Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. birželio 15 d. apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. S. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Dacia“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą jo sutuoktinei N. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apklaustas 2024 m. birželio 18 d. bei 2024 m. birželio 28 d. įtariamuoju R. S. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2024 m. birželio 15 d. apie 23.15 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Važiavo nuo prekybos centro „X“ pusės. 2024 m. birželio 15 d. apie 18.00 val. nuo 19.00 val. pliaže pradėjo vartoti sidrą. Išgėrė 2 litrus sidro, 6 laipsnių stiprumo. Kitokio alkoholio nevartojo. Prieš sidro vartojimą gėrė nealkoholinę girą. Apie 21.00 val. baigė gerti sidrą ir po 22.00 val., išvažiavo iš pliažo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo policijos pareigūnų reidas. Policijos pareigūnai sustabdė jo automobilį ir priėję pareikalavo papūsti į bekontaktį alkotesterį. Po ko policijos pareigūnai liepė jam išlipti iš automobilio ir pateikti visus dokumentus. Jis priėjo prie policijos tarnybinio automobilio, kur dar kartą pūtė į alkotesterį ir praėjus 15 minučių dar vieną kartą pūtė į alkotesterį. Su alkotesterio parodymais sutinka. Vairavo automobilį neblaivus, nes nesijautė stipriai apsvaigęs. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 70-71, 81).

???2024 m. birželio 16 d. gautas (duomenys neskelbtini) specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 15 d. apie 23.15 val. dirbant specialiųjų priemonių metu T. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo R. S. blaivumą, pirmu pūtimu 23.17 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas. Antru pūtimu 23.34 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas. Vairuotojui įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Automobilis „Dacia“ uždarytas į saugomą stovėjimo aikštelę (b.l.18).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad 2024 m. birželio 15 d., 23.17 val. alkotesteriu R. S. pirmu patikrinimu nustatytas 2,02 promilių girtumas, 23.34 val. antru patikrinimu nustatytas 1,91 promilių girtumas (b.l. 54-56). Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. S. iš burnos sklinda alkoholio kvapas. R. S. negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Iš byloje esančių duomenų, kuriuos patvirtino tyrėja A. L., matyti, kad automobilio „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. S. (b.l. 28-29).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis vidutinė automobilio „Dacia Logan 1.6“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1700 eurų (b. l. 30).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. S. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio aparato išrašai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė N. S. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo R. S. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l.46) ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas (b.l. 48), dirba ir gerai charakterizuojamas (b.l. 50, 99). Byloje nėra kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė sutiko, kad kaltinamojo R. S. atžvilgiu galima taikyti BK 40 straipsnį.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę N. S.. Teismui pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad N. S. tinkama laiduotoja. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir gerai charakterizuojama ( b.l. 100-103), gyvena kartu su R. S..

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam R. S. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

R. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. birželio 18 d. (b.l. 87). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Dacia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone priklauso R. S.. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Teigtina, kad automobilis „Dacia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis, yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. birželio 17 d. nutarimu, galimo turto konfiskavimo pagrindu, automobiliui „Dacia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2024 m. gruodžio 17 d. (b.l. 32) turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 243,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam R. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (nemoka valstybinės kalbos), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

R. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos 2024 m. birželio 18 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje) paėmimas (saugomas baudžiamojoje byloje (b.l.84-90). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos, o R. S. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 3, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. birželio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti R. S. vardu registruotą automobilį „Dacia“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. birželio 17 d. nutarimu turto konfiskavimo pagrindu automobiliui „Dacia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. S. atmesti.

Išaiškinti R. S., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.