- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2755-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06482-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Verkių ūkis“, AB „Lesto“
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei D. J. bei atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, taip pat pagal trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ savarankišką reikalavimą ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. J. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, palūkanų priteisimo, trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ savarankišką reikalavimą ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. J. dėl įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, trečiojo asmens UAB „Verkių ūkis“ savarankišką reikalavimą ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. J. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas, procesinių palūkanų priteisimo, trečiojo asmens AB „Lesto“ savarankišką reikalavimą ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. J. dėl įsiskolinimo už elektros energiją, procesinių palūkanų priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja D. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas santuokoje su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 32900 Lt, 0,70 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio rinkos vertė 2800 Lt, 1,15 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kurio rinkos vertė 2600 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2700 Lt, po santuokos nutraukimo padalinti taip, kad ieškovui tektų visi paminėti žemės sklypai (bendra jų vertė 8100 Lt), o atsakovei tektų butas, esantis (duomenys neskelbtini) (jo vertė 32900 Lt), skolinius įsipareigojimus UAB „Verkių ūkis (1688,40 Lt), UAB „Vilniaus energija“ (4267,28 Lt), AB „Lesto (212,92 Lt), UAB „Vilniaus vandenys“ (995,32 Lt) ir visus kitus mokesčius už komunalinius patarnavimus bei delspinigius ir palūkanas šiems kreditoriams už butą (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad turto vertė liudija, kad atsakovei tenkanti turto dalis – butas, yra daug vertingesnė negu ieškovui tenkanti dalis. Paaiškina, kad neteiks teismui reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, tačiau prašo priteisti iš atsakovės kreditorinius reikalavimus – skolas už komunalinius mokesčius, kurios susidarė dėl atsakovės vykdyto netinkamo buto valdymo ir tvarkymo. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasak ieškovo, tvarkė, valdė ir juo naudojosi atsakovė nuo 2002 m. Ieškovas valdė ir tvarkė žemės sklypus, jais naudojosi, mokėjo už juos mokesčius. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nesutinka prisiimti skolinių įsipareigojimų už laikotarpį nuo 2002 m. iki santuokos nutraukimo, t.y. iki 2011-02-07.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, kitą santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn 1,15 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn 0,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovui 350 Lt kompensaciją. Nurodė, kad faktiškai visas butas buvo nupirktas 1997-01-16 jos vardu už atsakovės asmenines lėšas, ieškovas net nebuvo įrašytas į buto namų knygą. Butą atsakovė pirko už 159,57 Lt, iš kurių 73,40 Lt sumokėjo atsakovei asmeniškai skirtomis valstybės vienkartinėmis išmokomis, o 86,17 Lt sumokėjo grynais pinigais, kuriuos atsakovei asmeniškai davė jos tėvai. Jokie šeimos pinigai buto pirkimui nebuvo panaudoti, ieškovas prie buto pirkimo visiškai neprisidėjo. Manė, kad žemės sklypas labiausiai nutolęs nuo ieškovo gyvenamosios vietos ir esantis arčiausiai atsakovės mamos gyvenamosios vietovės, kur atsakovė su dukromis dažnai lankosi, turėtų būti priteistas jai, o likusieji- ieškovui. Kadangi atsakovei atitenkančių daiktų vertė yra kiek didesnė, atsakovė sutinka, kad iš jos ieškovui būtų priteistina 350 Lt kompensacija (1800 + 2500 : 2 = 2150, 2500 - 2150 = 350). Pažymėjo, kad butas į šį balansą nėra įtrauktinas, nes yra nupirktas už atsakovės asmenines lėšas ir pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe. Mano, kad už skolas kreditoriams, atsiradusias laikotarpiu nuo 2011-02-07, kai Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, butas buvo priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, iki 2011-07-21, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, yra atsakingas ieškovas asmeniškai. Paaiškina, kad ieškovas trukdė naudotis ginčo butu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės D. J. patikslintame priešieškinyje dėstomą naują reikalavimą priteisti iš ieškovo R. Ž. atsakovės D. J. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas kaip turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad patikslintame priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra naujas, kuris negali būti siejamas su byloje atsakovės pareikštais reikalavimais dėl santuokinio turto padalijimo. Pastarojo visiškai naujo reikalavimo pareiškimas nuo 2007 m. nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokinio turto padalijimo ir įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo nepagrįstai užvilkintų bylos dėl santuokinio turto padalijimo nagrinėjimą. Tuo tarpu prašymas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas gali būti reiškiamas bendra tvarka teismo posėdžio metu kaip procesinis prašymas, o ne ieškinio reikalavimas.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ savarankišku reikalavimu prašė solidariai priteisti jam iš ieškovo ir atsakovės, nuo 2008-01-01 iki 2011-02-07 nemokėjusių už patiektą šilumos energiją, 4267,28 Lt skolos, 428,08 Lt palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2011-10-05, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ savarankišku reikalavimu prašė solidariai priteisti jam iš ieškovo ir atsakovės 1475,11 Lt skolos, 103,36 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Trečiasis asmuo AB „Lesto“ savarankišku reikalavimu prašė solidariai priteisti jam iš ieškovo ir atsakovės 212,92 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Trečiasis asmuo UAB „Verkių ūkis“ savarankiškų reikalavimu prašė solidariai priteisti jam iš ieškovo ir atsakovės 1805,49 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“ savarankiškus reikalavimus tenkino visiškai. Trečiojo asmens UAB „Verkių ūkis“ savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovo asmeninėn nuosavybėn 0,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (vertė 1500 Lt), 1,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (vertė 2500 Lt), 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 300 Lt), viso turto vertė - 4300 Lt; priteisė atsakovės asmeninėn nuosavybėn butą/ patalpą-kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 32 900 Lt; priteisė iš atsakovės ieškovui 8100 Lt piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį, teismo sprendimo šioje dalyje vykdymą atidedant 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, spręsdamas turto padalinimo klausimą, nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1997-01-16, ieškovui ir atsakovei esant santuokoje. Todėl teismas, vadovaudamasis Santuokos ir šeimos kodekso bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normomis, pripažino šį šalių ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Nurodė, kad esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pažymėjo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad butų privatizavimo lengvata pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo teikiama šeimai, o ne vienam iš sutuoktinių. Atsakovės argumentus dėl mokėjimo už šį butą jai ir jos dukrai priklausančiomis vienkartinėmis išmokomis ir jos tėvų duotais grynaisiais pinigais, teismas pripažino teisiškai nereikšmingomis, nes faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės turėto kilnojamojo turto vertė yra lygi 7599 Lt, dėl jo ginčo byloje nėra. Teismas įvertino šalių tarpusavio konfliktinius santykius, dėl to nutarė nė vieno iš ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nedalinti natūra tarp ieškovo ir atsakovės. Atsižvelgė tiek į atsakovės norą dalinant santuokoje įgytą turtą gauti butą (duomenys neskelbtini) (ilgą laiką šis butas buvo ieškovės gyvenamoji vieta, ji jį gavo, su jo nuoma sieja gautinas papildomas pajamas, jis yra tame pačiame mieste, kaip ir jos dabartinė gyvenamoji vieta), tiek ieškovo norą gauti žemės sklypus (jie yra šalia jo gyvenamosios vietos pas tėvus, tėvai panaudos pagrindu dirba šią žemę, ją deklaruodami, gauna pajamų, kurios yra ir ieškovo pragyvenimo šaltinis jam gyvenant kartu su tėvais, su šiais sklypais ieškovas sieja savo ateitį, galimybę įsirengti nuosavą gyvenamąją vietą). Todėl atsakovei paskyrė butą (duomenys neskelbtini), o ieškovui – tris žemės sklypus. Teismas didesnę reikšmę teikdamas sunkesnei atsakovės turtinei padėčiai, o mažesnę asmeninių vienkartinių išmokų panaudojimui butui, (duomenys neskelbtini), įsigyti, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovui skiriant 1/3, o atsakovei 2/3 turto. Nurodė, kad atsakovė pirkdama butą, (duomenys neskelbtini), panaudojo valstybės paskirtas vienkartines išmokas, kurios pagal Lietuvos Respublikos 1991-03-29 nutarimą Nr.108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai ir tapdavo piliečio asmenine nuosavybe. Buto pirkimui ieškovė panaudojo 2000 rub. jai asmenine nuosavybės teise priklausančių lėšų, kas procentaliai sudaro nedidelę dalį buto kainos. Pakankamų įrodymų, leidžiančių teigti, kad visa vienkartinių išmokų suma priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, taip pat kad 86,17 Lt grynais pinigais už ieškovę sumokėjo jos tėvai, byloje nėra. Atsižvelgiant į ieškovui ir atsakovui natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą ir jų nustatytas vertes (atsakovei 32900 Lt, ieškovui 43000 Lt), aplinkybę, kad šalys nekelia ginčo dėl kilnojamojo turto 7599 Lt padalijimo, nurodydamos, kad šį turtą šalys teisingai pasidalino savo nuožiūra, iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 8100 Lt kompensacija (37200 Lt/3-4300 Lt). Tenkindamas trečiųjų asmenų reikalavimus, teismas nurodė, kad nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 str. turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidarios prievolės subjektai) CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str. prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktiniams priteisto turto dalių nustatymo bei 8100 Lt dydžio kompensacijos ieškovui priteisimo; pripažinti ieškovui teisę į ¼ dalį dalintino turto, o atsakovei į ¾ dalis dalintino turto ir paliekant ginčijamu teismo sprendimu nustatytą turto padalijimą, kompensacijos ieškovui nepriteisti. Apeliantė taipogi šiuo skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo jos naudai 10 000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. teismas nepagrįstai ieškovui priskyrė 1/3 dalį, o atsakovei tik 2/3 dalis buto. Buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad butas buvo parduotas už 159,57 Lt, iš kurių 73,40 Lt buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis iš apeliantės sąskaitos nurašant 2348,80 rublių (ši suma atitinka 73,40 Lt). Teismas 86,17 Lt, kuriuos už apeliantę sumokėjo tėvai, nesant pakankamų įrodymų laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, todėl apeliantės asmeninės lėšos perkant butą sudarė 116,49 Lt. Tai sudaro didžiąją dalį buto kainos, t.y. 73 procentus. Atsižvelgiant į tai, kad pilnametės dukros gyvena kartu su apeliante ir tai lemia didesnius finansinius poreikius, teismas turėjo pagrindą pripažinti apeliantės teisę į ¾ dalis turto, kas sudarytų 27 900 Lt (37 200:4x3) dalintino turto vertės, o atsakovas- į ¼ dalį turto, kas sudarytų 9300 Lt (37 200 :4) dalintino turto vertės. Tokiu atveju atitinkamai iki 5000 Lt (9300-4300 arba 32 900-27 900) mažėtų ir ieškovui skaičiuotina kompensacija už apeliantei tenkančią didesnę turto dalį.
2. Teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, kad dalintinas buvo visas turtas, įvertinus dalintino turto savybes, vienam sutuoktiniui priskirto turto vertė viršijo jo dalį iš bendrojo turto. Teigia, kad ieškovas kompensacijos sąmoningai nereikalavo, t.y. jos atsisakė, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo tokio ieškovo atsisakymo nepriimti. Juolab, kad teismas pripažino apeliantės sunkią materialinę padėtį. Priteisdamas ieškovui kompensaciją sprendime nurodytais argumentais, teismas faktiškai kitu būdu patenkino ieškovo reikalavimą visas skolas kreditoriams priteisti tik atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktą reikalavimą priteisti iš ieškovo apeliantei 10 000 Lt neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad CPK 42 straipsnis, leidžiantis padidinti ieškinio reikalavimus, nedraudžia pateikti naują reikalavimą, kuris yra siejamas su pradiniu ieškiniu. Nurodo, kad sutuoktinio kaltumą pagrindžiančios aplinkybės ir yra tas pagrindas, iš kurio kildinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl naujas reikalavimas pareikštas visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
1. teismas pagrįstai padarė pagrįstą išvadą, kad butas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė skunde nurodo iš esmės naujas aplinkybes, nes nurodomas piniginės kompensacijos skaičiavimo būdas teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas, priešieškinio reikalavimai buvo pareikšti visiškai kitokie nei apeliaciniame skunde. Ginčo butas yra įgytas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu pagrindu, už valstybės vienkartines išmokas ir suteiktas lengvatas šeimai įsigyti šeimos būstą. Šeimos susitarimas ir tikslas buvo įsigyti butą nuosavybės teise šeimos poreikiams.
2. Teismas motyvuotai ir pagrįstai priteisė iš apeliantės 8 100 Lt piniginę kompensaciją. Nors ieškovas neprašė priteisti piniginės kompensacijos, tačiau pageidavo atitinkamai pasidalinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kurie atsirado dėl atsakovės netinkamo buto valdymo.
3. Apeliantės motyvai dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra visiškai nepagrįsti. Apeliantė pirmą kartą ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė tik grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nuo 1997-01-16 yra registruotas atsakovės vardu (I t., b.l. 24), jos nuosavybės teisė į šį butą registruota 1997-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.57, sudarytos remiantis Butų privatizavimo įstatymu, pagrindu. Iš į bylą pateiktos 1997-01-16 sutarties (b.l. 140, t. I) matyti, kad šį butą pardavė AB „Vilniaus žuvis“ už 159,57 Lt, kuriuos atsakovė įmokėjo į AB Lietuvos žemės ūkio banką 1996-11-20, iš jų 86,17 Lt grynais pinigais ir 73,40 vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (knygelės Nr. I-(duomenys neskelbtini)). Atsakovės sąskaitos Nr.I-(duomenys neskelbtini) taupomoji knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašas (I t., b.l. 140-141) liudija, kad iš atsakovės sąskaitos 1996-12-19 AB „Vilniaus žuvis“ buto privatizavimui buvo nurašyti 2348,80 rb. vienkartinių išmokų. Be to, santuokoje šalys taip pat įgijo 0,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad minėtas butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, šalys šio teismo nustatyto fakto neginčija. Byloje nėra ginčo dėl dalintino turto vertės, dėl šalių prievolių tretiesiems asmenims ir jų dydžio, dėl teismo sudaryto turto balanso. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme kelia klausimus dėl CK 3.123 str. 1 d. tinkamo taikymo bei dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti jam santuokos metu įgytus žemės sklypus, o atsakovei – aukščiau nurodytą butą, kompensacijos už jam tenkančią mažesnę bendro turto dalį neprašė, tačiau prašė šalių prievoles priskirti atsakovei. Taigi, ieškovo prašymas vietoj kompensacijos priskirti bendro buto išlaikymo prievoles atsakovei iš esmės yra kompensacijos atmaina. Atsakovė prašė pripažinti aukščiau minėtą butą jos asmenine nuosavybe, o žemės sklypus padalinti tarp jos ir ieškovo lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas butą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, skolas už buto išlaikymą solidariomis prievolėmis prieš trečiuosius asmenis, atsakovei priteisė 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį bendro turto ir priteisė ieškovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Tokiu būdu teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 str. 3 d. ir 3.127 str. 3 d. teismas privalo išspręsti kompensacijos priteisimo sutuoktiniui už jam tenkančią mažesnę turto dalį klausimą, net jeigu šalys tokio prašymo ir nereiškia (CPK 376 str.). Todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CK 3.123 str. 1 d. ir atsakovei priteisė per mažą bendro turto dalį, yra nepagrįsti. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje šalys nepilnamečių vaikų neturi, o pilnamečių vaikų interesai pagal CK 3.123 str. 1 d. nesudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalių turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra panaši, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nustatyta, kad buto kaina jo privatizavimo metu iš dalies buvo apmokėta atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais, o likusioje dalyje apmokėtas santuokinėmis lėšomis. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji neįrodė savo tėvų prisidėjimo prie buto privatizavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šalių buto vertė palyginus su jo verte privatizavimo metu gerokai padidėjo, o buto vertės padidėjimas yra šalių bendras turtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat tai, kokią dalį buto kainos atsakovė apmokėjo asmeniniais investiciniais čekiais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 3.123 str. 1 d. normą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai atsakovei priteisė 2/3 dalis bendro turto, o ieškovui – 1/3 dalį. Keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir atsakovei priteisti didesnę bendro turto dalį nei yra priteista nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovui natūra teko mažiau turto nei jam priteista dalis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją. Atsakovės argumentas, kad priteisdamas ieškovui kompensaciją teismas faktiškai kitu būdu patenkino ieškovo reikalavimą visas skolas kreditoriams priteisti tik atsakovei, dėl aukščiau nurodytų motyvų yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, pagal CK 3.117str. 3 d. ir 3.127str. 3 d. teismas privalėjo išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą, prieš tai sudaręs šalių turto balansą, nustatęs tiek aktyvą, tiek pasyvą (šalių prievoles) ir minusavęs prievoles iš bendro turto (CK 3.118 str.).
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį pagal CPK 143 str. 3 d. nėra skundžiama apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovės priešieškinio minėtą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovei išliko teisė pareikšti savarankišką ieškinį ieškovui su tokiu reikalavimu, nes toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas savarankiškai. Toks teismo procesinis veiksmas neįtakojo atsakovės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti. Todėl teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nutarties dėl priešieškinio reikalavimo atsisakymo priimti teisėtumo ir pagrįstumo bei plačiau dėl šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako. O kadangi 2012 m. sausio 31 d. nutartis pagal CPK 143 str. 3 d. negali būti apeliacijos dalyku, todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl šios nutarties panaikinimo atmetamas. O kalbant apie priešieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šalių pareikštais nagrinėjamoje byloje reikalavimais, paskirstymo klausimą. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.