- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-18-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- A. N., A.
- Trečiasis asmuo
- D. N.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 18 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ir atsakovo A. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2209-739/2010 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovui A. N., trečiajam asmeniui D. N. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. N. prašė priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 1 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol jis mokysis vidurinės ir aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, paramos – išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-09-01 iki kreipimosi į teismą dienos, viso – 7500 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas. Šiuo metu jis mokosi Vilniaus Universiteto tarptautinio verslo mokykloje dieninių studijų 1 kurse. Iki 18 metų iš atsakovo turėjo gauti išlaikymą per savo motiną, tačiau atsakovas jokio išlaikymo neteikė. Šiuo metu materialinę paramą teikia tik motina, nes pats dėl mokymosi grafiko ir užimtumo universitete dirbti bei taip įgyti lėšų pragyvenimui negali, pajamų ir turto neturi. Pragyvenimui per mėnesį būtina ne mažiau kaip 2 000 Lt: maitinimosi išlaidos po 30 Lt dienai, viso per mėnesį 900 Lt, išlaidos rūbams, avalynei – 200 Lt per mėnesį, kelionės išlaidos – 142 Lt, maisto papildai – 30 Lt, kanceliarijos prekes – 50 Lt, higienos prekės – 50 Lt, bendrabučio išlaidos – 334 Lt, sporto treniruotės – 120 Lt, asmeninės išlaidos laisvalaikiui – 240 Lt (po 8 Lt dienai) (laisvalaikio knygos, sporto varžybų bilietai, kino filmų lankymas). Šiuo metu tik viena motina materialiai remia pagal išgales iš savo gaunamų pajamų ir padengia visas jo išlaidas, nors abu tėvai turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, mamos darbo užmokestis yra 2 373 Lt per mėnesį, apie tėvo pajamas duomenų neturi, tačiau įvertindamas jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, mano, kad tėvo turtinė padėtis yra daug geresnė nei mamos, todėl jis prie paramos siekiant įgyti specialybę turėtų prisidėti didesne dalimi. Mano, kad atsakovas suteikti materialinę paramą – išlaikymą turėjo nuo 2009-09-01, t. y. nuo studijų pradžios. Kadangi jis šios paramos neskyrė, todėl yra susidaręs įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą dienos – viso už 5 mėnesius (7 500 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. N. K. N. 600 Lt dydžio paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-24 iki K. N. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, ir 3 043 Lt paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-02-23.
Nustatė, kad ieškovo tėvai yra išsiskyrę ir kartu negyvena. Ieškovas gyvena kartu su motina. Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto jis neturi, nedirba, negauna savarankiškų pajamų. Nuo 2009-09-01 ieškovas mokosi Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokyklos dieniniame skyriuje. Mokslas ieškovui yra nemokamas, nes jo mokymąsi visiškai finansuoja valstybė. Ieškovui paskaitos ir užsiėmimai aukštojoje mokykloje dažniausiai vyksta kasdien nuo 9 val. iki 16 val. Nors ieškovas yra darbingo amžiaus, tačiau mokydamasis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje jis didžiąją savo laiko dalį privalo skirti studijoms, dėl užimtumo ryšium su kasdieniu paskaitų, užsiėmimų lankymu, rengimuisi jiems, o taip pat objektyviai ir dėl šiuo metu šalyje esančios nemažos bedarbystės, neįgijus jokios profesijos, šiuo metu ieškovas studijuodamas negali dirbti ir pats gauti pajamų. Kaip studentas, ieškovas savo pareigas atlieka tinkamai, nes jo mokymosi rezultatai yra geri. Jis mokosi valstybės finansuojamoje vietoje. Dėl šių aplinkybių ir byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas neturi turto ir pajamų, teismas sprendė, jog ieškovui, kad jis galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra reikalinga jo tėvų materialinė parama. Tokią sistemingą paramą ieškovui teikia ieškovo motina – tretysis asmuo, o atsakovas jos neteikia. Paramą ieškovui teikiančio trečiojo asmens turtinę padėtį apibūdina jos gaunamos darbinės pajamos, kurios per mėnesį siekia apie 2 400 Lt, bei turimas nekilnojamasis ir registruotinas kilnojamasis turtas. Teismo nuomone, trečiojo asmens turtinė padėtis leidžia jai teikti materialinę paramą ieškovui. Atsakovo turtinę padėtį apibūdina gaunamos pajamos: kasmėnesinė 318,68 Lt pensija, gaunamos pajamos pagal verslo liudijimą, turimas nekilnojamasis turtas: 27,0400 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2,4500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 8,660 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 7,5700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha žemės sklypas ir pastatas (duomenys neskelbtini); dešimt įvairaus ploto žemės sklypų ir vienuolika namų valdų, 6 butai ir 5 garažo boksai Kauno mieste; du butai, dvi namų valdos ir vienas žemės sklypas Kauno r. sav.; 0,5700 ha žemės sklypas ir namų valda (duomenys neskelbtini); 0,0636 ha žemės sklypas ir namų valda Palangos mieste; registruotinas kilnojamasis turtas: 6 nenauji R. T., Ford Fiesta, Nissan Sunny, Mitsubishi Space, Mazda 626 markių automobiliai ir 2 priekabos, be to, atsakovas turi 73 616 Lt skolos valstybės biudžetui. Iš atsakovo taip pat yra priteistas kas mėnesį 600 Lt dydžio išmokomis mokamas išlaikymas jo nepilnametei dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į didelį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vienetų kiekį ir jo vertę (valstybės įmonės ”Registrų centras” masinio vertinimo būdu apskaičiuota atsakovo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekia apie 8 000 000 Lt sumą), į tai, kad atsakovas turi realias galimybes gauti iš šio turto pajamų, tiek jį nuomodamas, tiek ir parduodamas, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ieškovui materialinę paramą.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, net ir tokiu atveju, kai tėvų turtinė padėtis yra gera, pilnamečio vaiko išlaidavimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Galintys teikti paramą studijuojančiam pilnamečiui vaikui tėvai privalo užtikrinti tų vaiko poreikių patenkinimą, kurie yra tiesiogiai susiję su jo teisės įgyti aukštąjį išsilavinimą realizavimu: tai yra užtikrinti kasdienių poreikių būstui, maistui, aprangai ir apavui, sveikatos stiprinimui, mokymosi reikmėms ir kitų būtinų bendražmogiškų poreikių patenkinimą. Tėvų skiriamas lėšas toks pilnametis studijuojantis vaikas privalo naudoti taupiai ir atsisakyti ne pačių būtiniausių dalykų. Įstatymas nebenumato tėvams pareigos užtikrinti, kad būtų sudarytos materialinės sąlygos pilnamečiam vaikui dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus ir tokiu būdu skatinti jo visapusišką tolimesnį vystymąsi. Tokiu būdu, ieškovo nurodytos išlaidos treniruotėms sporto salėje, maisto papildams, aprangai ir apavui, kelionėms, laisvalaikiui gali būti mažinamos, o kai kurių galima iš viso atsisakyti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, laikė, kad adekvačių ieškovo siekiamam tikslui – aukštajam mokslui įgyti poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 1 200Lt suma. Atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas turi didesnės vertės ir daugiau nekilnojamojo turto, negu tretysis asmuo, tačiau jo gaunamos piniginės lėšos yra mažesnės, negu trečiojo asmens gaunamos piniginės lėšos, jis turi skolinių įsipareigojimų, išlaiko kitą nepilnametį vaiką, į tai, kad atsakovas neteikia sistemingos paramos ieškovui ir tai yra neteisinga parama studijuojančiam vaikui teikiančio trečiojo asmens atžvilgiu, remdamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui turi būti priteistina kas mėnesį 600 Lt dydžio parama.
Teismas, nustatęs, kad parama ieškovui yra būtina, o atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali paramą teikti, taikydamas įstatymo analogiją (CK 3.200 str.), iš atsakovo priteisė 3 043 Lt dydžio paramos įsiskolinimą, kurį paskaičiavo už laikotarpį nuo ieškovo teisės gauti paramą atsiradimo dienos - 2009-09-01, tai yra nuo tada, kai jis pradėjo dienines studijas Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokyklos 1 kurse, iki kreipimosi į teismą dienos, atimdamas ieškovo pagal 2009-11-16 ir 2009-12-15 mokėjimo nurodymus Swedbank, AB ieškovui ir jo seseriai lygiomis dalimis pervestų piniginių sumų ieškovui tenkančią dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimu iš A. N. jam priteistos 600 Lt paramos dydį, padidinant jį 900 Lt, ir priteisti iš atsakovo viso 1 500 Lt paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-24 iki kol jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki sueis 24 metai. Likusioje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą, tačiau nurodyti paramos įsiskolinimo laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-23, o ne iki 2009-02-23, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime.
Nurodo, kad pilnaverčiam pragyvenimui studijuojant Vilniuje per mėnesį reikia skirti apie 2 000 Lt. Turi bent kartą į dieną valgyti viešojo maitinimo įstaigoje, nes paskaitos kasdien tęsiasi maždaug iki 16 val. Po paskaitų reikia atlikti įvairias dėstytojų užduotis. Savo sveikatos palaikymui ir jos stiprinimui negali atsisakyti ir sportinės veiklos. Intensyviai mokantis ir sportuojant būtina vartoti maisto papildus. Reikia skirti pinigų laisvalaikiui ir poilsiui, nes jaunam žmogui tai taip pat būtina. Atsakovas turi visas galimybes teikti prašomą paramą (1 500 Lt), kadangi jis gauna pajamų iš savo verslo perpardavinėdamas nekilnojamąjį turtą, turi 13 nemažos vertės žemės sklypų, kuriuos gali nuomoti, jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 703 000 Lt vidutinės rinkos vertės, gyvenamas namas Kretingos r., 144 000 Lt vidutinės rinkos vertės, Palangos mieste namas yra 24 kambarių, kuriame vienu metu į dieną gali gyventi 50 žmonių ir per parą už kambarių nuomą galima gauti 1 500 Lt (per du vasaros mėnesius apie 60 000 Lt pajamų vien iš šio namo kambarių nuomos), bei kitą turtą. Tuo tarpu motina gaudama 2 373 Lt darbo užmokestį ir turėdama nuosavybės teise žymiai mažiau nekilnojamojo turto (maždaug už 400 000 Lt) gali teikti mažesnę nei atsakovas, tai yra 500 Lt, paramą.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. O būtent – teismas netinkamai vertino trečiojo asmens turtinę padėtį: trečiojo asmens motinai jos vardu jis (A. N.) nupirko gyvenamąjį namą su dideliu žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), name yra keturi butai, kur šiuo metu ieškovo motina tuo turtu naudojasi ir gauna nuompinigius, taip pat gauna nemažą atlyginimą – 2 400 Lt. Be to, ieškovui jis padėjo visą laiką, duodavo į rankas pinigų. Tokioms aplinkybėms patvirtinti prašo iškviesti kaip liudytoją ir apklausti A. N. bei trečiojo asmens brolį L. D.. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė be pagrindo, netinkamai aiškino ir atliko paskaičiavimą neišsiaiškinęs su ieškovo seserimi A. N., ar ieškovas jai duodavo pinigų, kai jam atsiųsdavo. Be to, jo, kaip atsakovo, nekilnojamojo turto turėjimas nereiškia, kad visada galima gauti pajamų. Šios krizės metu reikia sukti galvą, kaip turtą išlaikyti, nekalbant apie pajamų gavimą. Taip pat teismas neatsižvalgė į tai, kad ieškovui atostogų metu buvo rastas darbas, tačiau jis atsisakė; ieškovo mokykloje studijos baigėsi birželio viduryje, o iki rugsėjo 1 d. buvo atostogos, dėl ko ieškovas turėjo puikią galimybę užsidirbti. Mano, kad teismas atostogų laikotarpiu negalėjo paskirti paramos. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dar dukros R. N. išlaikymui iš jo buvo priteista po 600 Lt, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais galima priteisti ne daugiau kaip 300 Lt. Neįvertinta ir tai, kad atsakovas nupirko sūnui automobilį, už kurį sumokėjo 17 000 Lt, nors pirkimo sutartyje įforminta 2 000 Lt suma. Teismas turėjo išklausyti kaip liudytoją pardavėją A. S., kuris būtų išaiškinęs, kiek mokėjo ir kas mokėjo pinigus už perkamą automobilį VW Passat.