Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-08-19 · Civilinė byla Nr. 2-4700-613/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-19
Bylos Nr.
2-4700-613/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02980-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
A. I.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius
Advokatai
Ramunė Kičiatovienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4700-613/2013(Proceso Nr. 2-06-3-02980-2013-6)Procesinio sprendimo kategorijos 116.1.; 128.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, pareiškėjui A. I. (A. I.), jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, suinteresuoto asmens atstovui T. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., gim. 1870 m., buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją po 1939 m., bei kad pareiškėjas A. I. ir jo senelis S. Č. buvo šeimos nariais. Nurodė, kad pareiškėjo tėvas I. A. S., gim. 1918 m., ir motina I. A. S., gim. 1918 m., bei Timofejev T. F., gim. 1900 m., ir T. V. S., gim. 1906 m., 1941-02-25 atvyko į Lazdijų evakuacijos punktą ir 1941-02-27 iš jo išvyko į Šakių apskritį. Kartu su dukterų T. V. ir I. A. (pareiškėjo motina) šeimomis iš Lenkijos į Lietuvą buvo perkeltas ir jų tėvas S. Č. su motina E. Č., tačiau apie pareiškėjo senelių perkėlimą archyve saugomuose fonduose duomenų nėra. Pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjui, kaip S. Č., turėjusio 11,00 ha žemės Lenkijos teritorijoje, šeimos nariui neatlygintinai būtų suteikiama žemė, tačiau tam reikia nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. Č., gim. 1870 m., buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją po 1939 m., bei kad pareiškėjas A. I. ir S. Č. buvo šeimos nariais, kadangi tai patvirtinantys duomenys neišlikę. Pareiškėjas nurodo, kad S. Č. ir E. Č. bei T. V. ir I. A. šeimos 1941 m. buvo įkeldintos į Lietuvą, Šakių apskritį, Griškabūdžio valsčių, Mickų kaimą. Visi šie asmenys buvo apgyvendinti A. K. ūkyje, kuriam nuosavybės teise priklausė 38,07 ha žemės. Pažymi, kad pareiškėjo senelis S. Č., gim. 1870 m., ir jo žmona E. Č. po 1941-02-25 perkėlimo iš Pogorzelec km., Gibų vl., Suvalkų aps., Lenkija, į Lazdijų evakuacijos punktą ir 1941-02-27 išvykimo į Šakių apskritį, Griškabūdžio valsčių, Mickų kaimą kartu su dukromis T. V. ir I. A. bei jų vyrais T. T. ir I. A., gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pareiškėjo senelis S. Č. pareiškėją augino, auklėjo, prižiūrėjo. 1946 m. S. Č. kartu su dukromis T. V. ir I. A. bei jų vyrais T. T. ir I. A. persikėlė gyventi į Klaipėdą. Nurodo, kad juridinio fakto nustatymas teisme reikalingas tam, kad pareiškėjui neatlygintinai būtų suteiktas 11,00 ha žemės sklypas, buvusio savininko S. Č. nuosavybės teise valdytas Suvalkų apskrities Gibų vls., Pogoželec kaime (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negali pateiktų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo senelis S. Č., gim. 1870 m., gyveno kartu vienoje šeimoje ir buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją po 1939 m. (b.l. 42).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad 1941 m. visas kaimas iš Lenkijos buvo perkeltas į Lietuvą, tarp jų buvo ir pareiškėjo seneliai S. Č. ir E. Č. kartu su dukromis T. V. ir I. A. bei jų vyrais T. T. ir I. A., kurie buvo įkelti į Šakių rajoną. Laikotarpiu nuo 1937 m. iki 1956 m., t.y. iki savo mirties, pareiškėjo senelis S. Č. kartu su pareiškėjo tėvais gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad yra parengta pažyma, suteikianti pareiškėjui teisę į 11,00 ha žemės sklypą, tačiau šios pažymos vykdymas yra sustabdytas, kadangi institucija neturi pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas gyveno kartu su seneliu S. Č., be to, masinio perkėlimo dokumentuose nėra duomenų apie S. Č. perkėlimą iš Lenkijos į Lietuvą. Taip pat paaiškino, kad teismui nustačius duomenų pakankamumo faktą ir nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, pareiškėjui būtų neatlygintinai suteikta 11,00 ha žemės sklypas, buvusio savininko S. Č. nuosavybės teise valdytas Lenkijoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. T. parodė, kad su savo tėvais T. Lenkijoje, Pogorelcy kaime, Gibų valsčiuje, Suvalkų apskrityje gyveno šalia pareiškėjo šeimos – tėvo A. I. ir motinos A. I., kurie gyveno pas A. I. tėvus S. Č. ir E. Č.. Pažymėjo, kad tiek jo, I. T., tiek pareiškėjo šeimas kartu 1941 m. traukiniu ir vežimais išvežė iš Lenkijos į Šakių rajoną, Mickų kaimą ir apgyvendino vokiečių ūkyje, laisvoje sodyboje. Pažymėjo, kad tiek T. šeimą, tiek pareiškėjo šeimą – A. I., A. I., S. Č., E. Č. apgyvendino viename name. Prasidėjus karui vokiečiai grįžo į savo namus ir tiek T. šeimą, tiek pareiškėjo šeimą išvarė iš sodybos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta G. P. parodė, kad yra pareiškėjo pusseserė. Nurodė, kad nuo 1946 m. kartu su pareiškėjo šeima - A. I. ir A. I. su trimis vaikais, bei S. Č. gyveno (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėjo senelis S. Č. prižiūrėjo pareiškėją ir jo brolius, kol A. I. ir A. I. dirbdavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta M. F. parodė, kad yra pareiškėjo pusseserė. Nurodė, kad gyveno kartu su pareiškėjo šeima – tėvais A. I. ir A. I. su trimis vaikais, seneliu S. Č.. Paaiškino, kad pareiškėjo senelis S. Č. prižiūrėjo pareiškėją ir jo brolius, užsiėmė namų ruoša.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. Č. anūkas (b.l. 8, 9-10). Pareiškėjas nurodo, kad jo senelis S. Č. 1941 m. buvo perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą bei gyveno kartu su pareiškėjo tėvais A. I. ir A. I., vedė bendrą ūkį, tačiau nėra išlikusių tai patvirtinančių duomenų, todėl šiuos faktus jis siekia nustatyti teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. CPK 444, 445 straipsniuose nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad S. Č., gim. 1870 m., buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją po 1939 m., bei kad pareiškėjas A. I. ir S. Č. buvo šeimos nariais, kurie būtų pagrindas pareiškėjui pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą neatlygintinai gauti 11,00 ha žemės sklypą, buvusio savininko S. Č. nuosavybės teise valdytą Suvalkų apskrities Gibų vls., Pogoželec kaime, kadangi Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. Č., gim. 1980 m., buvo perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą, bei kad gyveno kartu su pareiškėju ir jo šeima (b.l. 11, 12, 13), t. y. ne teismo tvarka gauti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų neįmanoma. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus įrodinėja rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju I. T., kuris tiek Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Gibų valsčiuje, tiek Lietuvoje, Šakių apskrityje, Mickų kaime, su savo šeima V. ir T. T. gyveno kartu su pareiškėjo tėvais A. I. ir A. I. bei seneliais S. Č. ir E. Č., betarpiškais juos pažinojo ir su jais bendravo, davė nuoseklius ir informatyvius parodymus, jog 1941 m. T. šeimą, pareiškėjo tėvus I. bei S. Č. su žmona E. perkėlė iš Lenkijos į Lietuvą, Šakių apskritį, Mickų kaimą, kur visi kartu gyveno viename name. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Sentikių religinės bendruomenės, kurios dvasininkas vedė gimimo, mirčių, žmonių migracijos apskaitą, liudijimas, kuriame nurodyta, kad S. Č., gim. 1870 m., ir jo žmona E. Č. 1941-02-25 buvo perkelti iš Pogorzelec km., Gibų vl., Suvalkų aps., Lenkijos, į Lazdijų evakuacijos punktą ir 1941-02-27 išvykimo į Šakių apskritį, Griškabūdžio valsčių, Mickų kaimą kartu su dukromis T. V. ir I. A. bei jų vyrais T. T. ir I. A. (b.l. 23). S. Č., gim. 1870 m., perkėlimo iš Lenkijos į Lietuvą faktą patvirtina ir byloje esantis T. T., S. Č. žento, buto – ūkio išrašas, iš kurio matyti, kad 1942 m. S. Č., gim. 1870 m., buvo surašytas į Šakių apskr., Griškabūdžio vls., Mickų kaimo gyventojų sąrašus kaip T. T. šeimos narys (b.l. 14-19). Be to, S. Č., gim. 1870 m., sutuoktinė E. Č. 1941-06-15 mirė ir palaidota Lietuvoje, Šakių raj., Griškabūdžio vls., Mickų kaime (b.l. 22). Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo ir S. Č., gim. 1870 m., pripažinimo šeimos nariais, pažymėtina, kad iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų G. P. ir M. F., kurios yra pareiškėjo giminaitės ir vaikystėje gyveno kartu viename name, parodymų matyti, kad 1946 m. S. Č. kartu su pareiškėjo tėvais A. I. ir A. I. bei jų vaikais iš Šakių apskrities, Griškabūdžio valsčiaus, Mickų kaimo persikėlė gyventi į Klaipėdą, Vasaros g. 5, vedė bendrą ūkį, S. Č. prižiūrėjo savo anūkus, tarp jų ir pareiškėją. Tai, kad S. Č. gyveno Klaipėdoje, Vasaros g. 5, taip pat patvirtina ir 2012-04-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (b.l. 28). Pažymėtina, kad kaip analogiją, nustatant šeimos narių sudėtį, taikant CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie šeimos narių priskiriami sutuoktiniai, jų vaikai ir sutuoktinių tėvai, taigi pareiškėjas ir jo senelis S. Č. gali būti laikomi šeimos nariais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis S. Č., gim. 1870 m., buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją po 1939 m. bei kad pareiškėjas A. I. ir jo senelis S. Č., gim. 1870 m., buvo šeimos nariais. Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini pareiškėjui siekiant Lietuvoje neatlygintinai gauti 11,00 ha žemės sklypą, buvusio savininko S. Č. nuosavybės teise valdytą Suvalkų apskrities Gibų vls., Pogoželec kaime.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., gim. 1870 m., buvo įkeldintas į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 m. iš Lenkijos tuometinėje teritorijoje turėto ūkio.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. I. ir jo senelis S. Č., gim. 1870 m., buvo šeimos nariais.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl žemės pareiškėjui neatlygintinai suteikimo pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė