Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Donatai Pliuskevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas J. M., žinodamas, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. lėšas skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI ir tik po to atsiskaityti su kitais kreditoriais: pačiu savimi, akcine bendrove (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, advokatų profesine bendrija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtu laikotarpiu bendrovė kitiems kreditoriams iš viso sumokėjo 14052,01 Eur. (VMI pareiškime nurodyta, kad iš viso sumokėjo 18307,03 Eur, bet laikytina, kad tai yra skaičiavimo klaida).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorinių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1-ąją dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog J. M. pažeidė CK 6.930¹straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jis, žinodamas apie bendrovės skolą biudžetui, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, periodiškai atliko mokėjimus įvairiems tiekėjams ir kreditoriams: sau kaip atskaitingam asmeniui, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas kreditorių eiliškumą ir VMI, kaip kreditoriaus, teises, kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

J. M. teismui pateikti duomenys apie po nusižengimo padarymo laikotarpio vykdytus veiksmus dėl mokestinės nepriemokos VMI perėmimo, sutuoktinės atlikus mokėjimus VMI 2022 m., leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir žvyro išteklių naudojimo sutartis, J. M. paaiškinimus, teiktus VMI dėl nusižengimo ir asmeninių lėšų šaltinio, duomenys apie projekto „Antrojo kelio statyba ruože Plungė-Šateikiai“ (sutartis: (duomenys neskelbtini) (2020-08-20) sustabdymą 2021 m. spalio 15 d. bei bendrovės naujai sudarytas sutartis su pirkėjais dėl intertinių medžiagų pardavimo patvirtina, kad J. M. deda pastangas dėl bendrovės veiklos tęstinumo ir pajamų gavimo bei imasi priemonių įsiskolinimui VMI padengti. J. M. paskolintos (taip jis nurodė VMI paaiškinime) asmeninės šeimos lėšos bendrovei yra bendrovės turtas ir jomis disponuoti privalu pagal teisės aktus be jokių išimčių. Šiai sumai J. M. yra bendrovės kreditorius ir bendrovei paskolintas lėšas jis turi teisę atgauti kaip ir visi kiti bendrovės kreditoriai. Šie duomenys nepaneigia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. J. M. kaip bendrovės vadovas atsiskaitinėjo su kreditoriais, pažeisdamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę, nurodytą CK 6.930¹straipsnyje. Į J. M. nurodytas nusižengimo padarymą įtakojusias aplinkybes atsižvelgtina skiriant nuobaudą, tačiau jos neeliminuoja jo atsakomybės.

J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą J. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad asmens atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad J. M. būtų teistas ir/ar administracine tvarka baustas, į bylą nepateikta. J. M. dirba, turi šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį.

Teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

J. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad bendrovei turint skolą VMI, mokėjimus kitiems kreditoriams atliko tik siekdamas išlaikyti verslą ir darbuotojus, kad įmonės veikla būtų tęsiama, tuo tikslu panaudodamas ir asmenines lėšas, nes planuotų pajamų iš veiklos negavo dėl sustabdyto projekto su AB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinių nusižengimo registro duomenimis J. M. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, nes akivaizdu, kad bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš projekto su AB „Kauno tiltai“, tačiau projektą sustabdžius, gautinų pajamų lūkesčiai nepasiteisino, todėl tikėtina, kad ši situacija galėjo įtakoti ir bendrovės mokumą. Pinigų pervedimai kitiems, žemesne eile nei VMI esantiems kreditoriams, pažeidimo laikotarpiu buvo pavieniai (2-3 k. per mėn.), pervesta jiems suma esmingai įsiskolinimo VMI nebūtų sumažinusi. Bendrovė skolas VMI šiuo metu yra beveik padengusi ir stengiasi pilnai atsiskaityti, ką pripažino ir VMI atstovė, dėl ko laikytina, kad pažeidimą bendrovė iš esmės pašalino, spręsdama įsiskolinimo biudžetui sumokėjimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su VMI nusižengimo padarymo metu nebuvo visiškai nutraukti (iš avanso apyskaitų matyti, kad mokėjimai VMI irgi buvo atliekami). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, J. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusės ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo dydžio administracinę nuobaudą – piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A.6.-74-1068/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismą.