- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-173-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30077-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje H. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, tai yra darbdaviu, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nes nesudarė saugių darbo sąlygų stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), stogo dangą ardančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui K. K., o būtent: statybos darbams nepaskyrė statinio statybos vadovo, neparengė ir nepatvirtino tinkamos technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės, paskyros - leidimo), pagal ją neinstruktavo darbus atliekančių darbuotojų kaip saugiai atlikti stogo dangos ardymo darbus statybvietėje ir kokias konkrečias technines priemones būtina naudoti siekiant išvengti kritimo iš aukščio, neįrengė ir nenaudojo kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio – trapų, saugos diržų ar apraišų, lynų ar panašiai, ir šiais veiksmais pažeidė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, (toliau Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad “… Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių …”, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad “…pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologinius procesus”,
Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių DT 5-00, patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (toliau Taisyklės), 73 punkto reikalavimus, kad “Atliekant darbus ant stogų aukštesnių kaip 1,3 m. arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių kritimo…, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis” ir Taisyklių 74 punkto reikalavimus, kad “Kai stogo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojai gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m. pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti.”,
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 46.2 punkte nurodytą reikalavimą, kad jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės, bei tų pačių nuostatų 4 priedo 46.1 punkto reikalavimą, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo,
ir dėl aukščiau išvardytų teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2015-05-28 apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), neapmokytam ir neinstruktuotam kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje UAB “ (duomenys neskelbtini) ” darbuotojui K. K., atliekant stoginės šlaitinio stogo senų asbestinių lakštų demontavimo darbus, atsistojimui naudojant atskirus, nepritvirtintus lentų elementus, tai yra, K. K. neturint galimybės saugiai judėti ant stogo, nesant įrengtų trapų, neišdavus jam ir nenaudojant tinkamų asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, lūžus šiferio lakštui, nuo stogo ant betoninio pagrindo nukrito UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. K. ir patyrė sužalojimus: kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių lūžius, pakauškaulio dešinės pusės, abiejų smilkinkaulių ir dešinio momenkaulio lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties bei smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžį, abiejų ausų būgnelių plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. kovo 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. kovo 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 11 d.
Šalies argumentai
Skundu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria nuspręsta 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebi, jog abu ieškovai yra pareiškę ieškinį AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui ir tik tuo atveju, jeigu AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas nevykdys teismo sprendimo dėl išvardintos žalos priteisimo, priteistina minima žala iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo turtui. Teigia, kad teismas nepateikė jokių įrodymų, jog AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas nevykdys teismo sprendimo.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nesant aiškiai galutinei civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo pozicijai dėl pareikšto patikslinto civilinio ieškinio reikia taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu laikiną šioje byloje niekam jokios žalos nėra padariusi. Nurodo, kad AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui atsakomybė kyla iš draudimo santykių, todėl bet kokiu atveju, tokia apimtimi, kuria buvo sutarta, turės išmokėti draudimo išmoką.
Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės priklausančiam turtui norimo taikyti laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas – 201616,34 Eur, jis yra matomas kredito įstaigoms, ko pasėkoje bendrovė jau patyrė 18703 Eur nuostolių.
Skunde atstovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-126-693/2017, kurioje pasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio. Pažymi, jog minėtoje byloje nustatyta, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbuotojas žuvo, o šiuo atveju įvykus nelaimingam atsitikimui darbe K. K. tik patyrė sužalojimus. Pasak atstovo, ieškovų K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, tokia apimtimi nebūtų tenkintinas, todėl neadekvataus dydžio ieškinių pareiškimą laiko kaip išankstinį spaudimą bendrovei ypatingai nesąžiningu būdu siekiant pakirsti ir paralyžiuoti bendrovės ekonominę veiklą.
Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvykdė teisingumo taikydamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą 201616,34 Eur apimtimi, nes toks pirmosios instancijos teismo sprendimas kelia nepagrįstus lūkesčius nukentėjusiesiems ir sukuria šiems galimybę žlugdyti bendrovę. Formalus nukentėjusiųjų reikalavimų perkėlimas laikinu nuosavybės teisių apribojimu, advokato teigimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pažymi, jog teismas taikydamas laikiną nuosavybės apribojimą, turėtų nurodyti protingo dydžio apribojimų mastą, kuris šiuo konkrečiu atveju neturėtų viršyti 5000 Eur. Teigia, kad nepriklausomai nuo neadekvačių bylos šalių reikalavimų, teismas turi vykdyti teisingumą ir teismo priimtos priemonės turi būti adekvačios bei neturi būti žlugdančios įmonę. Mano, jog šios aplinkybės turėjo būti aiškinamos pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimo sprendimas iš naujo turėtų būti perduotas pirmosios instancijos teismui.
Skunde atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš skiriant kokias nors laikino nuosavybės teisių apribojimo priemones, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog pats K. K. yra kaltas dėl patirtų sužalojimų, nes šis nenaudojo individualių apsaugos priemonių, nevykdė darbų saugiai iš žirklinio keltuvo nors buvo instruktuotas, kaip atlikti darbus aukštyje (Instrukcija Nr. 25) ir kaip atlikti ardymo darbus (Instrukcija Nr. 22). Nurodo, jog 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti (89/391/EEB) 13 straipsnio 2 dalies d punkte yra nurodyta, kad siekdami šio tikslo, darbuotojai, remdamiesi savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu, ir darbdavio duotais nurodymais, privalo: nedelsiant informuoti darbdavį ir (arba) darbuotojus, konkrečiai atsakingus už darbuotojų saugą ir sveikatą, apie bet kokią situaciją darbe, kuri pagrįstai gali kelti didelį ir neišvengiamą pavojų saugai ir sveikatai, bei apie visus apsaugos priemonių trūkumus. Pasak atstovo, pats K. K. nevykdė savo pareigų, todėl laiko, jog nėra ir sąlygų neturtinei žalai iš darbdavio pusės atsirasti.
Laiko, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra nereikalinga, nes bendrovė nesiruošia perleisti, ar kitaip apsiriboti teisių į savo nekilnojamą turtą. Proceso dalyviai pageidaujantys tokių priemonių taikymo turi pateikti ir tokių priemonių reikalingumą patvirtinančius įrodymus, tačiau duomenų apie tokių priemonių reikalingumą pateikta nebuvo, o priešingai bendrovė pateikė įrodymus, jog tokios priemonės bendrovei yra kenksmingos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Kartu pažymima, kad minėta procesinė prievartos priemonė yra laikina, jos taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.
Taip pat pažymima, kad teismai, svarstydami minėtos procesinės prievartos priemonės skyrimo ar pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą šioje proceso stadijoje kaltės klausimo iš esmės nesprendžia ir surinktų įrodymų nevertina – tai daroma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, svarstydamas paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą, tik patikrina, ar neišnyko šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, ar nuosavybės teisių apribojimas yra proporcingas padarytos žalos atžvilgiu.
Nagrinėjamoje byloje matyti, jog civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribotos ir laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas esant įstatymo pagrindui – siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civilinį ieškinį. Iš bylos matyti, kad 2017 m. liepos 10 d. nukentėjusieji D. K. ir A. K. pateikė byloje patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 1 616,34 Eur turtinės žalos atlyginimo ir po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam, o tuo atveju, jeigu AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas nevykdys teismo sprendimo dėl žalos priteisimo, šią žalą, t. y. 1 616,34 Eur turtinės ir po 100 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam, prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 139–145). 2018 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 1 616,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi nesurinkto tai patvirtinančių dokumentų.
Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymima, kad draudiko ir žalą padariusio asmens ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o žalą padariusio asmens ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Atkreipiamas dėmesys, kad ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 2018 m. kovo 30 d. atsiliepime į ieškinį be kita ko nurodyta, jog dėl K. K. 2015 m. gegužės 28 d. įvykio metu patirtų sužalojimų galėtų būti mokama 45 proc. nuo draudimo sumos traumos atveju, kas sudaro 1303,20 Eur, apdraustojo mirties atveju mokama suma galėtų būti 28 962 Eur (8 t., b. l. 170–173).
Pasisakant dėl skundo argumento, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiria nuostolių, pastebėtina, jog taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos teisės. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad konstitucinė teisė į nuosavybę nėra absoliuti – įstatymų numatytais atvejais ji gali būti ribojama. Pagal Konstituciją riboti teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas). Nors laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas ir suvaržo asmens teises, nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad apylinkės teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą terminą, proporcingumo principo nepažeidė.
Pasak civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J., ieškovų K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, tokia apimtimi nebūtų tenkintinas, todėl neadekvataus dydžio ieškinių pareiškimą laiko kaip išankstinį spaudimą bendrovei ypatingai nesąžiningu būdu siekiant pakirsti ir paralyžiuoti bendrovės ekonominę veiklą. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes bei remiasi įstatyme nustatytais kriterijais. Vien atstovo skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio byloje, kurioje nustatyta, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, žuvo darbuotojas, savaime nereiškia, kad nukentėjusiesiems bus priteista atlyginti panaši neturtinės žalos suma. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. O dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo pasisakytina, kad į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui terminas pratęstas pagrįstai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti skundą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.