Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-585-768/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
1S-585-768/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Donatas Jatužis
Baudžiamoji byla Nr. 1S-585-768/2015
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (pirmininkaujantysis), Laimanto Misiūno ir Eigirdo Činkos,

rengiantis nagrinėti suimtojo G. B. gynėjo advokato R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad jis nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesio vidurio, Vilniaus ir Visagino miestuose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu L. P. - IAE komercijos skyriaus vadovu ir kitais nenustatytais asmenimis, siekiant turtinės naudos, padėjo L. P. piktnaudžiauti tarnyba - neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančius šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, reikalavimus organizuoti ir 2014-08-11 įvykdyti nereikalingo arba netinkamo naudoti VĮ IAE turto - 2000 t. l-ojo bloko turboagregatų žemo slėgio K-16650 tipo kondensatorių šilumokaitinių vario - nikelio vamzdelių laužo pardavimo aukcioną, apgaule sumažinant parduodamų daiktų vertę ir iš anksto numatant konkurso laimėtoją, parduodamą kainą, tokiu būdu suteikiant išskirtines teises vienam aukciono dalyviui, kitų naudai užvaldė teisę į didelės vertės svetimą, VĮ IAE priklausantį turtą, tuo padarant juridiniam asmeniui VĮ IAE didesnę nei 250 MGL turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą valstybei ir VĮ IAE bei jų prestižui, t. y. veikdamas iš anksto sutelktoje bendrininkų grupėje pagal kartu su bendrininkais parengtą veikimo planą, L. P. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sąmoningai, siekiant materialinės naudos jam parenkant aukciono dalyvius ir numatant jo laimėtoją, parengė jiems tinkančias sąlygas, ėmėsi aktyvių priemonių sutrukdyti potencialiems aukciono dalyviams dalyvauti aukcione, padėjo įvykdyti aukcioną, kurio laimėtojas buvo numatytas iš anksto, o įvykus aukcionui, sudarant sutartį su jį laimėjusia įmone dėl vario laužo pirkimo - pardavimo, pakeičiant esmines aukciono sąlygas - tokiu būdu neteisėtai, panaudojant apgaulę, pardavė teisę įmonei „SypraGmbH" į IAE priklausantį turtą - apie 2000 t. minėto metalo laužo už 5 400 000 litų sumą, kurio vertė 10 520 000 Lt, tokiu būdu „SypraGmbH" naudai, apgaule įgijo svetimą VĮ IAE turtą, kurio vertė 5 120 000 Lt.

2015 m. lapkričio 4 d. G. B. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. 2015 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu, G. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti G. B. skirtą kardomąją priemonę ir jį iš suėmimo paleisti. Jis skunde nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės nemotyvuota, joje tiesiog "perrašytas" prokurorės pareiškimas. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie motyvai, kurie lemtų būtent suėmimo skyrimą, bet ne galimybę parinkti kitą kardomąją priemonę. Nėra nurodyti ir jokie argumentai, kurie paneigtų suimtojo ir jo gynėjo posėdyje nurodytus, tačiau skundžiamoje nutartyje apskritai neaprašytus motyvus ir aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu surinktoje ar tiesiogiai teismui pateiktoje medžiagoje turi būti duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas įtarti ar kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Kuo griežtesnę priemonę norima taikyti, tuo didesnė turi būti tikimybė, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Gynėjas pažymi, kad, kaip matyti iš įteikto pranešimo apie įtarimą, šiame ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės vyko 2014 metų pavasarį - vasarą, t.y. daugiau nei prieš pusantrų metų. Nuo 2014 metų pradžios įtariamojo G. B. atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dėl to, jei G. B. būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, tokias nusikalstamas veikas neabejotinai patvirtintų aiškūs ir konkretūs duomenys apie tokių veikų objektyviuosius požymius. Skundžiamoje nutartyje "duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis G. B. padarė jam inkriminuojamą veiką" yra tiesiog abstrakčiai perrašyti iš Prokurorės pareiškimo. Skundžiamoje nutartyje apskritai nėra nurodyti jokie konkretūs duomenys, kurie leido teismui taip "manyti", o dėl to neįmanoma įsitikinti bei patikrinti, ar skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvykdė jam BPK 121 str. 2 d. nustatytą pareigą. Prokurorės pateiktoje medžiagoje yra įtariamojo L. P., asocijuoto liudytojo S. L., liudytojo P. Z. parodymai, kuriuose nėra jokių duomenų apie tai, kad G. B. būtų atlikęs kokias nors veikas, siekdamas paveikti VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau - IAE) darbuotojų elgesį ar sprendimus dėl aukciono paskelbimo, aukciono sąlygų nustatymo ir/ar aukciono dalyvių pasiūlymų įvertinimo, taip pat kokius nors kitus IAE darbuotojų sprendimus. Prokurorės pareiškime ir Skundžiamoje nutartyje aiškiai neteisėtai abstrakčiai nurodyta "kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga" akivaizdžiai nepagrindžia ir negali pagrįsti kardomosios priemonės skyrimo, nes neaišku ir negalima įsitikinti bei patikrinti, kas yra ta "kita medžiaga".

Dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo - pagrįsto manymo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gynėjas pabrėžia, kad įtariamasis G. B. savanoriškai davė parodymus 2015 m. lapkričio 5 d. apklausoje, kurioje atsakė į visus prokuroro klausimus ir atskleidė jam žinomas tiriamų įvykių aplinkybes. Prokurorės pareiškime ir skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas yra grindžiamas nusikaltimų, kurių padarymu pareikštas įtarimas, sunkumu. Tačiau nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė tik padidina bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad "dėl savo verslo pobūdžio G. B. nuolatos būna užsienyje, ten yra užmezgęs glaudžius verslo ir socialinius ryšius. Taip pat yra įvairių užsienio verslo įmonių atstovas, tokiu būdu turi galimybes išvykti į užsienį ir gauti nuolatines pajamas". Šie skundžiamos nutarties teiginiai, gynėjo nuomone yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi prokurorės pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie kokius nors konkrečius įtariamojo G. B. verslo ir/ar socialinius ryšius užsienyje, kurie pagrįstų deklaratyvius skundžiamos nutarties teiginius apie galimybę išvykti į užsienį ir gauti ten pajamas. Pats savaime verslo ir/ar socialinių ryšių turėjimas užsienyje akivaizdžiai yra a priori socialiai reikšmingas ir skatintinas, dėl to niekaip negali pagrįsti didesnės "bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos" tikimybės ir/ar galimybės. Antai tarptautinė organizacija Europos Sąjunga buvo sukurta tam ir šiuo metu kaip įmanoma labiau skatina laisvą asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimą. Verslo ir socialiniai ryšiai Europos Sąjungoje niekaip negali pagrįsti skundžiamos nutarties išvadų, kadangi Europos Sąjungoje veikia veiksminga baudžiamosios justicijos bendradarbiavimo (inter alia, Europos arešto orderio) sistema. Nėra jokių duomenų apie tai, kad įtariamasis G. B. turėtų kokių nors konkrečių verslo ir/ar socialinių ryšių kokioje nors užsienio valstybėje, kuri nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Įtariamasis G. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra aiškiai teigiamai orientuotas ir socialus asmuo. G. B. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvos Respublikoje. Jis susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais savo socialinėje aplinkoje Lietuvos Respublikoje ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjas pažymi, kad nors G. B. sūnus D. B. yra pilnametis (jam yra 19 metų), tačiau jis studijuoja (duomenys neskelbtini) koledže Londone ir yra pilnai išlaikomas savo tėvo G. B. (pridedami studijas patvirtinantys dokumentai), lapkričio mėnesį sueina buto, kuriame Londone gyvena D. B. nuomos terminas, įtariamasis G. B. yra vienintelis asmuo, galintis užtikrinti savo studijuojančio sūnaus teisę į gyvenamąjį būstą. Iš to akivaizdu, kad prokurorės pareiškime nurodyto siekiamo tikslo - įtariamojo dalyvavimo procese - galima pasiekti taikant švelnesnes ir proporcingas siekiamam tikslui kardomąsias priemones, inter alia, intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą ar kitas.

Dėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo - pagrįsto manymo, kad įtariamasis trukdys procesui gynėjas nurodo, kad BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdami suėmimą, teisėjai privalo vadovautis BPK 3 d. 1 ar 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis (pavyzdžiui, byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pabrėžtina, kad įtariamasis G. B. savanoriškai davė parodymus 2015 m. lapkričio 5 d. apklausoje, kurioje atsakė į visus prokuroro klausimus ir atskleidė jam žinomas tiriamų įvykių aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kuriomis buvo leista atlikti kratas šiame ikiteisminiame tyrime, buvo priimtos dar 2015 m. rugsėjo 24 d., tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, nesibaimindami kokių nors įrodymų sunaikinimo ir/ar kitokio galimo poveikio procesui, butas atliko tik ilgiau negu po mėnesio. Tai patvirtina, kad Prokurorės pareiškimo teiginiai bei nerimas dėl galimo trukdymo procesui yra aiškiai hipotetiniai ir deklaratyvūs. Skundžiamoje nutartyje perrašytas prokurorės pareiškimo teiginys apie pareikštų įtarimų pobūdį, kad inkriminuojami nusikaltimai neva padaryti bendrininkų grupėje, kad įtariamasis neva galimai įtakojo kitus bendrininkus atlikti neteisėtus veiksmus. Tokios hipotetinės prielaidos jokiu būdu negali pagrįsti ir nepagrindžia išvados, kad įtariamasis G. B. trukdys baudžiamajam procesui. Tai, kad įtariamos veikos neva padarytos bendrininkų grupėje, negali pagrįsti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo, priešingu atveju a priori egzistuotų pagrindas suimti bet kurį asmenį, įtariamą kokiu nors nusikaltimu, padarytu bendrininkaujant. Skundžiamoje nutartyje perrašyti prokurorės pareiškimo teiginiai, kad "yra duomenų apie tai, jog galimi liudytojai, turintys reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui, gali būti susiję tiesioginiais finansiniais ryšiais su G. B., todėl jis, būdamas laisvėje, turėtų realių galimybę daryti jiems poveikį." Šie teiginiai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi abstraktūs ir deklaratyvus. Nėra nurodyta, kokie tie "finansiniai ryšiai", kokie tokių "finansinių ryšių" elementai sudaro padidintas ir/ar neįprastas galimybes daryti kam nors poveikį. Prokurorės pateiktoje medžiagoje nėra tokių konkrečių duomenų apie kokius nors G. B. "finansinius ryšius", patvirtinančius G. B. galimybes daryti kam nors poveikį. Taigi hipotetinė poveikio darymo galimybė negali pagrįsti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo. Kratos protokole nurodyti teiginiai aiškiai patvirtina, kad G. B. netrukdė daryti kratos ir laikėsi BPK 149 str. 1 d. nustatytos tvarkos - "pareigūnas, pradėdamas kratų ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio ir vienų nutarties ar nutarimo dėl kratos ar poėmio nuorašą įteikti asmeniui, pas kurį daroma krata. Po to, pareigūnas privalo pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą "; Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokiais "fiziniais veiksmais" neva buvo trukdyta patekti į namą, kokiais veiksmais neva buvo bandoma išvengti kratos. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl teismas atmetė įtariamojo G. B. teismo posėdyje nurodytus paaiškinimus apie tai, jog į jo gyvenamąją vietą anksti ryte atvykus pareigūnams, jis buvo pakeltas iš miego, žmogiškai sutrikęs ir užtruko, kol apsirengė, išėjo į lauką pas pareigūnus (per šalia durų esantį vitrininį langą, per kurį tiesiog patogiau nei per duris išeiti į lauką) ir, susipažinęs su kratos darymo teisinį pagrindą sudarančiais dokumentais, įleido pareigūnus į patalpas. 2015 metų lapkričio 4 d. kratos, darytos G. B. gyvenamojoje vietoje, protokole nėra nurodytu jokių aplinkybių apie kokius nors G. B. veiksmus, trukdant daryti kratą. Vadovaujantis BPK 149 str. 10 d., tokios aplinkybės turėjo būti nurodytos kratos protokole, bet ne kokiuose nors kitokiuose dokumentuos inter alia, negalėjo būti nurodytos kartu su Prokurorės pareiškimu pateiktame "tarnybiniame pranešime".

Skundas paliekamas nenagrinėtas.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, skundo dalykas yra išnykęs, nes įtariamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas prokurorės 2015-11-13 nutarimu pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir 15000 Eur užstatu. Tai yra, iš esmės jau yra priimtas sprendimas, kurį įtariamasis prašė priimti aukštesnės instancijos teismą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio 2 dalyje numatyti keli galimi aukštesnės instancijos teismo sprendimai, išnagrinėjus suimtojo ar jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo: 1) paskirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti arba 2) pakeisti suėmimo terminą, arba 3) pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, arba 4) suėmimą panaikinti. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, turi apsvarstyti visų alternatyvių sprendimų priėmimo galimybę.

Kolegijos nuomone, prokurorui, jo kompetencijos ribose priėmus nutarimą pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone, aukštesnės instancijos teismas negali priimti nė vieno iš BPK 130 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sprendimų, kadangi toks prokuroro nutarimas yra skundžiamas BPK 63 straipsnio tvarka. Akivaizdu, kad aukštesnis teismas tokioje situacijoje negali suėmimo nei palikti galioti, nei pakeisti jo termino, kadangi prokuroras jau konstatavo, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone tokį skundą nagrinėjantis teismas taip pat negali, kadangi tokiu atveju aukštesnysis teismas gali nutarti, jog įtariamajam turėjo būti paskirta kitokia kardomoji priemonė, nei nusprendė prokuroras ir tokiu būdu gali būti pasunkinta įtariamojo padėtis, nes paminėto prokuroro nutarimo skundą nagrinėjantis teismas negali nagrinėti, o tuo labiau jį pakeisti ar panaikinti. Susidarius tokiai situacijai, iš teismo yra atimama galimybė priimti alternatyvų procesinė sprendimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, iki skundo dėl paskirto suėmimo nagrinėjimo, prokuroro nutarimu įtariamajam suėmimą pakeitus švelnesne kardomąja priemone ir taip išnykus skundo dalykui bei teismui neturint galimybės priimti vieną iš alternatyvių BPK 130 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų, įtariamojo G. B. gynėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

palikti nenagrinėtą įtariamojo G. B. gynėjo advokato R. K. skundą.

Teisėjai Donatas JatužisLaimantas MisiūnasEigirdas Činka