- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- e2YT-8796-377/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Valstybės įmonei
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G., atstovaujamas pagal įgaliojimą 2023 m. rugpjūčio 23 d., not. reg. Nr. 7532, A. L., atstovaujama advokatės Enrikos Maksimavičienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., Valstybės įmonei „Turto bankas‘‘ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. G., atstovaujamas pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimą, not. reg. Nr. 7532, A. L., atstovaujama advokatės Enrikos Maksimavičienės (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jis, jos sūnus R. G., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) V. G. ir R. G. šeimoje. Be jo, šeimoje augo ir brolis V. G., gim. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) Jo tėvas V. G. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Kaliningrado sritį, grįžęs į Lietuvą staiga
M. R. G kitos santuokos nesudarė, gyveno vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini) Butas įsigytas 1993 m. kovo 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1482, pagrindu. Mamai sulaukus garbingo amžiaus, susirgo, ją slaugė ir prižiūrėjo pareiškėjas. Atsikėlė gyventi į mamos butą, mokėjo visus su juo susijusius mokesčius, ją prižiūrėjo, t.y. su mama vedėme bendrą ūkį ir tai darėme iki pat mamos mirties. (duomenys neskelbtini) mama mirė. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą, po mamos mirties buvo būtina per 3 mėnesius kreiptis į notarą, parašyti pareiškimą, kad palikimas po jos mirties buvo priimtas. Tačiau šio veiksmo nei vienas iš teisę turinčių tai padaryti nepadarė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo notarui neparašėme. Nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipėme, tačiau po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti tik jis, jos sūnus. Jis disponavo ir valdė kaip savo iš karto po mamos mirties likusį jos turto dalį – liko gyventi mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, naudoja ir disponuoja šiuo turtu kaip savo, jį prižiūri, moka mokesčius ir pan. iki šios dienos.
Suinteresuotas asmuo R. K., mirusio brolio V. G. dukra atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Jai pareiškimas ir kiti dokumentai įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos: gimimo liudijimų, mirties įrašo, mirties liudijimo, Tauragės apskrities archyvo pažymos, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, VĮ Registrų centro išrašo, pareiškėjas R. G. gimė (duomenys neskelbtini) V. G. ir R. G. šeimoje. Be jo, šeimoje augo ir brolis V. G., gim. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvas V. G. miręs (duomenys neskelbtini) mirė.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo mama R. G. kitos santuokos nebuvo sudariusi ir visada gyveno vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini) Butas įsigytas 1993 m. kovo 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1482, pagrindu, teisiškai registruoto R. G. vardu.
(duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties tik pareiškėjas rūpinosi jos paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei likusiu aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas liko gyventi minėtame bute, moka visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, rūpinasi juo, prižiūri, moka su tuo susijusius mokesčius.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš Tauragės rajono 2 - ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Iš į bylą pateiktų namo, adresu(duomenys neskelbtini) kaimynės A. L. ((duomenys neskelbtini) ) ir L. Š. (pareiškėjo mamos giminaitės), paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo mamai susirgus, pastarasis apsigyveno kartu, ja rūpinosi, slaugė prižiūrėjo. Po mamos mirties liko gyventi mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, jį prižiūri, moka visus su tuo susijusius mokesčius.
Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjos R. G., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė pareiškėjas R. G., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo R. G. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad R. G. pradėjo mirusios mamos turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti R. G. vardu valdyto turto.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmiau jos sūnus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.