Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. R. ir L. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. R. dėl turto padalinimo fakto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pareiškėjai O. R. ir L. R. prašo patvirtinti faktą, kad jų tėvui Č. Š. (Č. Š.), mirusiam 2012-02-17, nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1J1/p, esantis Kaštonų g. 3-2, Eišiškių m., Šalčininkų r.

Pareiškėjas O. R. teismui parodė, kad jo ir brolio L. R. tėvas Č. Š. 1959 m. vedė A. V. (po santuokos – Šadziul), su ja susilaukė sūnaus S. Š., pastarasis mirė 2005 m. Su A. V. (po santuokos – Šadziul) tėvas po kelerių metų pradėjo faktiškai gyventi skyrium ir jokio bendro ūkio nevedė, nors oficialiai ištuokos jie įforminę nebuvo. Nuo 1966 m. tėvas, taip ir nenutraukęs ankstesnės santuokos, pradėjo gyventi kartu su M. R., ir nuo to laiko iki pat savo mirties vedė su ja bendra ūkį, gyveno kaip šeima. Tėvo Č. Š. ir M. R. bendro gyvenimo metu jie susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Olego ir sūnaus Leono, t. y. pareiškėjų šioje byloje. 1992 m. tėvas Č. Š. privatizavo butą, esantį Kaštonų g. 3-2, Eišiškių m., Šalčininkų r., už kurį sumokėjo vienas pats. Tėvas mirė 2012-02-17, po jo mirties liko palikimas – minėtas butas ir kitas velionio turtas. Nors tėvas su A. V. (po santuokos – Šadziul) neišsiskyrė, tačiau nuo 1966 m. su ja negyveno, ūkio nevedė, pastaroji visiškai neprisidėjo prie buto įsigijimo, todėl būtina nustatyti, kad šis butas, nors buvo tėvo įgytas ir santuokos metu, tačiau yra tik jo asmeninė nuosavybė ir jokia dalis nepriklauso jo sutuoktinei. Pastaroji dėl palikimo nesikreipė, jokių pretenzijų dėl buto, įregistruoto mirusiojo Č. Š. vardu, neturi. Fakto patvirtinimas reikalingas palikimo priėmimui įforminti, kadangi po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir rekomendavo pareiškėjams kreiptis į teismą, kad nustatyti kokia buto dalis priklauso mirusiajam tėvui Č. Š..

Pareiškėjas L. R. davė analogiškus parodymus.

Suinteresuotas asmuo M. R. parodė, kad 1966 m. pradėjo kartu gyventi kaip šeima su Č. Š., su kuriuo 1969 m. susilaukė sūnaus Leono ir 1974 m. susilaukė sūnaus Olego, pareiškėjų šioje byloje. Jos sugyventinis Č. Š. 1959 m. vedė A. V. (po santuokos – Šadziul), su kuria netrukus pradėjo gyventi atskirai ir nevedė jokio bendro ūkio, nors ištuokos iki mirties taip ir neįformino. 1973 m. Č. Š. buvo suteiktas gyvenamasis butas, kurį jis privatizavo 1992 m., sumokėdamas iš savo asmeninės sąskaitos. Šiame bute ji kartu su sūnumis ir velioniu visą laiką ir gyveno kaip šeima, po vyro mirties toliau liko gyventi ten pat. Su pareikšimu ji sutinka, prašo jį tenkinti, kadangi jokių pretenzijų dėl Č. Š. palikimo neturi ir neturės, nori kad jį priimtų jos vaikai.

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjų O. R. ir L. R. gimimo liudijimuose (b. l. 4, 5) jų tėvu nurodytas Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) o motina – M. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš Pažymos dėl santuokos sudarymo (b. l. 14, 15) matyti, kad Č. Š. susituokė su A. V. Baltarusijos Respublikoje Gardino srities Varanavos CMS 1959-11-06, santuokos sudarymo įrašas Nr. 26, po santuokos sudarymo žmonai suteikta pavardė „Šadiul“.

Iš mirties liudijimo matyti, kad Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012-02-17 (b. l. 6).

Iš Šalčininkų rajono vykdomojo komiteto 1973-12-13 orderio (b. l. 7) matyti, kad Č. Š. buvo suteikta teisė į gyvenamąjį plotą – trijų kambarių butą, esantį Kaštonų g. 3-2, o jo šeimos nariais, turinčiais teisę į gyvenamosios vietos deklaravimą šiame bute, nurodyti: sutuoktinė M. R., sūnus M. R. ir sūnus L. R..

Iš 1992-05-14 sutarties, sudarytos tarp Šalčininkų rajono valdybos ir Č. Š., matyti, jog pastarasis nusipirko butą, esantį Eišiškėse, Kaštonų g. 3-2 (b. l. 8). Už šį butą Č. Š. atsiskaitė grynaisiais pinigais bei vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis („čekiais“), ką patvirtina kvitai bei pranešimai (b. l. 12, 13).

Iš Buto techninės apskaitos bylos seka, kad buto, esančio Kaštonų g. 3-2, Eišiškių m., savininku nuo 1992-05-14 yra Č. Š., gim. 1937-06-06 (b. l. 9-11).

Kaip matyti iš palikimo priėmimo pareiškimo (b. l. 3), pareiškėjas O. R. 2012-03-07 kreipėsi į Šalčininkų r. antro notaro biuro notarę dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-03-17. Pareiškime nurodytas po mirusiojo likęs turtas – butas su priklausiniais, esantis Kaštonų g. 3-2, Eišiškių m., Šalčininkų r.

Č. Š. ir A. Š. (iki santuokos – Vojevodskaja) santuokos nutraukimo metu galiojusio CK 21 str. 3 d., turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalys yra laikomos lygiomis, nors turtas ir įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Minėtas nekilnojamas turtas (butas) nors ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis nupirktas privatizavimo būdu, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už jį sumokėjo vien tik Č. Š. iš savo asmeninių lėšų ir A. Š. prie jo įsigijimo bei išlaikymo visiškai neprisidėjo, nes su ja Č. Š. nebegyveno nuo 1966 m., nevedė jokios bendro ūkio. Šis butas buvo įgytas bendro Č. Š. ir M. R. gyvenimo metu, tačiau kadangi M. R. pareiškė, jog į butą nepretenduoja ir jokių pretenzijų neturi, darytina išvada, kad visas šis turtas (butas) priklausė Č. Š..

Dabar galiojančio CK 3.88 str. 3 d. nurodo, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip matyti iš jau minėtos buto inventorizavimo bylos (b. l. 9-11), buto savininku yra registruotas vien tik Č. Š.. Be to, dar iki privatizavimo, 1973 m. suteikiant šį gyvenamąjį plotą Č. Š., atitinkamame orderyje jo šeimos nariais nurodyti jo de facto žmona M. R. (žmona) bei du sūnus, o jo de jure žmona A. Š. šiame dokumente neminima.

Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kaip matyti iš bylos medžiagos, velionio sutuoktinė A. Š. (iki santuokos – Vojevodskaja) nuo 1966 m. kartu su juo nebegyveno, bendro ūkio nevedė, visiškai neprisidėjo nei prie buto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo, pats butas buvo išduotas velioniui ir jo naujai sukurtai šeimai su M. R., todėl nėra pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių Č. Š. ir A. Š. (iki santuokos – Vojevodskaja) nuosavybe.

Iš byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, jog Č. Š. nuo 1966 m. nevedė jokio bendro gyvenimo su A. Š., nors iki mirties su ja ištuokos taip ir neįformino, jis sukūrė naują šeimą su M. R., su ja susilaukė vaikų, kartu gyveno iki pat mirties. Jo sugyventinė M. R., su kuria gyvendamas kartu jis įsigijo butą, yra byloje patraukta suinteresuotu asmeniu, jokių prašymų teismui nepateikė, pretenzijų dėl Č. Š. palikimo neturi.

Tokiu būdu visoms bylos šalims sutinkant bei nesant prašymų pripažinti asmeninę Č. Š. nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra pagrindas pareiškėjų prašymą tenkinti bei patvirtinti, jog visas butas priklauso Č. Š..

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti faktą, kad Č. Š. (Č. Š.), mirusiam 2012-02-17, nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1J1/p, esantis Kaštonų g. 3-2, Eišiškių m., Šalčininkų r.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja T. J.