Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A–127-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 nuosprendžio, kuriuo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir nustatyta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taikytas Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo dėl amnestijos 5 straipsnis ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu, nustatant galutinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-08.

Priteista iš V. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3 473,20 Lt ekstradicijos išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra jis 2001 m. gegužės 27 d., apie 4 val., pralindęs pro priešgaisrinės tarnybos antrosios komandos tarnybinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į patalpą, kur iš automobilio „Kamaz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 246,16 Lt vertės prožektorių „Mag-Lite“ su 4 akumuliatoriais, tęsdamas nusikalstamus veiksmus V. J. iš šalia stovėjusio automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 246,16 Lt vertės prožektorių „Mag-Lite“ su 4 akumuliatoriais. Tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti Klaipėdos miesto Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausančio turto už 492,32 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam V. J. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, į teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas V. J. pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei, jis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. J. anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, išvyko į užsienį, kur taipogi atliko bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Kadangi nuteistasis V. J. naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Visų šių duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Paskirta bausmė neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, ji yra mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Paskirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. V. J. paskirta žymiai mažesnė bausmė, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijos vidurkis. Tai yra jam buvo taikomos BK 57 straipsnio, numatančio bausmės skyrimą už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, normos. Apeliantas teigia, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl nebuvo padaryta materialinė žala, tačiau į tai apylinkės teismas, anot apelianto, taip pat neatsižvelgė. Tačiau V. J. buvo sulaikytas tuo metu, kai kėsinosi pagrobti svetimą turtą, todėl tai, kad nebuvo padaryta žala, nebuvo jo nuopelnas, nes jis savo nusikalstamo sumanymo negalėjo realizuoti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. V. J. taip pat nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis kėsinosi pagrobti nedidelės vertės turtą. Tačiau jis nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą – garažą. Šiuo atveju įsibrovimas į patalpą daro veiką pavojingesnę, ir toks nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neatsižvelgiant į pasikėsinto pagrobti ar pagrobto turto vertę. Dėl to pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.