo) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pripažinus, jog V. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jis iki motinos mirties gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, vėliau, po motinos mirties V. B. A. K. išprašė iš buto, pakeitė spynas be jo sutikimo, todėl A. K. apribota galimybė pateikti į jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį.

Liudytoja T. D. parodė, kad A. K. iki jo motinos mirties kurį laiką gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Vėliau po motinos mirties buvo išvažiavęs į Angliją, o jam grįžus, buvo pakeistos buto durų spynos ir jis negalėjo patekti į butą.

Liudytojas S. V. M. parodė, kad A. K. gyveno buto, esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. S. V. M. žino, kad jo sūnus padėjo A. K. nusivežti ten lovą. Vėliau į tą butą A. K. negalėjo patekti, nes V. B. pakeitė buto durų spynas.

Liudytoja R. P. parodė, kad A. K. niekada negyveno bute (duomenys neskelbtini) tik kelis kartus yra pernakvojęs iki jo motinos mirties. Minėto buto antrame aukšte visuomet gyveno A. B. kartu su šeima. Nematė, kad A. K. atsivežtų kokius nors daiktus į butą, jis tik atvažiuodavo aplankyti mamos. Nežino ar antrame aukšte buvo A. K. daiktų, nes ten beveik neužeina.

Liudytojas V. B. parodė, kad A. K. visą laiką gyveno Šlienavoje, tik prieš mirštant motinai laikinai buvo apsigyvenęs bute (duomenys neskelbtini) bei ten buvo atsivežęs kelis namų apyvokos daiktus. Po motinos mirties A. K. išsikraustė, tuomet V. B. pakeitė buto durų spynas, nes prieš tai pats A. K. jas buvo sukeitęs. V. B. žino, kad testamentu A. K. priklauso ½ dalis buto, tačiau naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl V. B. nedavė buto durų spynos raktų, kadangi nežinojo, kuriuos raktus duoti.

Liudytojas A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančio buto antrame aukšte jis gyveno nuolat su savo šeima, A. K. niekuomet ten negyveno, tik laikinai. Po motinos mirties praėjus vienai savaitei, A. B. paprašė A. K. išsikraustyti, pastarasis išsikraustė. Durų spynos buvo pakeistos tik todėl, kad A. K. pats buvo jas pakeitęs, todėl spynos po jo išsikraustymo buvo atkeistos atgal. Kadangi nėra nustatyta buto naudojimosi tvarka, neaišku, kurių durų spynos raktus duoti A. K..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant V. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Iš medžiagoje, pagal kurią nutraukta (nepradėta) administracinio teisės pažeidimo teisena, esančio A. K. pareiškimo matyti, kad jis prašė nubausti V. B. pagal ATPK 188 str. už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. V. B. atsisakė duoti raktus ir įleisti A. K. į jam bei V. B. nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) t.y. už savavaldžiavimą. ( b. l. 1).

Iš medžiagoje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. B., A. K., R. P. ir R. P.. ( b. l. 6-7).

Iš medžiagoje esančio 2013-06-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad po N. B. mirties A. K. paveldėjo 186/743 dalis žemės sklypo, ¼ dalį gyvenamojo namo ¼ dalį ūkinio pastato, ½ dalį garažo, ¼ dalį kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9-16).

Iš medžiagoje esančio 2012-02-14 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo matyti, kad juo A. B. buvo nubaustas pagal ATPK 188 str. už tai, kad 2012-01-13 A. B. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, pakeitė namo (duomenys neskelbtini) lauko vartų ir durų spynas, ko pasekoje ten gyvenantis A. K. negalėjo patekti į namus. ( b. l. 5)

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. ir V. B. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2013-06-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį nuosavybės teises į dalį statinių, tame tarpe ir ¼ dalį gyvenamojo namo bei dalį žemės sklypo, įgijo A. K. nėra nuginčytas ir 2013-08-14 buvo galiojantis. Naudojimosi pastatais tvarka nėra nustatyta. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi teismo sprendimu naudojimosi ginčo pastatu tvarka nenustatyta, A. K. ir V. B. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį minėtą pastatą turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu. Pažymėtina, kad CK 4.83 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai, naudodamiesi bendrąja daline nuosavybe, turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.

Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad V. B., neduodamas A. K. rakto nuo ginčo pastato bei jo neįsileisdamas į namą, taip išreiškė savo, kaip bendrasavininko, nesutikimą, kad minėtame name gyventų ar bendrąja daline nuosavybės teise A. K. priklausančiu turtu A. K. disponuotų savo nuožiūra. Minėtas nesutikimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl yra pagrindas teigti, kad V. B., kaip bendrasavininkas, tokiais veiksmais galimai piktnaudžiavo savo teise ir tuo pažeidė A. K. teises ir teisėtus interesus, susijusius su bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimu, todėl galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. Bendras teisės principas byloja – iš neteisės neatsiranda teisė (ex in juria non oritur jus).

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, joje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to medžiagoje nebuvo suformuluotas konkretus kaltinimas konkrečiam asmeniui.

ATPK 259 str. 1 d. numato, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas pažeidimu turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pažeidimu pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 str. (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų - panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nustačius minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad yra pagrindas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėjos D. N. 2013-11-14 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną naikinti ir bylą grąžinti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN tyrėjos D. N. 2013-11-14 nutarimą Nr. 23NT-3511530-13 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir bylą grąžinti organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.