Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-27 · Administracinė byla Nr. eI-5908-816/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
eI-5908-816/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02578-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Atsakovas
J. S.
Pareiškėjas
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5908-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02578-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. S. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininko J. S. priteisti 143,07 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 5,27 eurų delspinigių už nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai. Taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., skolininkas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.33 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 18.14 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 41.72 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 30.11 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 29.02 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.42 kv. m); patalpos/butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.25 kv. m).

Žemesnės instancijos teismas

Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), pagal kuriuos atsakovui apskaičiavo Vietinę rinkliavą už šiuos nekilnojamojo turto objektus. Paaiškino, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant Vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkui suformuoti ir išsiųsti 8 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, atsakovui paskaičiuota už 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 26,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 1,41 Eur delspinigių, už 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 59,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 3,22 Eur delspinigių, už 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 57,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 0,64 Eur delspinigių.

Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d., 99 str., Rinkliavos nuostatų 60, 83, 86 p. bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių norma, pagal kurią už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, ir nurodo, kad apskaičiavo atsakovui už nesumokėtą vietinę rinkliavą 5,27 Eur delspinigių.

Taip pat pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo.

Atsiliepimas

Atsakovas J. S. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą iš esmės nesutinka su prašymo reikalavimais.

Nurodo, kad 4 garažams, esantiems dvejose garažų bendrijose, nėra priskirta konteinerių, t. y. bendrijos jų atsisakė ir nesudarė sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo, pareiškėjas asmeniškai taip pat nėra sudaręs sutarties su pareiškėja. Remiantis Rinkliavos nuostatų 8.6 p., turi būti garažų savininkų bendrijos raštiškas susitarimas. Dėl minėtos priežasties mano, kad mokėjimo skaičiavimai nėra tikslūs, skolos suma galimai turėtų būti mažesnė 57 proc. Teigia, jog rinkliavos mokėtojams, kurių NTO remiantis Rinkliavos nuostatų 32.2 p. priskirtini bendrojo naudojimo konteineriai, kintamoji rinkliavos dalis paskirstoma pagal bendrąjį plotą arba atsižvelgiant į rinkliavos mokėtojo nurodytą kitą proporciją, kai rinkliavos mokėtojo prašymu konteineris pažymimas kaip individualaus naudojimo.

Nurodo, kad visi ginčo nekilnojamojo turto objektai nurodyta dalimi priklauso tik pareiškėjui, todėl fiziškai jis negalėjo naudotis septynių objektų konteineriais.

Pažymi, kad rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, taikoma lengvata – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies, todėl keturių garažų atžvilgiu atliekų surinkimo rinkliava pareiškėjui negali būti taikoma.

Nurodo, kad 2019 m. sumokėjo pareiškėjai 10,83 ir 49,25 Eur, 2021 m. – 50 Eur. Mano, jog Rinkliavos pastoviosios dalies suma už NTO, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėtų sudaryti 23,40 Eur.

Nurodo, jog NTO, esantis adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo tik 2022 m., todėl neskaičiuotina Rinkliava laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Teigia, jog 2019–2021 m. atlikti mokėjimai (110,08 Eur), turėtų visiškai padengti dviejų butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pastoviosios dalies mokestį (4*23,4 yra 93,60 Eur).

Teigia, jog turi būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, kadangi atsakovas neturėjo informacijos, tikėjosi, kad administratorius teisingai apskaičiuoja įmokas, taigi negalėjo laiku sumokėti rinkliavos dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių pareiškėjas negalėjo numatyti. Teigia, jog nepaisant netikslumų, įmokos buvo mokamos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai); 2 punktas – viešbučių paskirties pastatai (patalpos), t. y. pastatai, naudojami trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai), patalpos trumpai apsistoti; 8 punktas – garažų paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai, šioje byloje aktuali ir nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 punktas, ankstesnių redakcijų 7.5 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. sausio 1 d., 39 punktas, ankstesnių redakcijų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 52.1 punktą (ankstesnių redakcijų 23, 34 punktus), pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus). Pagal Rinkliavos nuostatų 52.2.1 punktą (ankstesnių redakcijų 23, 35 punktus), kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginant iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus.

Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA (Rinkliavos nuostatų 5 punktas, ankstesnių redakcijų 6 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (VĮ Registrų centro išrašai):

1) 3/8 dalis (15,65 kv. m) buto/patalpos–buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 41,72 kv. m);

2) 13/41 dalis (9,55 kv. m.) negyvenamosios patalpos – viešbučio kambario (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 30,11 kv. m), nuo 2022 m. vasario 28 d.;

3) butas/patalpa–butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 29,02 kv. m);

4) negyvenamoji patalpa–garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,25 kv. m).

5) negyvenamoji patalpa–garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,42 kv. m.);

6) negyvenamoji patalpa–garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,33 kv. m);

7) negyvenamoji patalpa–garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 18,14 kv. m).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai), viešbučių paskirties pastatų ar patalpų (pastatai, naudojami trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai), patalpos trumpai apsistoti) ir garažų paskirties pastatų (pastatai, naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje)) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąrašas“ 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai)), pagal 4 punktą viešbučių paskirties pastatai ir patalpos (pastatai ir patalpos, naudojamos trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos ir panašiai)), pagal 9 punktą – garažų paskirties pastatai ir patalpos (pastatai ir patalpos, naudojamos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus individualių namų valdose ir daugiabučiuose pastatuose esančius garažus). Bylos duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys NTO patenka į minėtas apmokestinamo nekilnojamojo turto kategorijas.

Rinkliavos nuostatų 22 punktas nustato: „Iš Registro išbraukiami objektai, kai yra visos šios sąlygos: 22.1. Nekilnojamo turto registro duomenimis objektas yra sudegęs, sunaikintas, pažeistas, tačiau nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro; 22.2. NTO objektas neturi priskirto konteinerio ir nėra teikiama konteinerio ištuštinimo paslauga; 22.3. Administratorius atlieka faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatoma, kad nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti“.

Rinkliavos nuostatų 23 punktas nustato: „23. Administratorius turi teisę priimti sprendimą dėl Registro duomenų tikslinimo, kai: 23.1. Administratorius atlieka patikrą vietoje ir nustato naujus faktinius duomenis, kurie skiriasi nuo Registre turimų duomenų; 23.2. atliekų turėtojas pateikia prašymą patikslinti duomenis bei pagrindžiančius dokumentus; 23.3. atliekų turėtojas pateikia prašymą taikyti lengvatą bei pagrindžiančius dokumentus“.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys NTO būtų išbraukti iš Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – ir Registras) ar patikslinti Registro duomenys Rinkliavos nuostatų 22 ir 23 punktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

Rinkliavos nuostatų 72 punktas nustato Rinkliavos lengvatos taikymo atvejus. Rinkliavos nuostatų 73–75 punktai nustato, jog Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo, nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą; lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos; prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas.

Bylos duomenimis dėl lengvatos taikymo ginčo laikotarpiu Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka pareiškėjas nėra kreipęsis ir sprendimo dėl lengvatos taikymo nepriimta.

Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovo valdomus nekilnojamojo turto objektus jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis.

Skolininkui suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai adresu (duomenys neskelbtini).

Mokėtina rinkliavos suma už 2020 m., remiantis 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11186279, sudaro 65,28 Eur.

Mokėtina rinkliavos suma už 2021 m., remiantis 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11480140, sudaro 57,60 Eur, ir rinkliavos suma už didžiagabaričių atliekų tvarkymą, remiantis mokėjimo pranešimo DGA tvarkymo detalizacija, sudaro 2,04 Eur.

Mokėtina rinkliavos suma už 2022 m., remiantis 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11852358, sudaro 49,80 Eur, vėliau pritaikant korekciją pagal mokėjimo pranešimą koreguojančią detalizaciją (Korekcijos suma už viešbučių paskirties NTO, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 3,30 Eur), ir rinkliavos suma už didžiagabaričių atliekų tvarkymą, remiantis mokėjimo pranešimo DGA tvarkymo detalizacija, sudaro 4,11 Eur.

Atsakovui minėtu adresu taip pat išsiųsti skolos pranešimai: 2021 m. rugpjūčio 9 d. (Nr. 00284520), 2022 m. liepos 8 d. (Nr. 00527830).

Rinkliavos nuostatų 56 punktas nustato, jog tuo atveju, jeigu pasikeitė Rinkliava apmokestinamo NTO savininkas, Rinkliava buvusiam savininkui skaičiuojama už visą kalendorinį mėnesį, kurį jis buvo NTO savininku, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną pasikeitimas įvyko; naujam NTO savininkui Rinkliava skaičiuojama nuo kito mėnesio, per kurį pasikeitė NTO savininkas, pirmos dienos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tapo 13/41 dalies (9,55 kv. m) negyvenamosios patalpos – viešbučio kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 28 d., Rinkliava atsakovui už šį NTO skaičiuotina nuo 2022 m. kovo mėnesio. Atitinkamai 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11852358 koreguojančioje detalizacijoje nurodoma, jog už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už šį NTO paskaičiuota 3,30 Eur rinkliavos.

Rašytiniais bylos duomenimis NTO plotai, Rinkliavos taikymo laikotarpis ir tarifai nurodyti tinkamai. Nėra pagrindo nesutikti su nurodytuose mokėjimo pranešimuose, jų DGA tvarkymo detalizacijose ir koreguojančioje detalizacijoje nurodytomis rinkliavos sumomis.

Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovo argumentai apie tai, kad nesinaudojo turtu, jog netinkamai apskaičiuoti Rinkliavos dydžiai, nėra pagrįsti leistinais įrodymais.

Rinkliavų nuostatų 60 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos.

Atsakovas nurodo, kad 2019 m. sumokėjo pareiškėjai 10,83 ir 49,25 Eur, 2021 m. – 50 Eur, mano, jog šios sumos (110,08 Eur) turėtų visiškai padengti NTO, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pastoviosios dalies mokestį.

Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose ir pateiktoje Mokėtojo duomenų peržiūros kortelėje nurodoma, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 50 Eur. Paaiškinama, jog, atsižvelgiant į tai, kad už 2019 metus buvo likusi neapmokėta skolos suma 10,92 Eur, gautas 50 Eur pavedimas, už ginčo laikotarpį buvo priskaičiuota rinkliavos suma 175,98 Eur ir didelių gabaritų atliekų išvežimo suma 6,17 Eur, bendra priteistina skola yra 143,07 Eur (10,92 Eur - 50 Eur + 175,98 Eur + 6,17 Eur).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo pareiškėjai 50 Eur sumą, kurios dalis (10,92 Eur) įskaityta už ankstesnį mokestinį laikotarpį, likusios atsakovo skolos dalies apmokėjimo atsakovas nepagrindė leistinais įrodymais, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 143,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Rinkliavų nuostatų 83 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 84 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 86 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Rinkliavos nuostatų 87 punktas nustato, jog Rinkliavos mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo Rinkliavos administratoriaus sprendimu, jeigu įrodo, kad negalėjo laiku sumokėti Rinkliavos įmokos dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Bylos duomenimis, dėl atleidimo nuo delspinigių už ginčo laikotarpį Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka pareiškėjas nėra kreipęsis ir Rinkliavos administratoriaus sprendimo nėra priimta. Atsakovo teiginys, jog jis turi būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo tuo pagrindu, kad Rinkliavos administratorius netiksliai apskaičiavo įmokas, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas Rinkliavos administratoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, jog atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pareiškėja atsakovui paskaičiavo 5,27 Eur delspinigių.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 143,07 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 5,27 Eur delspinigių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžiamas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 24,20 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikdama 2023 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20230207-19, kurioje nurodomos paslaugos – ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas (atsakovas J. S.), 2022 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų sutarties su Advokatų profesine bendrija Jurkonis ir partneriai LINDEN išrašą ir 2023 m. kovo 2 d. pavedimo išrašą.

Pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).

Taip pat ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Pareiškėja neįrodė, kad mokėjimo nurodyme ir sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos yra patirtos būtent dėl nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininkas pas pareiškėją yra. Dėl to prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš esmės patenkinti pareiškėjos SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Priteisti iš atsakovo J. S. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 143,07 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 07 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 5,27 Eur (penkis eurus ir 27 euro centus) delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė