Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu, proceso dalyvių sutikimu naudojantis „Zoom“ nuotolinę garso ir vaizdo konferencijos platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta sutampa si deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirba, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybė

A. A. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14.10 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su seserimi J. E. metu, griebė jai už plaukų, pargriovė ant grindų, tempė ją iš kambario iki koridoriaus, taip padarydama jai poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sesers J. E. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji A. A. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną atvažiavo J. E., užėjo pas tėvą į kambarį. Ji (teismo pastaba – kaltinamoji A. A.) pasakė: „jei tu prižiūri tėvą, prašome išvalyti po jo tualetą. Tu imi pinigus, jis nenori valgyti tavo saldumynų, aš jam paduodu pusryčius, pietus ir vakarienę“. J. E. atsakė necenzūriniais žodžiais, kad ji išeitų. Ji klausė kodėl turi išeiti iš savo buto, jei J. atvažiavo pas ją. Nukentėjusioji pradėjo mojuoti jai prieš akis ir sudavė į kaklą. Iškvietė policiją, vėliau J. iškvietė policiją. Tuo metu ji buvo išgėrusi šampano. Jei būtų blaivi, konfliktas su sese vis tiek būtų įvykęs. Tą dieną nepalietė sesers nei pirštu. Kai sesuo sudavė jai į kaklą, atsirado kraujosruva, ji matėsi. Pažymėjo, kad tėvai jai padovanojo butą, o sesei J. E. padovanojo namą. Kvietė policiją, nes ji varė mane iš tėvo kambario mano bute.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. A. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 13.30 val., jai būnant namuose, kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), į svečius atvyko jos sesuo J. E.. Kai atvyko sesuo į svečius, ji nuėjo pas tėvą į kambarį. Tuo metu ji buvo virtuvėje ir gėrė alkoholį, nes kartais jo išgeria, išeiginėmis dienomis. Gėrė degtinę, išgėrė nedaug. Virtuvėje taip pat buvo jos motina. Vėliau, kuomet jos sesuo buvo kambaryje pas tėvus, ji nuėjo iš virtuvės į tėvų kambarį ir pasakė savo sesei, kad ji padėtų prižiūrėti tėvus ir galėtų sutvarkyti vonios ir tualeto kambarį, jeigu jau prižiūri tėvą ir juo taip rūpinasi, o ne tik paima jo pensiją ir kartais nuperka už jo pinigus maisto. Jos sesuo atsisakė tai daryti ir nėjo į jokį kompromisą, kad galėtų kitaip prisidėti prie tėvų priežiūros. Pradėjo konfliktuoti su ja, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir varyti ją iš jos buto. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sesuo pradėjo mosikuoti rankomis, ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji gestikuliuodama savo ranka vieną kartą pataikė jai (teismo pastaba – kaltinamajai) į dešinę veido pusę, į kaktą. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet, ji iškvietė policijos pareigūnus. Policijai išvykus, ji nuėjo į virtuvę virti sriubą, o sesuo toliau liko tėvų kambaryje. Tuomet ji pasakė savo sesei, kam ji atvažiuoja čia būti, jeigu ji nieko nepadeda ir dėl to pas jas vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jos sesuo iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją išsivežė į policijos komisariatą. Kodėl policija išvežė ją, ji nežinojo ir nesuprato. Manė, kad sesuo tai padarė tyčia, kad sukeltų konfliktą ir nuteiktų tėvus prieš ją. Viso žodinio konflikto su seserimi metu, nei ji, nei jos sesuo jokio smurto nenaudojo, visas konfliktas vyko tik žodžiais. Visą šią konfliktinę situaciją galėjo matyti jų tėvas. Situacijos nematė, bet ją girdėjo jų motina, kuri tuo metu buvo virtuvėje (b. l. 60, 68).

