Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-02-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-4376-1089/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
e2YT-4376-1089/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00234-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4376-1089/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00234-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. M. priėmė R. M. palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina R. M.. Po pareiškėjos motinos mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įgytas mirusiosios R. M. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su jos sutuoktiniu A. P. M., kuris yra pareiškėjos tėvas.

1.2. Kadangi butas ir sodo sklypas buvo įgyti santuokoje, pareiškėjos tėvas A. P. M., neturintis teisinio išsilavinimo, klaidingai manydamas, kad mirusiojo sutuoktinio dalis pareina jam savaime, nesikreipiant dėl paveldėjimo į notarų biurą, įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo bei apie tokią pareigą apskritai nežinojo. Pareiškėja dėl turto paveldėjimo po motinos mirties taip pat į notarų biurą nesikreipė, nes manė, kad nekilnojamąjį turtą po motinos mirties paveldėjo jos tėvas.

1.3. Iki R. M. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. M. gyveno kartu su R. M., o jai mirus liko ten gyventi ir valdyti turtą kaip buto savininkas. Rūpindamasis butu jis mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą. Taip pat jis ūkio būdu padarė kosmetinį buto remontą. Jis vienintelis paveldėjo ir naudojosi visais palikėjos daiktais. Įgyvendinamas savo, kaip buto savininko, teises leido bute pareiškėjai. Taip pat jis vienintelis rūpinosi žemės sklypu, mokėdamas už jį mokesčius ir fiziškai jį prižiūrėdamas. Tai patvirtina sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ pirmininko pažyma. Taigi A. P. M. savo valią priimti mirusios R. M. palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai jį valdydamas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad A. P. M. ir R. M., gyvendami santuokoje, susilaukė dukters – pareiškėjos R. K.. R. M. taip pat turėjo sūnų V. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. R. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su A. P. M.. R. M. palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintame Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Dėl to, sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t. y. palikimo vietos atsiradimo notariniam organui per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nebuvo paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Pareiškėja teigia, kad miręs A. P. M. savo mirusios sutuoktinės palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

5. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – vienas iš būdų priimti palikimą buvo faktinis pradėjimas valdyti paveldimą turtą. Aiškindamas šios teisės normos turinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktiniu pradėjimu valdyti paveldimą turtą laikomi ne bet kokie veiksmai, o tokie įpėdinio veiksmai, kuriais jis savarankiškai įgyvendina paveldėto turto savininko pareigas ir teises, t. y. paveldimą turtą vertina kaip savo, juo rūpinasi, moka mokesčius ir pan. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

6. Remiantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar A. P. M. priėmė R. M. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog mirusysis A. P. M. siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio turto savininkas.

7. Byloje nustatyta, kad A. P. M. ir R. M. gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis sklypas buvo įsigytas 1993 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau nuosavybės teisės į pastarąjį sklypą nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas A. P. M. ir R. M. bendra nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Namų knyga, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, mokėjimai už komunalines paslaugas ir kt., patvirtina, kad po sutuoktinės R. M. mirties A. P. M. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, mokesčius už žemės sklypą ir rūpinosi turtu, liko gyventi bute. Kad A. P. M. po sutuoktinės R. M. mirties pirmiau nurodytu turtu rūpinosi kaip savo, taip pat patvirtina 2001 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro raštas Nr. 219/2001, kuriame nurodyta, kad R. M. palikimą valdė sutuoktinis A. P. M., tačiau neįformino savo nuosavybės teisių.

8. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad A. P. M. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius, nurodytus šio sprendimo 5 ir 6 punktuose, t. y. A. P. M. per šešis mėnesius nuo R. M. mirties pradėjo rūpintis jai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus iki pat savo mirties (CPK 185 straipsnis). Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Pranės Jaskovikaitės 2001 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 219/2001 patvirtina, kad mirusio A. P. M. palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja R. K..

9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas A. P. M. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktinei R. M., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja.

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai R. K. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis