Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-239/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-05
Bylos Nr.
1A-239/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Tomas Šeškauskas (pran.), Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A., A. J.
Nukentėjusysis
T. B., J., J. B.
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-239/2007 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),teisėjų: Albino Bielskio ir Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,nuteistajam A. J. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. , nukentėjusiųjų T. B. , J. S. B. , V. B. –A. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

nuteistasis A. J. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė J. B. , o būtent: 2006 m. liepos 30 d., apie 20 val. 40 min., prie Klaipėdos rajono Spengių kaime esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl to, kad J. B. išjungė magnetofoną bei sudavė lazda M. J. , J. B. sodo teritorijoje, mojuodamas kumščiais užpuolė J. B. . Gindamasis J. B. lazda sudavė A. J. į galvą. Po gauto smūgio A. J. nubėgo į S. J. sodo sklypo teritoriją, pasiėmė metalinį strypą ir pribėgęs prie J. B. iš nugaros pusės smogė J. B. į galvą. Šiuo smūgiu J. B. buvo padaryta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas pakaušyje, stiprus galvos smegenų sumušimas, atviras skliauto kaulų lūžimas dešinėje, daugybiniai skliauto kaulų lūžimai abipus, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje apimant kaktos, momens, smilkinio ir pakaušio sritis ir virš kietojo galvos smegenų dangalo viršugalvyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kaktinėse skiltyse, kraujo krešulys tarppusrutulinėje srityje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, kontuziniai hemoraginiai židiniai kaktinėse skiltyse ir kairiojo pusrutulio momeninėje skiltyje ties perėjimu į vidinį paviršių, pakaušyje pagal lūžio liniją, galvos suminkštėjimo židiniai. Nuo patirtų sužalojimų J. B. 2006 m. liepos 31 d. Klaipėdos ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. savo apeliaciniame skunde prašo objektyviai įvertinti bylos aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į daugelį bylos aplinkybių, kurios lengvina jo atsakomybę.

Apeliantas A. J. skunde nurodo, kad pats vos netapo nusikaltimo auka, nes konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis J. B. , tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. teismo medicinos išvada, nuteistojo pablogėjusi sveikata po įvykio bei S. J. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad pats nukentėjusysis norėjo imtis agresyvių veiksmų, eidamas į S. J. priklausantį sodo namelį, t. y. nešėsi medinį pagalį ir sakė: „sumušam arba išjungiam muziką“.

Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis nenorėjo imtis prievartos, o strypą pasiėmė norėdamas apsiginti nuo J. B. smūgių lazda. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys (nukentėjusiojo ėjimas į S. J. priklausančią sodo teritoriją ir smūgių sudavimas nuteistajam į galvą ir liudytojui M. J. ), jis nelinkęs daryti nusikaltimus, turėjo pragyvenimo šaltinį.

Nukentėjusieji J. S. B. , V. B. –A., T. B. savo apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, nes nesutinka su jame išdėstytais argumentais, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, o tarpusavio konflikto metu, todėl mano, kad nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirta nuteistajam griežtesnė bausmė. Apeliantai nesutinka, kad nuteistojo nusikalstamai veikai reikšmės turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusioji J. S. B. taip pat nesutinka ir su teismo nuosprendžio dalimi, kuria netenkintas civilinis ieškinys dėl 1 400 Lt materialinei žalai atlyginti už antkapio padą ir kapo bortelius.

Nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino A. J. nusikalstamos veikos padarymo motyvus, nes A. J. su draugais gėrė alkoholinius gėrimus ir triukšmavo beveik dvi paras, visiškai nereagavo į aplinkinių kaimynų prašymus pritildyti muziką, o tai rodo nepagarbą aplinkiniams ir visuomeninės rimties ir tvarkos trikdimą. Be to, agresyviai nusiteikę ir pasinaudoję mažareikšme dingstimi A. J. su draugais įsibrovė į privačią teritoriją, priklausančią J. B. , įžūliai užsipuolė nukentėjusįjį, t. y. A. J. , metalinį strypą laikydamas abiem rankomis ir stovėdamas už nugaros, tyčia smogė J. B. į galvą. Apeliantų manymu, tai įrodo nuteistojo chuliganiškas paskatas.

Nukentėjusieji nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo argumentu, kad nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas nuteistojo atžvilgiu, nes J. B. pažinojo M. J. kaip gretimo sodo namelio kaimynų sūnų, todėl paprašė patildyti muzikinį centrą, o vėliau jį išjungė. Nukentėjusysis negalėjo žinoti, kad toks jo elgesys gali paskatinti A. J. nusikalstamą veikimą prieš jį.

Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji nurodo, kad A. J. nepripažino byloje nustatytų aplinkybių, kaltę bandė suversti nukentėjusiajam, parodydamas, kad smogdamas metaliniu strypu į galvą pataikė atsitiktinai, nukentėjusiajam pasilenkus. Po smūgio į galvą nė vienas iš jaunuolių nepadėjo nukentėjusiajam, neiškvietė greitosios pagalbos, bet užgauliojo ir reikalavo 300 Lt už sugadintą muzikinį centrą, kuris, kaip buvo nustatyta, nebuvo sugadintas. Be to, A. J. tyčiojosi iš J. B. , sakydamas, kad „nemirs tas tavo gaidys“, todėl teismas nepagrįstai nuteistojo elgesį įvertino kaip nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi.

Šalies argumentai

Apeliantai J. S. B. , V. B. –A., T. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nusikaltimo padarymo motyvus, nepagrįstai daugiau atsižvelgė į A. J. , M. J. , T. B. parodymus, tačiau visai neatsižvelgė į liudytojų D. Ž. ir B. L. parodymus. Be to, teismas vadovavosi tik teismo medicinos išvada (t. 1, b. l. 17) ir visai neatkreipė dėmesio į tai, kad ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad M. J. sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio vietos apžiūros metu paimta medine lazda.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visai neminima tarpraumeninė kraujosruva nugaros juosmeninėje dalyje, kuri buvo nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 35-44). Remiantis tuo, kad J. B. galėjo būti suduota ne mažiau kaip du smūgiai. Be to, byloje yra gautas Klaipėdos miesto 3-iojo policijos komisariato raštas, kuriame pranešama, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. liepos 28 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. J. mediniu pagaliu sumušto žmogaus. Apeliantų manymu, šie nusikaltimai identiški, o teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti odos nubrozdinimai A. J. (t. 2, b. l. 51-58) galėjo būti padaryti ir 2006 m. liepos 28 d.

Nukentėjusieji mano, kad A. J. paskirta bausmė per švelni, nes jo elgesys pasižymėjo cinizmu bei ypatingu įžūlumu. Tokia savo veika nuteistasis ir jo draugai, negerbdami visuomenės, niekino elementarias elgesio ir moralės normas, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, panaudojo mažareikšmę dingstį kaip pretekstą savo įžūliems ir nusikalstamiems veiksmams, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį ir BK 284 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji J. S. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos civilinio ieškinio dėl 1 400 Lt materialinei žalai atlyginti, nes 2006 m. spalio 21 d. liudytojos papildomos apklausos protokole buvo paminėtos ir 1 400 Lt patirtos išlaidos užsakant antkapio padą ir kapo bortelius (t. 1, b. l. 100-101). J. S. B. teigia, kad užsakymo sutarties originalą rodžiusi vyr. tyrėjai R. K. , tačiau tyrėja į bylą užsakymo sutarties kopijos neįsegė, todėl dabar šią kopiją prideda prie apeliacinio skundo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai A. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, neteisingai nustatė kaltės rūšį, t. y. netinkamai pritaikė BK bendrosios ir ypatingosios dalies normas bei paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl šis nuosprendis turi būti pakeistas, t. y. panaikintos A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, A. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 16 (šešiolikai) metų, likusios nuosprendžio dalies nekeičiant.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ne dėl chuliganiškų paskatų. Iš byloje esančių liudytojų D. Ž. , S. J. , B. L. ir M. J. parodymų matyti, kad 2006 m. liepos 30 d. S. J. sode garsiai grojo muzika. M. J. į pastabas dėl per garsiai grojančios muzikos nereagavo, todėl J. B. ir S. J. nuėjo į S. J. sodo namelį. J. B. , įėjęs į namelį, išjungė muziką, o kaip parodė S. J. , sode buvę vaikinai dėl girtumo net nesureagavo, t. y. tarp J. B. , S. J. ir M. J. , A. J. konflikto nebuvo. Kolegija padarė neteisingą išvadą, kad nukentėjusysis, paėmęs medinę lazdą (pagalį), su S. J. į S. J. sodo namelį ėjo jaunuolių „sumušti arba išjungti muziką“ (t. 1, b. l. 140-141), nes S. J. ikiteisminio tyrimo metu net neužsimena apie vaikinų sumušimą, o teisme nurodė, kad eidami į S. J. sodo namelį pagalio neturėjo. Be to, apeliantas mano, kad liudytojo M. J. parodymus dėl J. B. suduotų smūgių reikia vertinti kritiškai, nes ekspertas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio vietos apžiūros metu paimta medine lazda (pagaliu), pats M. J. iš viso nemini ausies sužalojimo, M. J. ir A. J. , atėję prie D. Ž. sodo namelio, pareiškė pretenzijas tik dėl sugadinto muzikinio centro, tačiau nieko nesakė dėl J. B. suduoto smūgio, jis yra A. J. draugas.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką, turėjo atsižvelgti į nusistovėjusią teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“. Visų pirma yra įrodyta, kad tarp iki tol nepažįstamų J. B. ir A. J. anksčiau nėra buvę jokių konfliktų ir nužudymas padarytas tikrai ne dėl kokių nors asmeninių santykių. Antra, nustatyta, kad A. J. atėjo į D. Ž. priklausantį sodo sklypą aiškintis dėl sugadinto M. J. priklausančio muzikinio centro, kuris iš tikrųjų nebuvo sugadintas, prieš žymiai vyresnio amžiaus nukentėjusį, jo sodo teritorijoje, pradėjo vartoti fizinį smurtą, nuo kurio gindamasis J. B. sudavė A. J. , t. y. A. J. užsipuolė ir vėliau nužudė J. B. be jokios dingsties, tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo ir elementarių elgesio normų niekinimo. Kad A. J. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, parodo ir jo elgesys po J. B. sužalojimo – grįžęs su draugais jis ciniškai tyčiojosi iš sunkiai sužaloto nukentėjusiojo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pats teismas konstatavo, kad A. J. nepripažino netgi esminių teismo nustatytų bylos aplinkybių, bandė kaltę versti nukentėjusiajam. Liudytoja D. Ž. parodė, kad po nusikaltimo padarymo A. J. sugrįžo prie nukentėjusiojo, tačiau jam nepadėjo ir nesistengė suteikti pagalbos, tačiau tyčiojosi iš jo. Tokie A. J. veiksmai rodo, kad jis dėl nusikalstamų veiksmų nesijaudina, savo poelgio neigiamai nevertina, prisipažinimas nėra nuoširdus, o padarytas siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat teismas nepagrįstai nukentėjusiojo elgesį įvertino kaip turėjusį įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. dėl garsiai grojančios muzikos pagrįstos pastabos darytos ne vieną kartą, jo garsiai leidžiama muzika piktinosi ir kiti sodo kaimynai. J. B. ir D. Ž. pažinojo sodo kaimynę S. J. ir jos sūnų. Akivaizdu, kad padarydamas pastabą M. J. ir išjungdamas jo muzikinį centrą J. B. neturėjo ir negalėjo numatyti, kad toks jo elgesys paskatins A. J. nusikalstamą veikimą prieš jį. Liudytojas S. J. ir nukentėjusysis J. B. , nuėję į S. J. priklausantį sodą, su A. J. visiškai nekontaktavo, jokių pastabų jam nedarė, tarp jų jokio konflikto nebuvo. A. J. su M. J. prie D. Ž. sodo namelio reikalauti pinigų už sugadintą muzikinį centrą atėjo savo iniciatyva, t. y. nukentėjusysis J. B. prieš A. J. neatliko jokių provokuojamųjų veiksmų.

Teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes A. J. smogė stiprų smūgį iš nugaros smūgio nesitikinčiam vyresnio amžiaus nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą (galvą) abiem rankom 1,05 m ilgio, 3 kg svorio, turinčiu briaunas metaliniu strypu. Nuteistasis veikė suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta ir neišvengiamai numatė, kad dėl tokio veikimo J. B. bus sutrikdyta sveikata arba atimta gyvybė. A. J. savo nusikalstamos veikos padarinius numatė apskritai, tų padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, tai rodo ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo (grįžęs prie nukentėjusiojo jis jam nepadėjo, nesistengė išvengti sunkių pasekmių, o tyčiojosi iš jo), jį tenkino bet kokios pasekmės, t. y. A. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų J. S. B. , V. B. –A., T. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus patenkinti.

Nukentėjusiosios J. S. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro skundai patenkinami iš dalies, o nukentėjusiųjų V. B. –A., T. B. ir nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. J. nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas tik dėl tos dalies, kuria buvo netenkintas nukentėjusiosios J. S. B. civilinis ieškinys (BPK 328 straipsnio 4 punktas) bei neteisingai nustatyta nuteistojo A. J. tyčios rūšis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl A. J. nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo (kvalifikavimo)

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje pagrįstai argumentavo, kodėl pripažino, jog nuteistasis smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ne dėl chuliganiškų paskatų.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų skunduose esantys argumentai dėl to, kad teismo išvados dėl A. J. veikos kvalifikavimo neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, kolegijos manymu, yra nepakankami, jog būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog A. J. smūgis metaliniu strypu buvo sąlygotas būtent chuliganiškų paskatų.

Baigiantis ikiteisminiam tyrimui prokurorui patenkinus nukentėjusiojo T. B. prašymą, nuteistajam A. J. buvo pasunkintas įtarimas ir kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas tuo, jog J. B. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos kaltinamajame akte motyvuojamos tuo, kad A. J. smurtavo turėdamas mažareikšmę dingstį (dėl to, kad J. B. pareiškė jam ir jo draugams priekaištus dėl visuomeninės rimties trikdymo ir išjungė garsiai grojantį magnetofoną). Teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu kruopščiai patikrino šias kaltinime nurodytas bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, jog smurtiniai nuteistojo veiksmai buvo sąlygoti ne mažareikšmės dingsties, o konkretaus ginčo ir priežasties ( tarpusavio konflikto).

Konflikto priežastis ir eiga pagrįstai buvo nustatyti iš dalies liudytojo S. J. , liudytojų M. J. , S. Ž. ir paties nuteistojo A. J. parodymais, A. J. ir M. J. teisės medicinos duomenimis, daiktiniais įrodymais (medinė lazda ir metalinis strypas). Duomenų, paneigiančių teismo nustatytas bylos aplinkybes, tarp jų ir liudytojo M. J. parodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje nerado. Prokuroro skunde šio liudytojo parodymai ir jam konstatuotų sužalojimų atsiradimas paneigiami tik samprotavimais, o ne bylos duomenimis. Teisės medicinos duomenis apie šiam liudytojui padarytus sužalojimus apygardos teismas įvertino teisingai. 2 tomo 17 bylos lape esančioje teisės medicinos specialisto išvadoje (2 punktas) nėra atmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai liudytojui M. J. galėjo būti padaryti ekspertui pateiktu pagaliu. Teismas aiškinosi prieštaravimus, esančius liudytojo S. J. parodymuose. Šis liudytojas, apklaustas teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 53). Ta aplinkybė, kad šis viso proceso metu nenuosekliai liudijęs liudytojas nematė, kaip lazda buvo suduotas smūgis M. J. , abejojo, ar buvo J. B. prie magnetofono su lazda, ar be jos, nėra pagrindas netikėti M. J. ir A. J. parodymais.

Teismas pagrįstai nustatė, kad M. J. su draugais, tarp kurių buvo ir nuteistasis A. J. , savo tėvų sodo namelyje šventė gimtadienį ir ilgą laiką klausėsi garsios muzikos. Tai sukėlė žuvusiojo J. B. ir liudytojo S. J. pasipiktinimą. J. B. , paėmęs medinę lazdą, su S. J. nuėjo į S. J. sodo namelį, ištraukė magnetofono laidus bei sudavė liudytojui M. J. lazda. Po tokių J. B. veiksmų kilo konfliktas ir sekė atsakomieji nuteistojo A. J. veiksmai. J. B. sodo teritorijoje nuteistasis, mojuodamas kumščiais, užpuolė J. B. , gavo nuo besiginančio J. B. smūgį lazda į galvą, po ko A. J. nubėgo į S. J. sodo sklypo teritoriją, pasiėmė metalinį strypą ir pribėgęs prie J. B. iš nugaros pusės smogė J. B. į galvą.

Taigi šiuo atveju nusikaltimo padarymo motyvas buvo asmeninio pobūdžio, sąlygotas konkretaus ginčo ir priežasties, o ne nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekimą priešpriešinti save aplinkiniams, niekinančio požiūrio į juos demonstravimą. Skunduose minimos aplinkybės, kad A. J. ir J. B. nebuvo pažįstami, anksčiau tarp jų nėra buvę jokių konfliktų, nėra pakankamos konstatuoti, jog nužudymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Atkreiptinas dėmesys dar į vieną momentą. Iš kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių neseka, kad nustatyti A. J. ir jo draugų veiksmai būtų siūlomi vertinti kaip besitęsiančio jų daromo viešosios tvarkos pažeidimo tąsa. Garsus muzikos klausymas gyvenamojoje ir poilsio vietoje, sodo kaimynų rimties trukdymas, vėliau neblaivių asmenų atėjimas aiškintis dėl muzikos išjungimo, keiksmai necenzūriniais žodžiais, liudytojui S. J. sudavimas kumščiu ir kitokie smurtiniai veiksmai prokuroro byloje nebuvo prašomi kriminalizuoti kaip BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Dėl tokių byloje nustatytų A. J. ir kitų asmenų veiksmų prokuroras neįžvelgė jokio viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Todėl kolegija mano, jog nepagrįsta ir nelogiška būtų teigti, kad konkretaus konflikto sąlygoti nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį J. B. jau turi būti laikytini padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvai dėl tyčinės kaltės rūšies netinkamo nustatymo

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytu nuteistojo nusikalstamos veikos tyčios turiniu, jog A. J. J. B. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Nužudyme apie netiesioginę tyčią galima kalbėti tada, kai konkrečios aplinkybės rodo, jog mirtinų padarinių nustatytoje situacijoje galėjo kilti arba nekilti. Šioje byloje sprendžiant pagal J. B. sužalotos kūno dalies vietą (stiprus galvos sumušimas), padaryto sužalojimo pobūdį (atviras kaukolės skliauto lūžimas, daugybiniai skliauto kaulų lūžimai), pačio smūgio atlikimo mechanizmą (netikėtas, stipraus smūgio sudavimas iš nugaros), panaudoto įrankio savybes (metalinis keturkampis strypas, kurio ilgis 101,5 m, svoris 3 kg, strypo galuose yra metalinės tvirtinimo plokštumos), akivaizdžiai matyti, kad tokia A. J. veika neišvengiamai arba labai tikėtinai turėjo sukelti mirtinus padarinius. Nors nuteistasis A. J. teigia, kad jis mirtinų padarinių nenorėjo, jis strypu smogė tik vieną kartą, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad J. B. mirties kilimas po A. J. smurtinio veiksmo atlikimo buvo neišvengiamas ar labai tikėtinas. Todėl iš dalies tenkinant prokuroro skundą konstatuotina, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nuteistasis neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, tokių padarinių norėjo, tačiau jų nedetalizavo.

Motyvai dėl nukentėjusiosios J. S. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. S. B. savo skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos civilinio ieškinio dėl 1 400 Lt materialinei žalai atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji, 2006 m. spalio 21 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 1 400 Lt buvo sumokėta už antkapio padą ir kapo bortelius (1 t., b. l. 101). Tačiau laidojimo išlaidas pagrindžiantį dokumentą nukentėjusioji pateikė tik apeliacinės instancijos teismui (3 t., b. l. 85). Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnį laidojimo išlaidas atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu. Šiuo atveju toks atsakingas asmuo yra nuteistasis A. J. , 1 400 Lt išlaidos, susijusios su J. B. laidojimu, pagrįstos užsakymo sutartimi ir todėl turi būti priteistos iš nuteistojo. Dėl to nukentėjusiosios J. S. B. skundas tenkintinas iš dalies ir nuosprendis dėl civilinio ieškinio dalies keistinas.

Motyvai dėl nuosprendyje konstatuotų atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų J. S. B. , V. B. –A., T. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo yra nepakankami konstatuoti, jog šios aplinkybės yra pirmosios instancijos teismo nustatytos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas nuteistojo atžvilgiu.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, lengvinanti baudžiamąją atsakomybę, – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. J. davė nuoseklius parodymus apie esmines veikų padarymo aplinkybes, parodymų iš esmės nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikų apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Taip jis padėjo greitai ištirti bylą. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, rodančių, kad A. J. prisipažinimą lėmė kitokios aplinkybės, negu noras padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti byloje tiesą.

Dėl teismo nustatyto nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas pažymėtina, kad konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nors būdamas neblaivus jis tuoj po įvykio elgėsi netinkamai, nesiėmė priemonių suteikti nukentėjusiajam medicininės pagalbos, iš įvykio vietos staigiai išvyko, tačiau vėliau duodamas parodymus ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis apgailestavo dėl savo smurtinio veiksmo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis atsiprašė nukentėjusiojo artimųjų ir giminių ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 65). Nuteistasis apeliacinio teismo posėdžio metu bei savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Todėl nėra pagrindo nepripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Toks elgesys paprastai yra nustatomas tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką, t. y. atlieka veiksmus, formuojančius ir stiprinančius kaltininko vidines paskatas bei motyvus pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad J. B. smūgis lazda vienam iš neblaivios kompanijos jaunuolių jo draugams matant svetimo sodo teritorijoje ir demonstratyvus muzikos išjungimas buvo paskatinimas atsakomiesiems neteisėtiems veiksmams.

Todėl ir ši byloje nustatyta aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta lengvinančia.

Motyvai dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų prieštaravimų nuosprendžiui

Kolegija, atsakydama į nukentėjusiųjų J. S. B. , V. B. –A., T. B. apeliaciniuose skunduose nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visai neminima tarpraumeninė kraujosruva J. B. nugaros juosmeninėje dalyje, kuri buvo nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, atkreipia dėmesį, kad dėl šio sužalojimo padarymo A. J. nebuvo pareikštas kaltinimas. Atsižvelgiant į tai, kad visi apklausti byloje asmenys nurodė, jog J. B. buvo suduotas tik vienas smūgis, kad po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito, nesant jokių kitų duomenų apie papildomų smūgių sudavimą, reziumuotina, kad neturėjęs įtakos mirčiai sužalojimas J. B. nugaroje galėjo atsirasti ir jam nukritus po A. J. smūgio į galvą.

Nukentėjusiųjų nurodytos abejonės, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti A. J. odos nubrozdinimai (t. 2, b. l. 51-58) galėjo būti padaryti ne J. B. , o 2006 m. liepos 28 d. įvykusio kito įvykio metu, apeliacinės instancijos teismo buvo patikrintos. Apeliacinio proceso metu buvo gautas Klaipėdos miesto 3-iojo policijos komisariato KP NTS vyriausiosios tyrėjos V. G. raštas, kuriame nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00714-06 nėra duomenų, jog tiriamo kito įvykio metu pačiam A. J. buvo padaryti sužalojimai galvoje, odos nubrozdinimai kaktos viršutinės dalies dešinėje pusėje. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis buvo sužalotas J. B. .

Motyvai dėl A. J. paskirtos bausmės

Už nekvalifikuotą nužudymą pilnamečiui asmeniui galima skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra penkeri metai, o maksimumas yra penkiolika metu. Tokios bausmės vidurkis yra dešimt metų. Principinė nuostata yra ta, kad kriminalinė bausmė, skiriama bausmės dydžio ribose, turi būti proporcinga (t. y. bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę) ir teisinga. Nuteistajam A. J. , atsižvelgiant į padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį ( labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ( tiesioginė, tačiau staiga susiformavusi tyčia), veikos padarymo motyvus ( kerštas kilusio tarpusavio konflikto metu), jo asmenybę ( linkęs nusikalsti, teisiamas ketvirtą kartą, augo vaikų globos namuose), vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių buvimą, nustatyta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra aiškiai per švelni.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius kitokią tyčios formą nuteistajam apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Tokio dydžio bausmė yra teisinga, nes šiuo atveju pakankamai buvo įvertinti ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, ir nė vieniems iš jų nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo skunde minimas aplinkybes, t. y. kad A. J. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, A. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokios teigiamos medžiagos apie A. J. asmenybę apeliacinio proceso metu nebuvo gauta, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam švelninti paskirtos bausmės. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmių skyrimo taisykles, esančias BK 61 straipsnyje, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 3 punktu ir 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad A. J. nužudė J. B. veikdamas tiesiogine tyčia.

Iš A. J. nukentėjusiajai J. S. B. priteistinos materialinės žalos atlyginimą padidinti iki 10 294,50 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. J. , nukentėjusiųjų V. B. –A. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjai Albinas BielskisRegina Gaudutienė