Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-742-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1S-742-954/2019
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00535-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-742-954/2019Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00535-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. B. (E. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 91-146 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje ar pradėti mokytis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistajam E. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje pakeistas į įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbų ar mokslu, naudojant elektronines stebėjimo priemones, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2013 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2010 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 21 d., o pabaiga – 2021 m. liepos 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 91-146 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą, motyvuojant tuo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. daro akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Skunde nuteistasis teigia, jog teismo nutartis paremta prieštaringais motyvais. Apelianto teigimu, apylinkės teismas jo asmenybę vertino tendencingai bei prieštaringai. Nors teismas pasisakė, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio reikalavimus, tačiau atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą vadovavosi bendromis taisyklėmis. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos mokslininkų bei užsienio valstybių pasisakymus, jog Lietuvoje sparčiai didėja nuteistųjų skaičius.

3.2. Skundo autorius taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl padaryto naujo nusikaltimo, nes bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes jis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų. Taip pat apelianto teigimu yra nepagrįstas teismo teiginys, jog jis pasislėpė nuo bausmės vykdymo, nes jis yra Azerbaidžano valstybės pilietis ir buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą, todėl negalėjo laiku atvykti į Lietuvos teisėsaugos institucijas. Už tarnybos vengimą jam grėstų baudžiamoji atsakomybės.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo E. B. skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl to, prašo nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju E. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 55 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad už sąžiningą darbą bei aktyvų dalyvavimą E. B. buvo vieną kartą paskatintas, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei privalomose socialinės reabilitacijos programose. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai vis dar yra nuteistojo emocinė gerovė (viso 4 dinaminiai svertiniai taškai), mąstymas ir elgesys (viso 10 svertinių taškų, iš kurių 2 gali mažėti). Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 63 yra sumažėjusi iki 55 balų, tačiau 8 balus sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nors dėl įvykdyto nusikaltimo E. B. kaltę pripažįsta, tačiau linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Be to, šiuo metu nuteistasis nemano turintis kokio nors pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu žmonai trūksta jo paramos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju įvertintina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nuodyta, jog nuteistasis yra bandęs „žolės“, o Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, viena iš bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priežasčių buvo, tai, jog nuteistasis E. B. nesilaikė įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis turėdamas problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, kas iš dalies lėmė bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, imtųsi kokių nors konkrečių priemonių tai spręsti. E. B. yra dalyvavęs tik atvirame AA susirinkime. Dėl šios priežasties, paminėta aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Nuteistasis E. B. skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl to, jog jis padarė naują nusikaltimą. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi nuteistajam E. B. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ne tik už tai, kad nuteistasis E. B. 2012 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet ir už tai, jog per bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarė du administracinius nusižengimus bei nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Taigi atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog nuteistajam E. B. ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau jis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė naujus nusikaltimus. Pažymima, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

11. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo E. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. B. net ir su intensyvia priežiūra, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Bausmių vykdymo kodekso nuostatų nepažeidė, nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo E. B. (E. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė