- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-157/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- UAB „Karuselė“
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karuselė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-186-40/2005 pagal ieškovo UAB „Karuselė“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Karuselė” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. V. 93 765,77 Lt žalos atlyginimo už negrąžintas prekes, 10 157, 94 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2002-11-24 iki 2004-12-24 ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.210 str.; DK 255 str. 3 d.; Individualios materialinės atsakomybės sutartis Nr.7). Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 7, pagal kurią atsakovas, atlikdamas darbą, susijusį su materialinių vertybių priėmimu, perskaičiavimu, apdorojimu, saugojimu, išdavimu ir pervežimu, įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už patikėtų prekių saugojimą. Atsakovui pagal krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas - faktūras buvo perduota prekių už 310 439,33 Lt, o atsakovas dalį šių prekių pardavė už 178 112,65 Lt. Ieškovas 2002 m. rusėjo 24 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu jo prašymu (DSĮ 28 str. 1 d.), tačiau, nutraukus darbo sutartį, pas atsakovą liko prekių už 132 326,68 Lt. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovas prekes grąžins per 2 mėnesius arba sumokės už jas, tačiau atsakovas grąžino 2003 m. sausio 26 d. prekių už 24 517,61 Lt, o 2003 m. vasario 13 d. - už 14 043,30 Lt. Atsakovas negrąžino prekių už 93 765,77 Lt, tuo būdu padarydamas ieškovui žalos šiai sumai. Grąžintos prekės buvo suskaičiuotos pagal krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas – faktūras, buvo surašyta pažyma, tačiau atsakovas jos nepasirašė. Be to, nurodė, jog iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (10 157,94 Lt) nuo atsakovo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 000 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei 68,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodydamas, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytos atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad materialinių vertybių trūkumas atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kad yra priežastinis ryšys tarp prekių trūkumo ir atsakovo veiksmų bei yra atsakovo kaltė, t.y. neįrodė, kad yra materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kadangi ieškovas, nutraukdamas darbo sutartį su atsakovu, neatliko tinkamos perduotų materialinių vertybių apskaitos, nenustatė, kuriuo laikotarpiu atsirado faktinis prekių trūkumas, nesiėmė priemonių užtikrinti jų apsaugą. Pažymėjo, jog ir pats ieškovas patvirtino, kad yra jo aplaidumas užtikrinant materialiai atsakingam asmeniui perduotų materialinių vertybių perėmimą. Atsakovas, jau nebedirbdamas pas ieškovą, negalėjo įtakoti materialinių vertybių apskaitos, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (DĮK 145¹ str. 1 d.). Teismas nurodė, jog atsakovas K. V. darbo sutartį su ieškovu UAB “Karuselė” nutraukė 2002 m. rugsėjo 24 d, o prekių trūkumas, dėl kurių susidarymo reiškiamas reikalavimas atsakovui, ieškovo nustatytas 2003 m. spalio 9 d., ieškinys atsakovui dėl žalos už perduotas prekes atlyginimo pareikštas 2004 m. gruodžio 15 d. Ginčo metu materialinės darbuotojų atsakomybės santykius reguliavęs Darbo įstatymų kodeksas (toliau – DĮK) nustatė, jog darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos šios sąlygos: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines pareigas. Teismas konstatavo, jog 2002 m. rugsėjo 24 d., nutraukiant darbo sutartį su atsakovu, nebuvo inventorizuota atsakovui perduoto turto dalis ir šiam nebuvo pareikšti reikalavimai dėl perduotų materialinių vertybių trūkumo. Atsakovui perduotų materialinių vertybių trūkumas nustatytas 2003 m. spalio 9 d., atlikus buhalterinių dokumentų patikrinimą, apie kurį nepranešta atsakovui. Be to, faktinė materialinių vertybių inventorizacija nebuvo atlikta. Teismas nurodė, jog dalis krovinio važtaraščių ir PVM sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu reikalaujama iš atsakovo sumokėti už jam perduotas prekes yra nepasirašyti arba pasirašyti ne atsakovo, dokumentuose nenurodytos perduotų prekių kainos, dėl ko iš ieškovo pateiktų duomenų negalima įvertinti tikrosios reikalavimo sumos. Pagal sutikrinimo žiniaraščių kopijas (1t., b.l. 222-243) matyti, kad atsakovas su inventorizavimo komisijos išvadomis nebuvo supažindintas, žiniaraščiuose nenurodyti nei važtaraščiai, nei sąskaitos – faktūros, nei kiti duomenys, iš kurių būtų matyti, kad dėl trūkumų susidarymo kaltas K. V. , o iš papildomai pateiktų krovinių važtaraščių kopijų (1t., b.l. 244-303) matyti, kad sumine išraiška padaryti paskaičiavimai ant minėtų dokumentų pasirašyti vėliau, kadangi prie ieškinio prijungtose tų pačių dokumentų kopijose šių duomenų nebuvo (1t., b.l. 9-136). Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepritarė ekspertizės dėl tikrosios ieškovo reikalavimo sumos (perduotų atsakovui prekių kainos) nustatymo paskyrimui, motyvuodamas, jog gali būti atskleista jo komercinė paslaptis.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės, patenkinti ieškinį. Nurodo, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams išvadas, neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines ir proceso teisės normas:
1) atleidus atsakovą iš darbo, buvo susitarta, jog jis per 2 mėnesius grąžins trūkstamas prekes arba atlygis jų vertę, kadangi, dar dirbdamas ieškovo įmonėje, atsakovas įsteigė savo įmones UAB „Vimareka“ ir prekybos centrą „TAU“, kurie prekiavo to paties asortimento prekėmis;
2) ieškinio suma (93 765,77 Lt) yra aiški ir pagrįsta byloje esančiais dokumentais, dėl jos ginčo tarp šalių nekilo. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-1-957-03 esančioje 2004 m. kovo 17 d. specialistės išvadoje nustatyta, jog atsakovui perduotų neparduotų prekių likutis buvo 132 326,68 Lt, tačiau, ieškovui 2003-02-04 ir 2003-02-13 grąžinus prekių už 38 560,91 Lt, ieškovo sudaryta inventorizacijos komisija 2003-10-09 nustatė, jog iš atsakovo neperimta prekių už 93 765,77 Lt. Teismas šio įrodymo nevertino, nors jis laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią ir aplinkybės, nustatytos jame, laikomomis visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.);
3) teismas neteisingai išaiškino DĮK 145¹ straipsnio nuostatas. Atsakovas, nepasielgė pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuri galioja iki visiško atsiskaitymo su darbdaviu, nepriklausomai nuo to, kada buvo atlikta inventorizacija, t.y. išeidamas iš darbo atsakovas nepasirūpino jam patikėtų materialinių vertybių apsauga, todėl yra atsakingas už jų praradimą. Inventorizacijos atlikimo nė nereikėjo, kadangi pagal krovinio važtaraščius ieškovas žinojo, kiek prekių pagal PVM sąskaitas-faktūras atsakovas pardavė ir kiek liko jo žinioje;
4) teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 3 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, kadangi ši byla nėra sudėtinga, nereikalingos specialios žinios, nėra ir didelės apimties, todėl remiantis Teisingumo ministro rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamų teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teisingumo ir protingumo principais, mokėtina už atsakovo advokato paslaugas bylinėjimosi išlaidų suma mažintina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog, 2002 m. rugsėjo 24 d. nutraukus darbo sutartį su ieškovu, visos prekės, kurios buvo pristatytos į ieškovo patalpas adresu Sodo g. 22, Šiauliai, liko pas ieškovą sandėlyje, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl prekių grąžinimo, materialinių vertybių inventorizacijos neatliko, o pirmas reikalavimas grąžinti prekes už 87 141 Lt pareikštas 2003 m. birželio 18 d., praėjus 8 mėnesiams po atleidimo iš darbo. Teigia, kad jokio susitarimo dėl prekių grąžinimo su ieškovu nėra sudaręs ir nieko nežadėjo grąžinti. Be to, neatitinka tiesos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas po atleidimo iš darbo grąžino prekių už 38 560,19 Lt.
Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog ant dalies ieškovo pateiktų krovinio važtaraščių nėra atsakovo parašų, jog jis prekes priėmė, kituose - ne jo parašas, todėl neaišku, kaip skola nuo 87 141 Lt padidėjo iki 93 765,77 Lt. Pagal DK 257 straipsnio 3 dalį žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą bei turėtas išlaidas, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė pateikti perduotų prekių įsigijimo dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti prekių savikainą, motyvuodamas, jog tai komercinė paslaptis. Be to, teismas pagrįstai nesivadovavo ir 2003-10-09 sutikrinimo žiniaraščiais, nes jie surašyti po atleidimo iš darbo praėjus metams, prekės tikrintos tik pagal buhalterinės apskaitos duomenis, nebuvo atliktas faktinis prekių patikrinimas, tuo pažeidžiant Inventorizacijos taisykles. Taip pat nepatikimi ir kiti ieškovo pateikti bei nurodyti įrodymai, kadangi faktinio prekių patikrinimo nebuvo atlikta, o ieškovas po atsakovo atleidimo ir toliau vykdė prekybą metalo produkcija. Teigia, jog ieškovas (darbdavys), atleisdamas atsakovą iš darbo, nebuvo pakankamai apdairus, žinodamas, kad atsakovas yra materialiai atsakingas, neatliko prekių inventorizacijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas, kurios atitinka bylos įrodymų duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.
Apygardos teismas, visapusiškai ištyręs bei teisingai įvertinęs bylos įrodymus, atsižvelgęs į teisės taikymo praktiką, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, įstatymą bei teismų praktiką, tarpe jų, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų nustatyti materialinei atsakomybei atsakovo, kuris 2001-11-14 – 2002-09-24 dirbo pas ieškovą pagal darbo sutartį vadybininku, su kuriuo 2001-11-14 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ir ieškovo pristatytas prekes realizavimui jis priimdavo pagal krovinio važtaraščius ir PVM sąskaitas-faktūras, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo inventorizuotas bei priimtas atsakovui perduotas turtas ar nustatytas vertybių trūkumas.
Teismas turėjo pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikyti jų buvimo metu galiojusio DĮK 145¹ str. 1 d. nuostatas, kurias teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė. Apygardos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad ieškovas, 2002-09-24 nutraukęs darbo sutartį su atsakovu, kuris buvo visiškai materialiai atsakingas pagal aukščiau nurodytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį, atsakovui perduotų materialinių vertybių trūkumą nustatė 2003-10-09 (praėjus metams laiko po jo atleidimo iš darbo) pagal vienašališką buhalterinių dokumentų (kuriuose nenurodyta atsakovui perduotų prekių kaina) patikrinimą, net neatlikęs faktinės atsakovui perduotų materialinių vertybių inventorizacijos, t.y. ieškovas, nutraukdamas darbo sutartį su atsakovu, neatliko tinkamos atsakovui perduotų materialinių vertybių apskaitos, priėmimo ir apsaugos.
Kolegijos nuomone, bylos duomenys, tarpe jų ir nutraukto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-1-957-03 medžiaga bei kiti duomenys apie ieškinio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytą vertybių trūkumą, kuris ieškovo nustatytas praėjus metams laiko po atsakovo atleidimo iš darbo, pagal vienašališką ieškovo buhalterinių dokumentų patikrinimą, neatlikus materialaus turto inventorizacijos, nenustačius laikotarpio, kuriuo atsirado faktinis prekių trūkumas, nepatvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumo.
Bylos duomenimis, ieškovas atsisakė, jog būtų atlikta teismo ekspertizė ieškovo perduotų atsakovui prekių (už kurias, ieškovo teigimu, atsakovas neatsiskaitė) vertei (kainai) nustatyti, motyvuodamas įmonės komercinių paslapčių apsauga (b.t.2, l. 27-31,45), o pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus teismas neturėjo galimybių nustatyti atsakovui perduotų prekių realios vertės, realaus jų trūkumo atsakovo atleidimo iš darbo metu bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas nepateikė nei naujų įrodymų, nei prašymo skirti ekspertizę ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl teisinga ir pagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas atsakingas dėl ieškovo nurodyto materialinių vertybių trūkumo. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą jame nurodytu pagrindu, ir savo išvadas motyvavo sprendime (CPK 263 str. 1 d.).
Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 3 000 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Pagal bylos duomenis advokatas, atstovaudamas atsakovą I instancijos teisme pagal 2005-02-02 sutartį (1t., 177-178), parengė ne vieną procesinį dokumentą (atsiliepimas į ieškinį, 1t.,b.l.172-174, triplikas, 1t.,b.l.192-193), atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose (2t., b.l.7-9, 22-24, 30-32, 37-39, 48-49). Todėl apygardos teismas, įvertinęs šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, turėjo pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas atstovavimo išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme taip pat sumokėjo 3 000 Lt (1t., b.l.203).
Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimą (CPK 329-330 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str. 1, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Karuselė“ (įajm.k. 2265307) atsakovui K. V. (a.k. 36605020562) 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir valstybei 28,52 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.