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo dalį, kurioje iš jo priteista parama ieškovui po 600 Lt, pakeisti ir sumažinti iki 300 Lt, o tariamą įsiskolinimą – 3 043 Lt panaikinti. Nurodo, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, jis ieškovą rėmė pakankamai. Netiesa, kad ieškovui paramą teikė tik trečias asmuo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas iki pilnametystės trečiajam asmeniui mokėjo vaikų išlaikymui pinigus. Ieškovas yra pertekęs prabangos, važinėja prabangiu automobiliu, kurio kaina apie 20 000 Lt, ir taip dar nori pasipelnyti iš atsakovo. Ieškovas nepagrįstai rašo, kad atsakovas turi trylika žemės sklypų, taip pat dešimt gyvenamųjų namų bei butų Kaune, namą Palangoje, kuriame yra 24 kambariai. Priešingai, jis turi tik ½ šio namo dalį, kas sudaro 59 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas sprendime akcentavo, jog atsakovui priklausančio turto vertė 8 000 000 Lt, tačiau tai visiška netiesa – jis turi valdų tik po ½ ar mažesnes dalis, nors teisėja neatkreipusi dėmesio supliusavo įkainavimus visų valdų, kurios jam nepriklauso. Taip pat dalis turto yra senai parduota ar perleista, o pirkėjai nėra įregistravę pirkimo sutarties Nekilnojamojo turto registre. Nors ieškovas vis teigia, kad atsakovas turi galimybę gauti pajamų, tačiau jau du metus iš nekilnojamojo turto negauna jokių pajamų. Pats trečiasis asmuo turėdamas atsakovo nupirktą namą ir du butus taip pat galėtų išnuomoti ir gauti pajamų. Be to, jos neslegia jokie finansiniai įsipareigojimai, jos padėtis yra geresnė. Ieškovas turėdamas du su puse mėnesio laisvo laiko vasaros metu atsisakė eiti pagalbiniu darbininku prie statybų, kur buvo pakankami apmokamas darbas.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jam atsakovas į rankas pinigų niekada nėra davęs, tik 450 Lt jis pervedė į sąskaitą banke 2009 metų pabaigoje. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovui atostogų metu buvo rastas darbas ir jis jo atsisakė. Priešingai, jis išnaudojo visas galimybes darbui rasti, tačiau nepavyko. Šiais mokslo metais paskaitos būna nuo 9 val. ryto iki 19 val. 30 min., dėl to jis dar labiau yra užimtas ir dirbti visai nebebūtų laiko. Taip pat atsakovas jam jokio automobilio niekada nėra nupirkęs. Automobilis Nissan Sunny 1994 metų gamybos yra registruotas A. N. vardu, o jis (ieškovas) šio automobilio registracijos liudijime yra nurodytas tik kaip turintis teisę juo naudotis.
Motyvuojamoji dalis
K. N. apeliacinis skundas atmestinas, A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas K. N. pilnametis tapo (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 6). Mokosi Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykloje, dieniniame skyriuje (1 t., b.l. 9, 174). Registruotų transporto priemonių savo vardu neturi (1 t. b.l. 24). Naudotojo teisėmis yra registruota transporto priemonė (2 t. b.l. 86). 2009-12-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą su sodo nameliu, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kurio vidutinė rinkos vertė 21 100 Lt (2 t. b.l. 65-67). 2009-12-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 320 Lt (2t. b.l. 68). Turi nekilnojamojo turto už 28 420 Lt. Apie K. N. įdarbinimą duomenų nėra (1 t. b.l. 136, 2 t. b.l. 201).
Atsakovas A. N. turi nekilnojamojo turto, kuriam nėra uždėtas turto areštas ir jis juo gali laisvai disponuoti (vidutinė turo vertė paskaičiuota 2009-09-25, 2009-09-28 dienai):
1. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kartu su kitais 3 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 97 541 Lt (1 t. b.l 30, 2 t.b.l. 90-91)
2. Garažą ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20 480 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 92-93).
3. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kartu su 1 bendrasavininku), kurio vidutinė rinkos vertė 268 000 Lt (1 t. b.l. 30, 2 t. b.l. 94-95).
4. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 368 000 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 96).
5. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kartu su kitais 3 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 183 000 Lt (1 t. b.l. 30, 2t. b.l. 97-98).
6. 1/6 gyvenamojo namo su priklausiniais esančio (duomenys neskelbtini) kurio jam turto priklausanti vidutinė rinkos vertė 43 123 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 99-105).
7. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio vidutinė rinkos vertė 6370Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 106).
8. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio vidutinė rinkos vertė 6350 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 107).
9. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. (kartu su kitais 10 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 721 000 Lt (1 t. b.l. 30, 2 t. b.l. 108-110).
10. Vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio vidutinė rinkos vertė 81 200 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 111-112).
11. Vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio rinkos vertė 87200 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 113-114).
12. Gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio vertė 601 881 Lt (1 t. b.l. 30, 32-33, 2 t. b.l. 115-117).
13. 58/100 gyvenamojo namo 2A2m, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio jam tenkanti turto vidutinė rinkos vertė 92 800 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 118-121).
14. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15600Lt (1 t. b.l. 31, 2 t.b.l.122)
15. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15500 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t.b.l.123).
16. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kartu su kitais 2 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 150 000 Lt (1 t. b.l. 30, 2 t. b.l. 124-126).
17. ¼ gyvenamojo namo su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 23 881,25 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 130-131).
18. 48/100 gyvenamojo namo ir ½ priklausinių, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 131 988,50 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 132-136).
19. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kartu su kitais 2 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 233 975 Lt (2 t. b.l. 137-138).
20. 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 130 000 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 139).
21. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 119 000 Lt (1 t. b.l. 30,2 t. b.l. 140-141).
22. ¼ gyvenamojo namo su priklausiniais bei ½ garažo, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 44 844,50 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 142-146).
23. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (karstu su kitais 4 bendrasavininkais), kurio vidutinė rinkos vertė 110 000 Lt (1 t. b.l. 30, 2t. b.l. 147-148).
24. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio vidutinė rinkos vertė 6350Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 149-150).
25. Gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 672 960 Lt (1 t. b.l. 30, 32-33, 2 t. b.l. 151-154).
26. 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 87900Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 155).
27. 1/3 buto, 3 kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti turto vidutinė rinkos vertė 58333 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 156-157).
28. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20 600 Lt (1 t. b.l. 30, 2 t. b.l. 158).
29. Ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 1850 Lt (1 t. b.l. 32-33, 2 t. b.l. 159-160).
30. ¼ buto, 3 kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti turto vidutinė rinkos vertė 18266 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 162-163).
31. ½ buto, 2 kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 33800 Lt (1 t. b.l. 31, 2 t. b.l. 164-166).
32. Ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (kartu su kitais 3 bendrasavininkais) vidutinė rinkos vertė 19 200 Lt (1 t. b.l. 33, 2 t. b.l. 167-172).
33. Namą su pastatais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 243 498 Lt (1 t. b.l. 28-29, 2 t. b.l. 173-178).
34. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 900 Lt (2 t. b.l. 179-180).
35. ½ namo su priklausiniais ir žemės sklypu esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 750705 Lt (1t. b.l. 28-29, 2 t. b.l. 181-187).
36. ½ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jam tenkanti vidutinė rinkos vertė 11100Lt (2 t. b.l. 188-190).
37. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 28 100 Lt (2 t. b.l. 191-192).
38. Tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 120 Lt (2 t. b.l. 193-194).
39. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 800 Lt (2 t. b.l. 195).
40. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6800 Lt (1 t. b.l. 30, 36).
41. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 600 Lt (1 t. b.l. 89).
Viso turi asmeninio turto, kuriuo gali laisvai disponuoti už 3 774 900,25 Lt ir už 1 782 716 Lt su kitais bendrasavininkais. Turi ir kito nekilnojamojo turto, tačiau kitam turtui uždėtas turto areštas (2 t. b.l. 87- 89). Gauna invalidumo pensiją 318,68 Lt (1 t. b.l. 112, 2 t. b.l. 199). Įsigijęs verslo liudijimą (1 t. b.l. 135, 2 t. b.l. 200). Turi 6 transporto priemones (1 t. b.l. 24-27, 2 t. b.l. 85). Nuo 2009 m. gruodžio 30 d. registruotas darbo biržoje (1t. b.l. 186). Priteistas iš atsakovo nepilnametei dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas periodinėmis išmokomis po 600 Lt (1 t. b.l. 154-160).
Tretysis asmuo D. N. turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 090 Lt (2t. b.l. 70-71). 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 74 400 Lt (2 t. b.l. 72-73). 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 72 500 Lt (2 t. b.l. 74-75). Namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 385 382 Lt, rentos sutartimi įsipareigojusi rūpintis V. D. iki gyvos galvos (2 t. b.l. 76-82). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6500Lt (2t. b.l. 83). Turi vieną transporto priemonę (1 t. b.l. 24, 2 t. b.l. 84). Dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, darbo užmokestis nuo 2009-04 iki 2009-06 per mėnesį sudarė apie 2 376 Lt, o nuo 2010-10 iki 2010-12 darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 1706 Lt (1 t. b.l. 11, 2 t.b.l. 50, 198).
Ieškovas K. N. teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 600 Lt per mėnesį parama yra per maža ir prašo ją padidinti nuo 2010-02-24 (apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2009-02-24, teismo posėdyje patikslino, kad nuo 2010-02-24) iki 1500 Lt, o atsakovas A. N. teigia, kad priteista 600 Lt dydžio parama yra per didelė ir prašo ją sumažinti iki 300 Lt, o su priteistu įsiskolinimu nesutinka.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės ir/ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas mokosi Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykloje, dieniniame skyriuje, tai reiškia, kad jis siekia įgyti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą. Jo užimtumą patvirtina byloje esantis tvarkaraštis, nes paskaitos vyksta darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.10 val. (1 t. b.l. 10). Studentas rūpestingai vykdo savo pareigas, t.y. mokosi gerai (1 t. b.l. 109). Ieškovas nors ir yra darbingas, tačiau dėl užimtumo negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį skiria mokymuisi, lanko paskaitas, privalo išklausyti nustatytą kursą, skiria laiko namų darbų atlikimui ir siekia įgyti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą. Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad bandė ieškoti darbą, tačiau jam nepavyko. Atsakovas šių teiginių nepaneigė, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas gali dirbt, bet nenori. Kadangi K. N. darbo dienomis mokosi, tai akivaizdu, kad darbą susirasti yra sudėtingiau, todėl kolegija daro išvadą, kad šiuo metu ieškovas užsidirbti lėšų pragyvenimui negali ir jam reikalinga atsakovo parama.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dovanojimo sutarčių pagrindu turi žemės sklypą su sodo nameliu bei garažą, gyvena Vilniaus universiteto bendrabutyje už kurį moka 300 Lt per mėnesį (1 t. b.l. 12). Nors ieškovas nurodė, kad jo mėnesio išlaidos sudaro apie 2036 Lt, ši suma yra per didelė ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo išlaidoms per mėnesį pakanka 1200 Lt (1 t. b.l. 13). Kolegija pažymi, jog ieškovas mokosi valstybės finansuojamoje vietoje ir už studijas nemoka. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad norint gauti stipendiją reikia turėti 9 balų vidurkį. Todėl nesant galimybei įsidarbinti, turi galimybę pats pasistengti ir gauti stipendiją, o ne perkelti savo naštą tėvams, kadangi vienintelė jo pareiga šiuo metu yra mokslas, o ne laisvalaikio išlaidos, kurias jis nurodė savo pateiktoje sąmatoje. Todėl tikslintina ieškovo sąmata: maistui, maisto papildams, higienai 600 Lt, drabužiams ir avalynei 100 Lt, transporto išlaidoms 66 Lt, nes K. N. yra dieninių studijų studentas ir jam transporto išlaidos kompensuojamos, kanceliarinėms prekėms, kaip ir nurodė ieškovas sąmatoje, 50 Lt, sporto salei 50 Lt, tai patvirtina ir byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (1t. b.l. 23), bendrabučiui ir interneto mokestis, kaip ir nurodė ieškovas sąmatoje, 334 Lt.
Tretysis asmuo D. N. dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, darbo užmokestis per mėnesį apie 1706 Lt, turi nekilnojamojo turto 545 872 Lt, rentos sutartimi įsipareigojusi rūpintis V. D. iki gyvos galvos, taip pat turi vieną transporto priemonę (1 t. b.l. 24, 2 t. b.l. 84). Teisėjų kolegija atsakovo nurodytus argumentus jog negali teikti per mėnesį 600 Lt paramą sūnui, nes gauna invalidumo pensiją 358 Lt, jo nekilnojamajam turtui apribotos teisės, teikia kitam nepilnamečiam vaikui 600 Lt išlaikymą, o ieškovas pats gali užsidirbti pinigų, o išgali teikti tik 300 Lt paramą vertina kritiškai, kadangi atsakovas turi asmeninio nekilnojamojo turto, kuriam nėra apribotos teisės ir kuriuo gali jis laisvai disponuoti už 3 774 900,25 Lt ir už 1 782 716 Lt turi nekilnojamojo turto su kitais bendrasavininkais. Be to turi ir kito nekilnojamojo turto, tačiau kitam turtui uždėtas turto areštas. Turi 6 transporto priemones, 2010-10-02 ir 2010-07-23 pardavė 2 transporto priemones už 1000 Lt (2 t. b.l. 61,62). Atsakovas pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomoja nekilnojamąjį turtą. Todėl atmestini A. N. argumentai, jog jis negali teikti pilnamečiui sūnui paramą mokėdamas po 600 L periodinėmis išmokomis per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti pirmos instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio iki sūnus mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas sąžiningai ir pažangiai mokosi Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokykloje, dieniniame skyriuje; jam būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas laikotarpis už kurį priteisė paramos įsiskolinimą iš atsakovo A. N. nuo 2009-09-01 iki 2009-02-23 tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir teisėjų kolegija laiko, kad laikotarpis turėjo būti nurodytas nuo 2009-09-01 iki 2010-02-23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog paramos įsiskolinimas iš atsakovo nepagrįstai priteistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nuo 2008-10-02 įsigijęs vieną iš automobilių NISSAN SUNNY suteikė teisę naudotis savo transporto priemone ieškovui (2 t. b.l. 85-86). K. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad A. N. buvo atvykęs į Vilnių ir nupirko virdulį (1 t. b.l. 193), 2009-11-16 pervedė 500 Lt, o 2009-12-15 pervedė 400 Lt (1 t. b.l. 11-115). Visa tai įrodo, kad atsakovas rūpinosi savo pilnamečiu sūnumi ir teikė paramą ne tik pinigais bet ir daiktais, taip pat suteikė teisę naudotis transporto priemone. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nors ir bylinėdamasis, tačiau 2010-08-30 pervedė ieškovui 500 Lt (2 t. b.l. 36), 2011-02-07 pervedė 350 Lt (2 t. b.l. 204), 2010-11-11 pervedė 500 Lt (b.l. 205). Tai taip pat įrodo, kad atsakovas, pats būdamas garbaus amžiaus ( 63 metų ), nėra abejingas savo pilnamečiui sūnui ir geranoriškai teikia jam paramą (1 t.b.l. 6-7). Todėl iš atsakovo A. N. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-23 nepriteistinas.
A. N. apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovui K. N. yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, o atsakovui A. N. nuo 2010-05-27 suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba, o nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (1 t. b.l .141, 179-180, 2 t. b.l. 23). Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi iš šalių, valstybės naudai apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos išlaidos į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o atsakovui buvo suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba tai atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio miesto apylinkės teisme išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą K. N. sudarė 2197,74 Lt, procesinių dokumentų išlaidos sudarė 17,40 Lt (1 t. b.l. 2, 141), ieškinys patenkintinas 28,23 proc. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistina 108 Lt žyminio mokesčio (600x12x3/100/2), tačiau atsakovas 2010-08-30 pavedimu sumokėjo 108 Lt valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl šios išlaidos iš A. N. nepriteistinos (2 t.b.l. 28), priteistinos 310,21 Lt išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2197,74 x 28,23/100/2) bei 2,46 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme (17,40x28,23/100/2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje dėl 3043 Lt paramos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-02-23 priteisimo ieškovui K. N. iš atsakovo A. N., panaikinti ir šioje dalyje K. N. ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 310,21 Lt (tris šimtus dešimt litų 21 ct.) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų (Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000) bei 2,46 Lt (du litus 46 ct.) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).