Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės G. J. ieškinį atsakovui S. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 3.194str.3d.,3.196str.1d.1p.) Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad atsakovui S. J. ir trečiajam asmeniui R. J. gyvenant santuokoje, 1996-01-16 gimė dukra G. J. (4 b.l.). Santuoka tarp ieškovės tėvų buvo nutraukta 2002-03-27 ( 24 b.l.) 2009-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje patvirtino taikos sutartį tarp šalių, kurioje S. J. įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai po 350 Lt iki jos pilnametystės. Ieškovei 2014-01-16 sulaukus pilnametystės, tėvas ir toliau teikė išlaikymą dukrai, nes ji dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovei įstojus mokytis į Vilniaus Universitetą, atsakovas sumokėjo už pirmų metų studijas. Ieškovė teismui pateikė pažymą apie studijas, iš kurios matyti, jog ji studijuoja Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultete ir studijas numatoma baigti 2019-06-30. ( 7 b.l.) Iš Valstybinio studijų fondo pažymos matyti, jog G. J. buvo skirta ir mokėta socialinė stipendija nuo 2015-09-01 iki 2016-12-22, ir iš viso jai išmokėta 1415,50 Eur. ( 13 b.l.) Iš Vilniaus Universiteto pažymos apie gautas pajamas matyti, jog ieškovei 2015m. spalio ir 2016m. kovo mėn. buvo išmokėtos 152 Eur dydžio vienkartinės socialinės stipendijos. (18 b.l.) Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir per laikotarpį nuo 2016m. gegužės mėn. iki 2016m. lapkričio mėn. jai iš viso už darbą buvo sumokėtas 1998,60 Eur atlyginimas. Ieškovė neįvardijo konkrečios sumos, kokios jai reikia kas mėnesį poreikiams patenkinti, tik nurodo, jog iš tėvo prašo priteisti po 100 Eur kas mėnesį iki ji mokysis aukštojoje mokykloje.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Vis dėl to kasacinis teismas yra įvardijęs sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (LAT nutartis Nr. 3K-3-25/2008; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007; LAT nutartis Nr. 3K-3-248/2008; LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi vykdyti pareigą mokytis. Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007, LAT nutartis Nr. 3K-3-189/2007). Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-11/2011).

Šioje byloje teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, mokosi Vilniaus universitete nuolatine studijų forma, taip pat derina studijas su darbu, bei yra gavusi socialinę stipendiją, taip pat įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi aukštojoje mokykloje, tačiau jų nepakanka, kad ji sėkmingai galėtų tęsti ir baigti mokslus, įgyti profesinę kvalifikaciją.

Atsakovas yra jaunas, darbingas, dirbantis, turintis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl turintis galimybę padėti savo pilnametei studijuojančiai dukrai. Tačiau nustatydamas paramos, priteistinos iš atsakovo dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas S. J. turi išlaikyti nepilnametę dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos sudaro apie 480 Eur per mėnesį, jis dengia paskolą, kurią pasiėmė iš kredito įstaigos, sumokėdamas už ieškovės mokslą pirmaisiais jos studijų metais, todėl ieškovės pageidaujama 100 Eur dydžio parama iš atsakovo mažintina iki 60 Eur kas mėnesį. (CK 1.5 str., 3.192¹ str., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. ir iš atsakovo priteistina valstybei: 118,12 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 21,60 eurų žyminio mokesčio.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškinį tenkinus iš dalies ir proporcingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas atlygintinas valstybei, ši suma yra mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-02-09 iki kol G. J. mokysis Vilniaus universitete, bet bus ne vyresnė negu 24 metų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 118,12 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 21,60 eurų žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.