- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-692-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03952-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9226-776/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. pareiškė ieškinį atsakovams V. N. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų parengimo momento UAB „Imposta“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. parengto žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), plano dalį dėl servituto žemės sklype pažymėjimo ir dydžio nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 31SK-2147-(14.31.110.) dalį dėl servituto žemės sklype pažymėjimo ir servituto dydžio nustatymo bei 2019 m. balandžio 29 d. turto sujungimo sutarties dalį dėl servituto žemės sklype pažymėjimo ir servituto dydžio nustatymo; 2) taip pat pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ieškovei statyti ūkinį pastatą, nepagristu, neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovės teises; 3) pripažinti ieškovės teisę statyti ūkinį pastatą be atsakovės rašytinio sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei A. M. terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama panaikinti žemės sklypo plano, įsakymo ir sutarties dalį iš esmės siekia apginti savo daiktines teises, t. y. kad būtų panaikintas žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, nustatytas servitutas. Įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimus, teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai, kuriais ieškovė iš esmės siekia panaikinti servitutą, pareikšti ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį dėl ko padarė išvadą, kad ieškovė yra pasirinkusį netinkamą jų gynybos būdą ir dėl to yra netinkamai suformulavusi ieškinio dalyką ir pagrindą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 dienos nutartį, kuria teismas įpareigojo ieškovę šalinti ieškinio trūkumus. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas nesusipažino su bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės ginčijamo nepagrįstai didelės servituto apimties (153 kv. m.) ir jo nustatymo vietos. Servituto vieta kaip tik buvo nustatyti ne pradiniuose servituto (be konkrečios apimties ir vietos nurodymo) nustatymo dokumentuose, o buvo nustatyta vėliau priimtais dokumentais, kuriuos kaip tik ir ginčija ieškiniu ieškovė.
4.2. Ieškinyje yra aiškiai suformuluota ką ieškovė laiko atsakovais, t. y. Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos ir fizinį asmenį bei bendraturtę V. N., kuri ir užsakė parengti ieškovės ginčijamus abu dokumentus, t. y. a) žemės sklypo planą (kuriame suklastotas ieškovės parašas dėl servituto vietos nustatymo bei apimties) ir b) notarinę sutartį, kurios pagrindu ir buvo įregistruota servituto neproporcingai didelė apimtis ir konkreti vieta.
4.3. Teismo argumentas, susijęs su antruoju ieškinio reikalavimu, jog ieškovė kartu su ieškiniu turėjo pateikti tinkamai atsakovei pateikto projektinio pasiūlymo dėl statybos darbų, dėl kurių atlikimo ieškovė siekė gauti atsakovės sutikimą, variantą (projektinius pasiūlymus, iš kurių būtų galima nuspręsti ne tik apie norimo statyti ūkinio pastato matmenis, bet ir apie jo konkrečią vietą ginčo žemės sklype ir pan.) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Byloje yra pateikti įrodymai patvirtinantys, kad proceso šalys yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką, o ieškovė planuoja statyti pagalbinį (ūkinės paskirties) statinį savo naudojamoje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
6. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pasirinkti tinkamą atsakovą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Ieškovė nesutikdama su teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, jog teismas nesusipažino su bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės ginčijamos per didelės servituto apimties (153 kv. m.) ir jo nustatymo vietos, ieškovė ieškinyje nurodė atsakovus, t. y. Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos ir bendraturtę V. N.. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė kartu su ieškiniu turėjo pateikti tinkamai atsakovei pateikto projektinio pasiūlymo dėl statybos darbų, dėl kurių atlikimo ieškovė siekė gauti atsakovės sutikimą, variantą. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
8. Pažymėtina, kad, teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 p.), o ieškinyje, be to, turi būti nurodomi ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) bei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
10. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
11. Šiuo atveju, iš ieškinio turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovė ginčija žemės sklypo plano, sandorio ir įsakymo dalis, kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai ir sudarytus dėl apgaulės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš esmės siekia, kad būtų panaikintas bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove priklausančiam 0,0685 ha ploto žemės sklypui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas 0,0153 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
12. Pastebėtina, kad prie ieškinio pridėti priedai, o būtent Nekilnojamojo turto registro duomenų ir 2019 m. balandžio 29 d. turto sujungimo sutartis patvirtina, kad minėtas servitutas žemės sklypui nustatytas ne ieškovės ginčijamais žemės sklypo planu, įsakymu ir sutartimi. Priešingai, servitutas buvo nustatytas dar iki žemės sklypo plano parengimo, įsakymo priėmimo ir sutarties sudarymo. Taip pat, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas, o ieškovė nenurodė, kas yra viešpataujančio daikto savininkas, t. y. kas yra suinteresuotas, kad ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas nebūtų panaikintas. Tai reiškia, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nenurodė tinkamų atsakovų, dėl ko taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatytų aplinkybių kontekste sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, prašydama panaikinti žemės sklypo plano, įsakymo ir sutarties dalį iš esmės siekia apginti savo daiktines teises, t. y. kad būtų panaikintas žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, nustatytas servitutas, tačiau yra pasirinkusi netinkamą jų gynybos būdą ir dėl to yra netinkamai suformulavusi ieškinio dalyką ir pagrindą. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas - ieškovės ieškinys turi trūkumų, dėl kurio teismo procesas iš esmės pagal ieškovės pateiktą ieškinį negali būti pradėtas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
14. Ieškovė atskirajame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia taip pat ir teisės kreiptis į teismą apribojimu, kritikuoja teismo argumentus, kad ieškovė kartu su ieškiniu turėjo pateikti tinkamai atsakovei pateikto projektinio pasiūlymo dėl statybos darbų, dėl kurių atlikimo ieškovė siekė gauti atsakovės sutikimą, variantą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, motyvuota bei priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą.