Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-1042-266/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
2-1042-266/2011
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02261-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
V. K., Nedalyvaujant, V. P., O. M., Viešame teismo
Advokatai
Ramunė Jatautienė
Civ . byla Nr. 2- 1042-266/2011
Proceso Nr.2-22-3-02261-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos; 128;128.2;113;113.8.(S)
Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei ,Dalyvaujant pareiškėjai M. B. , jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei,Dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. K.,Nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., O. M.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, jos atstovė paaiškino, jog 1987 m. sausio 2d., mirė jos ir suinteresuotų asmenų V. P. , O. M. tėvas, o V. K. senelis S. P., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jis buvo susilaukęs keturių vaikų. Po S. P. mirties liko turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Teisinė registracija pastatų nebuvo atlikta. Iki mirties tėvas gyveno kartu su sūnaus V. P. šeima. Tėvui mirus , jo sūnus V. P. liko ten gyventi ir gyvena iki šiol, tačiau dėl palikimo niekur nesikreipė. Ji kaip mirusiojo S. P. duktė turi teisę paveldėti tėvo turtą . Per įstatymo nustatytą terminą nei ji nei brolis ir seserys į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja nurodė, jog mirus tėvui, ji rūpinosi namais, nes ji gyvena kitoje gatvės pusėje, todėl tėvo tvarte laikė gyvulius, dirbo daržą, augino daržoves, pasiėmė iš namų motinos išaustas staltieses, lovatieses, domėjosi mokesčių mokėjimu. Šiuo metu ten gyvenantį brolį ji remia pinigais. Brolis nesitvarko palikimo, todėl ji nori tėvo namus įteisinti, juos paveldėti . Jos ir kitos sesers O. M. santykiai yra blogi, jos seniai nebendrauja ir ji žino, jog O. M. nenori, jog ji priimtų palikimą po tėvo mirties. Brolis V. P. neprieštarauja, jog ji priimtų tėvo palikimą, nes brolis yra silpnos sveikatos ir tiek metų nesirūpino palikimo priėmimu. Pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti .

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. K.- S. P. dukters B. M.- dukra neprieštaravo pareiškėjos M. B. prašymui. Paaiškino, jog S. P. savo namuose (duomenys neskelbtini) iki mirties gyveno kartu su savo sūnaus V. P. šeima . S. P. mirus, jo namuose toliau liko gyventi sūnus V. P. ir jo žmona ir iki šiol jie gyvena. Niekas iš artimųjų į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, jog V. P. susitvarkė dokumentus . Šiuo metu paaiškėjo, jog brolis nepriėmė palikimo. Jis yra silpnos sveikatos, mėgstantis išgerti. M. B. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje ir mirus tėvui , ji padėjo ir padeda broliui V. P..

Suinteresuotas asmuo V. P. į teismo posėdį neatvyko . Atsiuntė teismui atsiliepimą, jog sutinka su sesers M. B. pareiškimu , kad ji priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.

Suinteresuotas asmuo O. M. į teismo posėdį neatvyko. Teismui atsiuntė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nes dėl silpnos sveikatos ji negali atvykti į teismo posėdį, nurodė vadovautis jos teiginiais, nurodytais atsiliepime. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, O. M. nesutiko su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos sesuo M. B. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nes ji neatliko jokių aktyvių veiksmų , kurie įrodytų, jog ji nori įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. O. M. atsiliepime nurodo, jog palikimą po tėvo Stasio mirties priėmė jos brolis S. P., kuris kartu su žmona gyveno tėvo namuose dar tėvui esant gyvam gyveno ir tėvui mirus, juose gyvena iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais liudytojų S. P., K. M. parodymais nustatyta , kad pareiškėjos M. B. , suinteresuotų asmenų V. P. , O. M. tėvas ir V. K. senelis S. P. mirė 1987 m. sausio 2d., gyvenęs (duomenys neskelbtini). S. P. buvo susilaukęs keturių vaikų- trijų dukrų- pareiškėjos M. B., suinteresuoto asmens O. M. , B. M., mirusios 2008 metais ir sūnaus V. P.. Po mirties liko turtą- gyvenamąjį namą su ūkio pastatais , kuriems nėra atlikta teisinė registracija, žemės sklypas. S. P. gyveno kartu su sūnaus V. P. šeima. Mirus S. P., jo namuose toliau liko gyventi ir gyvena iki šiol jo sūnus V. P. su žmona . Mirus S. P. nei vienas iš įpėdinių į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t.y. nuo 2001m. liepos 1d. Šioje byloje pareiškėja M. B. prašo nustatyti palikimo , atsiradusio 1987m. sausio2d, mirus jos tėvui , palikimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių ir pareigų , taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams- įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjai mirus.(1964m.CK 568straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis) Tam, kad įpėdinis įsigytų palikimą, jis turi jį priimti.(1964m. CK587straipsnio 1 dalis) Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes- perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. 1964m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu . Priešingai , įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šioje byloje pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, norėdama įgyvendinti savo teises į po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Teigė, jog mirus tėvui, jį laidojo, po tėvo mirties tėvo tvarte laikė savo gyvulius, pasiėmė iš tėvo namų motinos austas lovatieses, staltieses, dirbo daržą ir tokiu būdu priėmė palikimą , pradėdama faktiškai jį valdyti. Patvirtino, jog po tėvo mirties , jo namuose toliau liko gyventi jo sūnus V. P. ir su žmona gyvena iki šiol, tačiau jis nesirūpino palikimo priėmimu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reguliuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė- aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą , ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja M. B. nurodė, jog po tėvo mirties, ji laikė jo tvarte gyvulius, dirbo daržą., pasiėmė kelis daiktus daiktų- motinos austas lovatieses, staltieses. Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus kaip mirusiojo atminimą. Pareiškėja ir nurodė, jog pasiėmė motinos išaustas staltieses, lovatieses. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo asmeninių daiktų , bei kitų šeimos relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį . Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir neįgyvendino teisių į turtą ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Kaip nustatyta šioje byloje palikėjas S. P. mirė 1987m. sausio 2d., t.y. po jo mirties praėjo daugiau nei 24 metai . Pareiškėja M. B. tik dabar kreipėsi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo . 1964m. CK 574 straipsnyje nustatyta speciali įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarka . Yra nustatyta, jog įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno karu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir kokia jų paveldima dalis. Šioje byloje nustatyta, jog kartu pareiškėja kartu su palikėju S. P. negyveno, ji turi savo namus ir gyveno atskirai, taigi ji negalėjo paveldėti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų . Nustatyta, jog su palikėju S. P. iki jo mirties gyveno jo sūnus, šioje byloje suinteresuotu asmeniu patrauktas V. P.. Jis liko gyventi namuose ir po tėvo mirties, kuris toliau naudojosi įprastiniais namų apstatymo daiktais, namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už elektrą, dirbo daržus, augino gyvulius. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja S. P.- V. P. žmona. Ji nurodė, jog jos vyras , po tėvo S. P. mirties, į notarų biurą nesikreipė, nes dėl teisinio neišprusimo nežinojo, kad taip reikia padaryti, manė, jog jam tėvo turtas perėjo automatiškai. Kiti įpėdiniai taip pat buvo įsitikinę, jog palikimą priėmė V. P.. Šias aplinkybes patvirtino ir atsiliepime suinteresuotas asmuo O. M. , teigdama, jog palikimą po tėvo mirties priėmė faktiniu valdymu sūnus V. P. . Kita liudytoja K. M. taip pat patvirtino, jog V. P. gyveno kartu su tėvu S. P., o jam mirus, toliau gyvena tuose namuose , o pareiškėja M. B., kuri gyvena atskirai, padėjo tėvui, remontavo namus, prižiūri tėvų kapus. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė, tik tvirtino, jog iki šiol niekas nesirūpina pastatų teisine registracija. Mano, jog palikimą irgi priėmė, pradedama jį faktiškai valdyti, todėl ir prašo nustatyti jai rūpimą faktą. Vien kelių daiktų paėmimas , gyvulių laikymas tvarte neįrodo fakto, jog pareiškėja priėmė tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą , nes neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu. M. B. teismui teigė, jog ji ir dabar padeda broliui, sumoka mokesčius, duoda jam pinigų, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog ji palikimą priėmė faktiniu valdymu ir nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui konstatuoti.

Kadangi pareiškėjos prašomo nustatyti fakto nepatvirtino liudytojų parodymai ir nei kiti byloje esantys įrodymai, todėl jos pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.8 d., CPK 259 str., 260 str.,268 str.,270 str,-

nusprendė:

Pareiškėjos M. B. pareiškimo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo S. P. mirties 1987 m. sausio 2d., priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, netenkinti .

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė