- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-24009-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11897-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. po sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-17040).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesers L. P., sutuoktinis V. P.. Vaikų sutuoktiniai neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė L. P.. Pareiškėja po sesers mirties kreipėsi į notarų biurą, tačiau paaiškėjo, kad negalės gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą turtą, nes sesuo po savo sutuoktinio mirties nepriėmė palikimo. Pareiškėja neturėjo pagrindo domėtis sesers turtiniais reikalais, be to tikėjosi, kad sesuo yra įgyvendinusi šią teisę. Tikėtina, kad pareiškėjos sesuo dėl išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos, manė, kad turtas yra jos ir jai nereikia jokių papildomų procesų. L. P. iki pat savo mirties gyveno bendrame su V. P. įsigytame turte (duomenys neskelbtini), valdė turtą ir santuokos metu įsigytus namų apyvokos reikmenimis, relikvijas kaip savo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą V. P. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjos pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. dok. Nr. DOK-110962).
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. paliktojo turto priėmimą. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. dok. Nr. DOK-116203).
5. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo nepateikė.
6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), L. P. mirė (duomenys neskelbtini); duomenų apie vaikus nėra. Testamentų registro duomenimis po V. P. mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota. Kauno miesto 24-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po L. P. mirties palikimą priėmė jos sesuo pareiškėja N. G.. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis L. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).
9. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. P. po sutuoktinio V. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, jog L. P. po sutuoktinio mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Ir toliau naudojosi baldais, buities reikmenimis. Taip pat perėmė sutuoktinio asmeninius daiktus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Teismo vertinimu, L. P. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui iš esmės neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad L. P. po sutuoktinio V. P. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
11. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.