Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė) (įmonės kodas . (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) įgaliotos atstovės – advokatės Gitanos Martyšienės (toliau – Atstovė) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas Atstovės skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus 2016 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įmonės turtui, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje nuo 2016 m. birželio 6 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. kovo 16 d. prokuroro nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėtas . (duomenys neskelbtini), paliekant ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius 2016 m. spalio 3 d. nutarimu laikinai – iki 2017 m. balandžio 3 d., apribojo įmonės nuosavybės teisę į turtą: 1) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 3) automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ši procesinė prievartos priemonė taikyta siekiant užtikrinti ne tik galimus civilinius ieškinius, tačiau ir galimą turto konfiskavimą. Šį sprendimą apskundus teismui, įmonės Atstovės skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus 2016 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi, atmestas.Skundu aukštesnės instancijos teismui įmonės Atstovė prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2016 m. spalio 3 d. nutarimą. Tuo atveju, jei šis prašymas netenkintinas, prašo tenkinti įmonės Atstovės skundą iš dalies ir minėtą prokuroro nutarimą dalyje pakeisti – sumažinti laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą, panaikinant disponavimo teises automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą. Atstovė skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys pagrįstai leidžia tvirtinti, jog tarp atstovaujamosios įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) gali būti realiai neįvykusių sandorių už 196 569,47 Eur, o 34 115 Eur sudaro tik mažą dalį minėtos sumos, todėl laikino turto apribojimo mastas nėra per didelis. Cituodama BK 182 straipsnio dispoziciją mano, kad prokuroras nutarimu nepagrįstai apribojo teisę disponuoti įmonei priklausančiais automobiliais, kurių vertė ženkliai didesnė (apie 145 172 Eur) nei nesumokėto PVM dydis - galimo valstybės civilinio ieškinio dydis (34 115 Eur), todėl tvirtina, jog tokiu būdu yra pažeidžiami ne tik proporcingumo principas, tačiau ir įmonės teisė teisėtai disponuoti jai priklausančiu turtu, kadangi ribojama įmonės veikla, susijusi su automobilių prekyba tarpininkaujant. Cituodama skundžiamą nutartį tiek dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, nurodo, kad teisė baudžiamajame procese taikyti procesines prievartos priemones taip pat nėra ir negali būti absoliuti, ir neribota, jeigu jos tikslas – užtikrinti civilinį ieškinį, tai minėta procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma tokio masto, kiek yra būtina. Mano, jog esamoje situacijoje buvo akivaizdžiai viršytas galimo civilinio ieškinio mastas, nes prokuroras, naudodamasis stipresne padėtimi, apribojo disponavimo teisę visiems 3 įmonės automobiliams, nepaisant to, kad 1 automobilis įsigytas anksčiau nei buvo sudaryti neva realiai neįvykę sandoriai tarp atstovaujamosios įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl teigia, jog likusio įmonės turto visiškai pakaktų galimiems civiliniams ieškiniams patenkinti. Akcentuoja, kad iš ginčo sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), įmonės gautos finansinės naudos nebūtų pakakę automobiliams įsigyti, todėl nėra net teorinės galimybės pripažinti jį įsigytu iš nusikalstamos veikos.Mano, jog minėta procesinė prievartos priemonė – nuosavybės teisės apribojimas įmonei taikyta nepagrįstai, kadangi nėra įrodymų apie įmonės vykdomą neteisėtą veiklą, o remtis tikrove neatitinkančia informacija ir tvirtinti, jog įtarimai pareikšti pagrįstai, negalima.

Skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs įmonės Atstovės skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į įmonės nuosavybės teise priklausantį turtą (automobilius) skirtas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri betarpiškai susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Sutinkamai su BPK 151 straipsnio 2 dalies nuostatomis, juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BPK 72³ straipsnyje numatytais atvejais ar siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, jeigu yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų.Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiriamos sunkios ekonominio pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu, neteisėtu praturtėjimu, neteisėtu vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento klastojimo. Matyti ir tai, kad dėl įmonės galimai nusikalstamos veiklos (šiuo atveju konkrečiai dėl realiai neįvykusių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) už 196 569,47 Eur, įskaitant 34 115 Eur PVM) padaryta turtinė žala tiek valstybei, tiek ir kitoms bendrovėms. Be to, yra įtarimų, jog aukščiau nurodyti automobiliai buvo įsigyti iš nusikalstamos veikos gautų pinigų - jie gali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu ar priemone, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimus civilinius ieškinius prokuroro 2016 m. spalio 3 d. nutarimu buvo laikinai apribotos įmonės nuosavybės teisės į aukščiau nurodytus 3 automobilius (jų vertė apie 145 172 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog egzistuoja įstatyme numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto įmonės nuosavybes teise priklausiančiam turtui (automobiliams), pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai pripažino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje procesinė prievartos priemonė paskirta pagrįstai ir ją naikinti nėra jokio pagrindo. Atsakant į skundo argumentą, jog apribojant įmonei laikinai nuosavybes teise disponuoti turtu (automobiliais), kurio vertė ženkliai didesnė (apie 145 172 Eur) nei nesumokėto PVM dydžio - galimo valstybės civilinio ieškinio dydis (34 115 Eur), yra pažeidžiami ne tik proporcingumo principas, tačiau ir teisėti įmonės interesai, nes ribojama įmonės veikla, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog įmonės Atstovė akcentuoja tik galimai nesumokėto valstybei PVM sumos dydį, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga be kita ko patvirtino, jog įmonės su UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvykusių sandorių sumos dydis su PVM siekia 196 569,47 Eur. Tokiu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonei taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas nėra per didelis ar neproporcingas, pažeidžiantis įmones teises, kita vertus, Atstovė nenurodė jokių argumentų, objektyviai patvirtinančių, tokius jos teiginius. Pakartotinai pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, todėl jei ji taptų nebereikalinga, jos taikymas bus panaikintas. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik įmonės teisių, bet ginami ir galimai valstybės ir bendrovių teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti. Nesutiktina ir su kitu Atstovės skundo argumentu, jog apribojus įmonės nuosavybės teisę į 2 ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) o ne į visus įmonei priklausančius 3 automobilius, likusio įmonės turto visiškai pakaktų galimiems civiliniams ieškiniams patenkinti. Šiuo aspektu sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais bei pridurtina, jog ikiteisminis tyrimas vis dar tęsiamas, atliekami kiti reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir analizuojami naujai gauti duomenys, laukiamos specialistų išvados, todėl išties gali keistis ne tik galimai realiai neįvykusių sandorių suma, tačiau ir galimai pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl, aukštesnės instancijos teismo nuomone, tenkinti ir šio įmonės Atstovės prašymo nėra pagrindo. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi tenkino prokuroro Aido Amparavičiaus prašymą ir pratęsė 3 mėnesiams laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą (nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. liepos 3 d.) įmonei priklausančiam turtui (minėtiems 3 automobiliams). Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens, kurio atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės. Taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia galimų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtini pagrindai – siekimas užtikrinti galimus tiek civilinius ieškinius, tiek galimą turto konfiskavimą, todėl įmonės skunde nurodyti argumentai negali lemti ir suteikti pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis ir jas pagrindžiančiais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad taikant laikiną įmonei nuosavybės teisių apribojimą, buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios nuostatos, o įmonės teisės – labiau nei tai šioje proceso stadijoje yra būtina. Darytina išvada, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, įsigilino į nagrinėjamos bylos situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į įmonei priklausančius 3 automobilius, paskirtas pagrįstai. Įmonės Atstovės skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jos nesudaro jokio pagrindo pripažinti, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta nepagrįstai, ar taikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas per didelis. Jokių naujų, nežinomų ir dar neįvertintų aplinkybių savo skunde teismui įmonės Atstovė nenurodė, o iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes kaip ir skunde ikiteisminio tyrimo teisėjai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma ikiteisminio tyrimo duomenų bylos aplinkybių rodo, jog netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į įmonės turtą, gali būti panaikinta galimybė galimam turto konfiskavimui taikyti bei apsunkintas galimos turtinės žalos išieškojimas, todėl šios priemonės taikymas yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pagrįstai, todėl tenkinti įmonės Atstovės skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės – advokatės Gitanos Martyšienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.