Nukentėjusioji J. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną atvažiavo aplankyti tėvo. Atrakino butą savo raktu, kurį davė tėvas, užėjo. A. su mama užpuolė ją žodžiais, kažką rėkė, buvo išgėrusios. Sėdėjo su tėvu ir kalbėjosi, ji iškepė tortą. A. dažnai užeidavo į kambarį, kažką sakė, mojavo prieš akis. Jau yra mačiusi tokį jos elgesį, todėl ramiai elgėsi, nekreipė dėmesio, kad nebūtų skandalo. Ji užėjo kelis kartus. Pasakė jai išeiti, leisti jiems pasikalbėti, nes tėvas pradėjo nervintis. A. nurodė, kad tai jos butas. A. dažnai tampa neadekvati, nes vartoja alkoholį, todėl ji turi atvažiuoti, reikėjo duoti tėvui vaistų. Ji skambino policijai. Policija atvažiavo vieną kartą, antrą kartą, pasakė, kad negali priversti vaikų rūpintis tėvais. A. provokavo, kad ji pirma jai kažką padarytų, mojavo jai prieš akis, gestikuliavo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo. A. visada taip elgiasi kai ji atvažiuoja. A. griebė jai už plaukų, nutempė nuo sofos per visą butą iki išėjimo, ten ji pagriebė už durų. A. pradėjo ją tempti per metalinį durų rėmą, ji pradėjo rėkti, kviesti pagalbos. A. tikriausiai išsigando, kad ji labai garsiai rėkė, ir ją paleido. Tada ji iškvietė policiją. Policija atvyko labai greitai. Jai buvo šokas, taisėsi drabužius, nes viskas buvo suplėšyta. Policijos pareigūnai nufotografavo jos kairės rankos alkūnę ir kambarį. Daviau tėvui ir mamai vaistų. Kai laikėsi už metalinio durų rėmo, o A. bandė ją ištempti, ji susibraižė į duris. Jai buvo padarytos kraujosruvos, pagrindinė – juosmens srityje prie stuburo. Labai skaudėjo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. J. E. pateikė pareiškimą – 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas savo senyvo amžiaus tėvą V. K., kuriam turėjo duoti vaistų, nes jį prižiūri, minėtu adresu namuose buvo ir jos neblaivi sesuo A. A., sesuo pradėjo kelti konfliktą dėl to, kad ji blogai prižiūri tėvą. Kambaryje ji sėdėjo su tėvu ir jie bendravo, tada sesuo užėjo į kambarį pradėjo reikalauti raktų nuo namų, ji nedavė jų, tada ji paėmusi rankomis metė kėdę j sieną, kėdė sulūžo, toliau abejomis rankomis sugriebė jai už plaukų, ją pargriovė ant grindų ir laikydama už plaukų ją tempė per grindis. Kai jai pavyko išsilaisvinti ji išbėgo iš buto ir iškvietė policiją. Tokiais veiksmais sesuo jai sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu medikų pagalbos jai nereikia. Namuose taip pat buvo jos mama N. K., tačiau viso įvykio nematė, viską matė jos tėvas. Pridėta fotolentelė (b. l. 1-4).

Nukentėjusioji J. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14 val. ji atvažiavo pas savo senyvo amžiaus tėvus, kurie gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 26 d. ji eilinį kartą atvažiavo pas tėvą, nusiavė ir nuėjo pas jį į kambarį. Kaip jai papasakojo tėvas, jos jaunesnė sesuo A. A. kartu su mama N. K. sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kai A. išgeria tampa agresyvi, jai viskas blogai, ji provokuoja konfliktus, keikiasi, barasi. Taip buvo ir įvykio dieną. A. visiškai girta atėjo į tėvo kambarį, pradėjo jai priekaištauti, liepė atiduoti buto raktus, kuriuos jai davė tėvas, mosikavo rankomis tėvui prieš veidą. Ji paprašė jos nusiraminti ir eiti pas save į kambarį. A. paėmė tėvo kambaryje stovėjusią taburetę ir tyčia metė ją į sieną, norėdama parodyti, kad ji čia šeimininkė, kad jos bijotų. Tortas, stovėjęs ant taburetės nukrito, o taburetė lūžo. Tada A. vėl pareikalavo jai atiduoti buto raktus, nes butas yra padovanotas jai, o ji čia ateina kada nori ir išeina kada nori, nors tėvais ji nesirūpina visiškai, ypač jų tėčiu, nei valgyti padaro, nei išskalbia, nei vaistų paduoda. Savaitgalį ji net neužeina pas tėvą į kambarį, kad patikrinti, ar jam viskas gerai. Toliau besikeikiant, A. staiga griebė jai už plaukų ir nuo sofos nutempė ant grindų. Ji krisdama susitrenkė nugarą, buvo mėlynė. Tada ją už plaukų pradėjo tempti link buto durų. Atidarė buto duris, ištempė ją už plaukų į bendrą koridorių. Ji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, tačiau niekas iš kaimynų neišėjo. Kai A. ją tempė už plaukų iš buto, ji viena ranka prilaikė jos ranką, kad jai neišrautų visų plaukų, o kaire ranka užsikabino už durų staktos ir slenksčio, susitrenkė kairę alkūnę. Visi kiti sužalojimai atsirado grynai dėl to, kad A. ją griebė už plaukų ir pratempė per visą butą iki koridoriaus prie lifto. Smūgių jai nesudavė. Po to ją paleido ir ji pamačiusi, kad A. užėjo į butą, greitai nuėjo pas tėvą į kambarį, paėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Tą pačią dieną policiją du kartus kvietė jos girta sesė A., ir operatoriui aiškino, kad ji yra nepageidaujama jos bute, tačiau policija atvažiavo tik po jos skambučio ir A. jiems ramiai atidarė buto duris. Atvykę policijos pareigūnai išklausę ją ir A., ją sulaikė ir išvežė į komisariatą. Pareigūnai jai siūlė iškviesti medikus, tačiau ji atsisakė. Šiuo metu su sese nebendrauja, pas tėvą važiuoja kiekvieną darbo dieną, per išeigines nevažiuoja, nes A. būna dažniausiai namie (b. l. 18).

Liudytojas D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viena sesuo, kurią išsivežė buvo stipriai neblaivi, agresyvi. Bute buvo daugiau žmonių, kita sesuo ir mama ar tėvas. Liudytojui neprisiminus įvykio aplinkybių, jo ikiteisminio tyrimo duoti parodymai buvo perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojas parodė, kad tuo metu viską atsiminė geriau ir tiksliau. Patvirtino parodymus.

Liudytojas D. I. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. V.. Patruliuojant buvo gautas iškvietimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė ir užpuolė jos neblaivi sesuo. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi A. A.. Pasiteiravus, kas atsitiko ir kas kvietė policijos pareigūnus, ji pasakė, kad neįsivaizduoja. Paklausė, ar gali užeiti į butą, ji leido. Vienam iš kambarių sėdėjo apsiverkusi moteris, kuri jiems pranešė, kad ji kvietė policiją, nes jos girta sesė su ja susimušė, apdraskė nagais jai kairę ranką ties alkūne ir pilvą. Ant kairės rankos ir ant pilvo matėsi nubrozdinimai, apdraskytos vietos buvo paraudusios, tačiau GMP paslaugų pranešėja J. E., atsisakė. Girta jos sesuo pradėjo priekaištauti, kad ji blogai rūpinasi tėvais, retai ateina ir pan. Jos susiginčijo ir būnant kambaryje sesė ją užpuolė ir apdraskė. Sulaikytoji A. A. kategoriškai neigė, kad apdraskė savo sesę. Ji tik neneigė, kad vartojo alkoholį. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą A. A. buvo sulaikyta įvykio vietoje (b. l. 32).

Specialisto išvada Nr. G 2791/2020 (01) nustatyta, kad J. E. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku 2020 m. rugsėjo 26 d. ir būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais (b. l. 24-25).

Tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su nukentėjusiąja J. E., nurodyta – nukentėjusioji J. E. kategoriškai atsisakė taikytis su savo seserimi A. A., kadangi sesuo nuolat piktnaudžiauja alkoholiu ir išgėrusi konfliktuoja (b. l. 27).

Tarnybiniame pranešime dėl apklausos nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. nustatyta, kad nukentėjusios tėvas po įvykio išgėrė raminamųjų ir miega, o motina yra neblaivi, todėl apklausti jų nepavyko (b. l. 29).

Tarnybiniame pranešime dėl liudytojos N. K. nurodyta, kad susisiekus su minėta liudytoja, ji pakeltu tonu pareiškė, kad ji nieko nežino, nieko nematė, dukrų konfliktai ne jos reikalas (b. l. 30).

Apžiūrėtas BPC pateiktą 2020-09-26 16.16 val. pagalbos skambučio garso įrašas, kad pranešėja telefonu (duomenys neskelbtini) kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini)dėl muštynių, ji šaukė name pagalbos: „Padėkite“, niekas neatsiliepė. Sesuo girta už plaukų griebė, drabužius suplėšė, užpuolė ją.

BPC kortelė – 2020 m. rugsėjo 26 d. 15.24 val. kreipėsi A. A., kad bute, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sesers vyksta žodinis konfliktas. Papildoma informcija – kartu su J. E. negali sutarti dėl tėvo V. K. priežiūros (b. l. 43)

BPC kortelė – 2020 m. rugsėjo 26 d. 16.18 val. J. E. pranešė, kad bute ją užpuolė ir sumušė neblaivi sesuo. Papildoma informacija: smurtas pasitvirtino, A. A. tampė už plaukų ir apdraskė savo sesei J. E. rankas (b. l. 35).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta - <...> ant kilimo stovi sulaužyta balta kėdė, šalia jos guli išmėtyti plastikiniai buteliai, ant žemės guli tortas ir lėkštė (b. l. 6).

Tarnybinis pranešimas – po incidento V. K. prastai girdi, klausos aparatas funkcionuoja netinkamai, jis po incidento išgėrė raminamųjų ir užmigo, o motina N. K. yra neblaivi, todėl apklausti nebuvo galimybės (b. l. 29).

Tarnybinis pranešimas – 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 17.54 val. į Vilniaus apskr. VPK patalpas pristatyta akivaizdžiai neblaivi A. A., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidama svirduliavo, patikrinti girtumą atsisakė.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – BPC pateiktų trijų pagalbos skambučių garso įrašai. J. E. praneša apie smurtaujančią sesę. Nurodė, kad už plaukų griebė, drabužius suplėšė (b. l. 40-41).

Vyr. postinio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. A. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidama svirduliavo, pasitikrinti girtumą atsisakė (b. l. 47).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamosios ir pareigūno bendravimas, kaltinamoji A. A. nurodė, kad sesė J. E. nenori prižiūrėti tėvo (prisegtas prie bylos galutinio viršelio).

Visi šie aptarti ir išanalizuoti duomenys surinkti įstatymo nustatyta tvarka, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismas juos pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Liudytojai N. K. ir V. K. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo kaltinamą dukrą A. A..

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A., 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14.10 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su seserimi J. E. metu, griebė jai už plaukų, pargriovė ant grindų, tempė ją iš kambario iki koridoriaus, taip padarydama jai poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sesers J. E. sveikatą.

Nors kaltinamoji A. A. kaltės nepripažino ir parodė, kad – „<...> nukentėjusioji pradėjo mojuoti jai prieš akis ir sudavė į kaklą. Iškvietė policiją, vėliau J. E. iškvietė policiją. Tuo metu ji buvo išgėrusi šampano. Jei būtų blaivi, konfliktas su sese vis tiek būtų įvykęs. Tą dieną nepalietė sesers nei pirštu.<...>“, visgi, byloje ištirti įrodymai paneigia tokią kaltinamosios pateiktą konflikto versiją.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. A. naudojo fizinį smurtą prieš J. E.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kad nagrinėjamo įvykio dieną kilus su neblaivia A. A. konfliktui, ši ją griebė už plaukų, nutempė nuo sofos per visą butą iki išėjimo, kur nukentėjusioji pagriebė už durų, o A. A. pradėjo ją tempti per metalinį durų rėmą. Nukentėjusioji parodė, kad dėl to šaukė, todėl sesuo išsigando, kad ji labai garsiai rėkė, todėl ją paleido. Parodė ir tai, kad prieš tai, kai ją sugriebė, sesuo A. A. bandė ją išgąsdinti, išmėtė tortą, metė į sieną kėdę. Ji būna agresyvi kai išgeria (1 t., b. l. 19–21). Tokios aplinkybės atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms – <...> ant kilimo stovi sulaužyta balta kėdė, šalia jos guli išmėtyti plastikiniai buteliai, ant žemės guli tortas ir lėkštė (b. l. 6). Aplinkybes dėl kilusio konflikto ir atvykusios policijos nustatytų aplinkybių patvirtino ir liudytojas D. I., kad atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi A. A. <...> vienam iš kambarių sėdėjo apsiverkusi moteris, kuri jiems pranešė, kad ji kvietė policiją <...> ant kairės rankos ir ant pilvo matėsi nubrozdinimai, apdraskytos vietos buvo paraudusios, tačiau GMP paslaugų pranešėja J. E., atsisakė (b. l. 32). Nustatytas aplinkybes patvirtina ir peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose kaltinamoji pareiškia atvykusiems patruliams, kad ji nenori, jog jos sesuo būtų bute. Į teisėjo klausimą, kaltinamoji patvirtino, kad ji nenori, kad sesuo lankytųsi jos bute, o tėvą ji gali pasiimti gyventi pas save.

Taigi, konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamoji A. A. nėra patenkinta tuo, kad jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kasdien lankosi ir jos sesuo J. E., kuri lanko tėvą V. K.. Visgi, iš teismui pateiktų įrodymų, iš butas buvo kaltinamajai padovanotas (duomenys neskelbtini) buto dovanojimo sutartimi. Viena iš tokios sutarties sudarymo, o vadinasi ir vykdymo sąlygų buvo ir šiuo metu yra ta, kad kaltinamosios A. A. ir nukentėjusiosios J. E. tėvas V. K. turi teisę gyventi ir neatlygintinai naudotis padovanotu būtu iki gyvos galvos (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamosios priekaištai nukentėjusiajai ir savo tėvui dėl gyvenimo bute visiškai nepagrįsti ir faktiškai pažeidžia pasirašytos minėtos sutarties vieną esminių sąlygų. Atitinkamai sesers J. E. lankymasis bute tam, kad prižiūrėti tėvą minėtos sutarties nuostatoms neprieštarauja. Kitą vertus, byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų apribotas veiksnumas tam tikruose srityse ir būtų nustatyta globa, todėl pastarojo priežiūra, kad ir kaltinamosios bute, gali būti konkrečiu atveju pateisinama ne tik pačios nukentėjusiosios sąžiningumu ir gera valia, bet ir jos, kaip ir kaltinamosios, prievole, kylančia iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio, t. y. pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus. Taigi, kaltinamajai A. A. nesutinkant, kad nukentėjusioji J. E. vykdytų savo pareigą tėvui jos bute, ji šį galimą ginčą turėtų spręsti teisinėmis priemonėmis. Žinoma, pirmumą teikiant bendram susitarimui šiuo klausimu. Gi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji savo siekius sprendė neteisėtu būdu. Atlikdama neteisėtus veiksmus, ji buvo neblaivi, kas įsiplieskusio konflikto valdymą padarė negalimu ir turėjo įsikišti policijos patruliai, kurie galiausiai buvo iškviesti į tą patį butą pakartotinai, tik paskutinį kartą jau nukentėjusiosios J. E.. Būtent tuomet paaiškėjo ir faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiosios sužalojimo, nes tai pamatė ir atvykę policijos patruliai, kas jau buvo šiame nuosprendyje aptarta.

Be to, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų faktą patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 2791/2020 (01), kad J. E. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje <...> Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais (b. l. 24-25).

Visi aptarti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir paneigia kaltinamosios versiją dėl kilusio konflikto ir jo eigos. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių J. E. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus prieš savo sesę ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Minėta, kad turtiniai klausimai, kurie galėtų būti vienu iš galimo ginčo motyvu, faktiškai jau yra išspręsti. Belieka tik šių seserų tėvų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimas. Gi, kaip jau minėta, labiausiai dėl nukentėjusios sesers lankymosi kaltinamosios bute ginčą, kaip jau nustatyta nepagrįstai, kelia pati kaltinamoji, kuriai butas buvo padovanotas su jau minėta sąlyga, t. y. jos pačios sutartimi prisiimta minėta prievole dėl tėvo gyvenamosios vietos.

Aptartos konflikto aplinkybės ir motyvas, taip pat kilusios pasekmės patvirtina, kad A. A. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sesę J. E., dėl ko pastarajai buvo padaryti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai. Abejonių, kada ir kaip sužalojimai padaryti, nekyla, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14.10 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios kūną paveikiant panaudojant fizinį smurtą - sugriebimas už plaukų ir tempimas per butą, bei kai nukentėjusioji buvo įsikibusi rankomis už buto duris.

Nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suprato savo atliekamus veiksmus ir norėjo, kad kiltų tokios pasekmės – t. y. kad nukentėjusioji būtų faktiškai ištempta už plaukų iš buto. Toks elgesys ne tik prieštarauja gerai moralei ir bendram elgesiui su kitais žmonėmis, tačiau ir parodo kaltinamosios tyčios kryptingumą ir norą siekiamų tikslų, o vadinasi ir kilusių dėl to pasekmių, t. y. nukentėjusiosios sužalojimą.

Todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog A. A. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 14.10 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su seserimi J. E. metu, griebė jai už plaukų, pargriovė ant grindų, tempė ją iš kambario iki koridoriaus, taip padarydama jai poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sesers J. E. sveikatą.

Kaltinamosios padarytoji nusikalstama veika – tyčinis nesunkus nusikaltimas, kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto konflikto su seserimi metu, kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. A. atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamoji atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad A. A. buvo akivaizdžiai neblaivi (b. l. 47) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. A. yra darbingo amžiaus (b. l. 73), neteista (b. l. 74), SODROS duomenimis nedirba (b. l. 76), per 5 metus bausta už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 77-82), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi vyrą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus kaltinamajai A. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 17.30 val. (b. l. 50) iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 18.58 val. (b. l. 51). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajai A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti voką su skaitmenine laikmena (BPC garso įrašo fragmentai, vaizdo įrašų fragmentai) (prisegtas prie galinio bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai septynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 17.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 18.58 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti voką su skaitmenine laikmena.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.