- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- 1N-159-483/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- R. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu nuteistojo R. L. prašymas dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 15 metų, pirmuosius septynerius bausmės metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Nuteistasis R. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. l d. l p., 2 d.). R. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio l dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio l dalį, 199 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). (27 b. t., 25-66 l.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendis pakeistas nuteistojo R. L. atžvilgiu: nuosprendžio dalis, kuria R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, pakeista, nuteistojo R. L. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant į BK 253 straipsnio 1 dalį, bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant tam tikras įrodytomis pripažintas aplinkybes. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam R. L. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius septynerius bausmės metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose, liko nepakeista (28 b. t., 220-285 l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. L. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. L. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius septynerius bausmės metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose (29 b. t., 134-152 l.).
2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. L. prašymas perkelti jį iš pataisos namų į atvirą koloniją (30 b. t., 70 l.). Nuteistasis nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, turi ausų sveikatos problemų, pataisos namų sąlygos nėra tinkamos tokiam ligoniui kaip jis. Pasak nuteistojo, pataisos namuose įrengti dušai yra įmūryti į sieną, dėl ko jam prausiantis į ausis nuolat patenka vanduo, todėl jis nuolat serga ausų uždegimu. Nuteistojo teigimu, jis taip pat turi akių bei stuburo sveikatos problemų, jam nuolat svaigsta galva, tirpsta rankos, jis periodiškai yra gydomas laisvės atėmimo vietos ligoninėje, tačiau gydymo sąlygos yra netinkamos. Nuteistasis nurodė, kad jam taip pat reikalingas dantų protezavimas, tačiau jis negali to padaryti pataisos namuose. Nuteistojo nuomone, perkėlus jį į atvirą koloniją, jis turės visas galimybes gydytis, gaus visas jam reikalingas paslaugas iš karto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nenagrinėtą 2015 m. gegužės 28 d. gautą nuteistojo R. L. prašymą (30 b. t., 95 l.). Teismas nurodė nutartyje, kad gali nagrinėti klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tik gavęs pataisos namų administracijos teikimą (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 str. 4 d.). Pasak teismo, Kybartų pataisos namai (kur R. L. atlieka bausmę) nesikreipė į teismą su minėtu teikimu, todėl R. L. prašymas paliktas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją (30 b. t., 102 l.). Nuteistasis nurodo, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo prašymo tenkinimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos BVK 140 straipsnio 4 dalimi, tačiau nuteistasis prašė nagrinėti jo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsniu, kuriame nurodoma, kad pats nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo. Nuteistojo teigimu, jis turi būti perkeltas į atvirą koloniją dėl jo pablogėjusios ir blogėjančios sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
Nuteistojo R. L. nurodomas Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnis, kurio pagrindu jis reiškė savo prašymą dėl perkėlimo į atvirą koloniją, nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad priimti bei įsigaliojo R. L. teisinę padėtį lengvinantys teisės aktai, reguliuojantys nuteistųjų perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tvarką. Todėl R. L. nurodomas BPK 362¹ straipsnis šioje situacijoje netaikomas.
Iš nuteistojo skundo turinio galima daryti prielaidą, kad jis kreipėsi į žemesnės instancijos teismą su prašymu dėl jo perkėlimo į atvirą koloniją, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsniu („Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka“).
Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Lietuvos Respublikos BVK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Lietuvos Respublikos BVK 63 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, remdamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu. Lietuvos Respublikos BVK 69 straipsnis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis); iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis); nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 72.1 punkte nurodyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu.
Be to, nuteistųjų perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją galimybę numato ir Lietuvos Respublikos BVK 140 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Kaip minėta, įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais nuteistajam R. L. nustatyta laisvės atėmimo bausmė paskirta vykdyti kalėjime, vėliau – pataisos namuose. Šiuo metu R. L. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose.
Nuteistojo nuomone, dėl blogos bei blogėjančios sveikatos būklės jis turi būti perkeltas iš pataisos namų į atvirą koloniją. Žemesnės instancijos teismas paliko jo prašymą dėl perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją nenagrinėtą, nurodęs, kad Kybartų pataisos namai nesikreipė į teismą su teikimu dėl nuteistojo perkėlimo į atvirą koloniją, remdamiesi Lietuvos Respublikos BVK 140 straipsnio 4 dalimi.
Iš nuteistojo pateiktų žemesnės instancijos teismui dokumentų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizių, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažymų, 30 b. t., 71-77, 80, 81 l.) matyti, kad nuteistasis 2009, 2013, 2014 m. turėjo sveikatos problemų, dėl ko buvo gydomas laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Darbingumo lygio pažymos duomenimis, R. L. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (30 b. t., 79 l.). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl tokios nuteistojo sveikatos būklės išduotas gydytojo (gydytojų) siuntimas dėl R. L. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 69 straipsnio 3 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72.1 punktu. Todėl nuteistojo prašymas dėl jo perkėlimo į atvirą koloniją dėl ligos negalėjo būti patenkintas teismo nutartimi.
Vilniaus apygardos teismas, svarstydamas teisės aktų suteiktas galimybes dėl nuteistojo galimo perkėlimo į atvirą koloniją, rėmėsi Lietuvos Respublikos BVK 140 straipsnio 4 dalimi. Kaip minėta, nurodytos Lietuvos Respublikos BVK normos taikymui būtinas pataisos įstaigos teikimas. Byloje nebuvo pateiktas Kybartų pataisos namų (kur nuteistais atlieka laisvės atėmimo bausmę) teikimas dėl BVK 140 straipsnio 4 dalies taikymo R. L. atžvilgiu. Todėl žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir vadovaudamasis nurodyta BVK norma, ir nesant pataisos namų teikimo, pagrįstai paliko R. L. prašymą nenagrinėtą.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad nuteistojo nurodomas Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnis nagrinėjamu atveju netaikomas, žemesnės instancijos teismas turėjo pagrindą palikti nenagrinėtą nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į atvirą koloniją, R. L. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties panaikinimo atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.