- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-207-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- K. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01311-2011-6
NUTARTIS
2012 m. kovo 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kreditorinių reikalavimų atidalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. A. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama nutraukti santuoką tarp jos – ieškovės K. A. ir atsakovo G. A., įregistruotą 2007 m. spalio 27 d., Telšių rajono CMS, įrašo Nr.247, esant sutuoktinio kaltei; palikti esamas pavardes A., A.; santuokoje įgytas skolines prievoles padalinti sekančiai: ieškovė K. A. ir atsakovas G. A., savo lėšomis ir rizika pagal įstatymo ir sutarčių nurodymus išmokės kreditoriams A. ir Z. G. kiekvienas po 10 500 Lt pagal 2010-12-06 skolos raštą ir kiekvienas po 6000 Lt pagal 2010-06-10 skolos raštą bei kiekvienas po 3000 Lt skolos kreditoriui D. S. pagal 2009-07-24 skolos raštą, o skolines prievoles kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ už išsimokėtinai pirktą televizorių LG pagal 2007-12-28 lizingo sutartį Nr.712713262 ir kreditoriui TEO LT pagal Telšių r. apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą už akių civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai K. A. ir atsakovas G. A., įvykdys solidariai pagal įstatymo ir sutarčių nurodymus; kreditorės A. P. reikalavimą pripažinti santuokine prievole 22 400 Lt skolą pagal G. A. pasirašytą 2010-10-22 paskolos sutartį atmesti dėl nepagrįstumo; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas (2-4 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 27 d susituokė su atsakovu G. A.. Vaikų santuokoje neturi. Santuokos pradžioje su atsakovu gyveno gerai. 2009 metais išvyko uždarbiauti į Švediją. Ten nesisekė ir grįžo atgal į Lietuvą. Gyveno nuomojamuose butuose. Pragyvenimui skolinosi pinigus. Dėl finansinių sunkumų vienas nuo kito atitolo. Atsakovas susirado moterį ir nuo 2010 m. gruodžio mėnesio išėjo gyventi atskirai. Su atsakovu bendrauja tik telefonu dėl likusių bendrų skolų. Visos paskolos sutartys, kurias yra abu pasirašę ir pinigus naudoję bendriems poreikiams tenkinti turi būti priteistos subsidiariai, o TEO LT solidariai. Kreditorės A. P. reikalavimą prašo atmesti ar priteisti tik iš atsakovo G. A., nes ji apie šią skolą sužinojo tik pradėjus ištuokos procesą. Šios paskolos pinigų šeimos reikmėms nenaudojo. Tuo metu santuoka jau iširo dėl atsakovo ir jos nuomone kreditorės A. P. artimos draugystės. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo jai neištikimas ir paliko šeimą.
Atsakovas G. A. su ieškiniu sutiko iš dalies (27-28 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 1 d. išėjo gyventi atskirai nes šeimoje prasidėjo abipusiai nesutarimai dėl įvairių gyvenimiškų situacijų, neberandant tarpusavio kompromisų. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dėl ieškovės prašomų skolinių įsipareigojimų vykdymo padalinimo sutinka, išskyrus dėl kreditorės A. P. reikalavimo, kurį prašo priteisti iš abiejų solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu santuoką tarp K. A. ir atsakovo G. A., įregistruotą 2007 m. spalio 27 d., Telšių rajono CMS, įrašo Nr.247, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką teismas paliko pavardes: A. ir A.
Kreditorinius reikalavimus teismas tenkino sekančiai:
Kreditorės A. P. reikalavimą pripažinti santuokine prievole 22 400 Lt skolą pagal G. A. pasirašytą 2010-10-22 paskolos sutartį atmetė ir paskolą pagal šią sutartį pripažino asmenine atsakovo G. A. prievole.
Teismas nusprendė, kad ieškovė K. A. ir atsakovas G. A., subsidiariai išmokės kreditoriams: A. ir Z. G. kiekvienas po 10 500 Lt pagal 2010-12-06 skolos raštą ir kiekvienas po 6000 Lt pagal 2010-06-10 skolos raštą bei kiekvienas po 3000 Lt skolą kreditoriui D. S. pagal 2009-07-24 skolos raštą.
Teismas nusprendė, kad skolines prievoles kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ už išsimokėtinai pirktą televizorių LG pagal 2007-12-28 lizingo sutartį Nr.712713262 ir kreditoriui TEO LT pagal Telšių r. apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą už akių civ. byloje Nr. 2-1444-671-2010 sutuoktiniai K. A. ir atsakovas G. A., įvykdys solidariai pagal įstatymo ir sutarčių nurodymus.
Iš atsakovo G. A. priteisė 50 procentų išlaidų dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos ieškovei K. A., t.y. 200 litų valstybės išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį dėl santuokos nutraukimo 69 litus sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos sąskaitą (96-98 b. l.).
Teismas nustatydamas santuokos iširimo priežastis atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, todėl ieškovės K. A. ir atsakovo G. A. santuoka įregistruotą 2007 m. spalio 27 d., Telšių rajono CMS, įrašo Nr.247, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką paliko pavardes: A. ir A. ir pažymėjo, kad vienas iš kito išlaikymo sau nereikalauja.
Teismas laikė, kad byloje atsakovui pateikus jo sudarytą su kreditore A. P. ir dalinai įvykdytą paskolos sutartį, nesant ieškovės sutikimo, aplinkybę, kad šios sutartys sudarytos šeimos interesais, t. y. kad paskola gauta bendrų šeimos poreikių tenkinimui, privalėjo įrodyti atsakovas. Teismas pažymėjo, kad nurodyta aplinkybė neįrodinėta ir nėra akivaizdi, priešingai, paskolos sutartyje įvardyta, kuriems tikslams imamos paskolos, o būtent: kelionei į užsienį dėl darbo, pragyvenimui užsienyje, teisių įgijimui, automobilio pirkimui, pragyvenimui ir kitoms reikmėms. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė pagal šią paskolos sutartį buvo prisiėmusi įsipareigojimų ir žinojo apie jų sudarymą, dėl to sprendė, kad paskolos sutartimi gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams. Teismas pažymėjo, kad atsakovui prisiimant prievoles savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, ir neinformuojant apie tai sutuoktinės, nėra teisinio pagrindo priskirti tokių prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto. Todėl kreditorės A. P. reikalavimą pripažinti santuokine prievole 22 400 Lt skolą pagal G. A. pasirašytą 2010-10-22 paskolos sutartį teismas atmetė. Teismas kreditorės A. P. reikalavimą 22 400 Lt skolą pagal G. A. pasirašytą 2010-10-22 paskolos sutartį pripažino asmenine atsakovo G. A. prievole. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys su kitais kreditoriais buvo sudarę ne vieną paskolos sutartį ir sutartys sudarytos nevienasmeniškai vienam iš sutuoktinių pasirašant skolos raštus. Todėl teismas sprendė, kad šalys žinojo ir suprato, kad skolą imant bendriems šeimos poreikiams tenkinti neimamos vienasmeniškai nežinant apie tai kitam sutuoktiniui.
Teismas ieškovės K. A. prašymą dėl skolų grąžinimo subsidiariai su atsakovu G. A. tenkino, kadangi tam neprieštaravo kreditoriai ir atsakovas. Teismas nustatė, kad ieškovė K. A. ir atsakovas G. A., savo lėšomis ir rizika pagal įstatymo ir sutarčių nurodymus išmokės kreditoriams A. ir Z. G. kiekvienas po 10 500 Lt pagal 2010-12-06 skolos raštą ir kiekvienas po 6000 Lt pagal 2010-06-10 skolos raštą bei kiekvienas po 3000 Lt skolą kreditoriui D. S. pagal 2009-07-24 skolos raštą, o skolines prievoles kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ už išsimokėtinai pirktą televizorių LG pagal 2007-12-28 lizingo sutartį Nr.712713262 ir kreditoriui TEO LT pagal Telšių r. apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą už akių civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)sutuoktiniai K. A. ir atsakovas G. A., įvykdys solidariai pagal įstatymo ir sutarčių nurodymus.
Bylinėjimosi išlaidos teismas iš atsakovo priteisė ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditorei A. P. padalijimo, ir priimti naują sprendimą: kreditorinį 22400 litų įsipareigojimą pagal 2010-10-22 paskolos sutartį pripažinti solidaria K. A. ir G. A. prievole kreditorei A. P. (102-104 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad ieškovė pati patvirtino aplinkybę, kad Švedijoje ji neturėjo pinigų ir buvo išlaikoma sutuoktinio – apelianto G. A.. 2010-10-22 paskolos sutartyje nurodytas vienas iš tikslų – pinigai skirti pragyvenimui. Kreditorė A. P. posėdžio metu nurodė, kad Švedijoje A. neturėjo darbo, neturėjo iš ko gyventi, todėl jiems siuntė pinigų. Aplinkybės, kad K. A. pasiskolino 1000 litų iš tetos nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais, teta kaip liudytoja teisme neapklausta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė 2010 m. atidarė savo verslą – padėvėtų rūbų parduotuvę. Todėl apelianto parodymai, kad ieškovė taip pat naudojosi automobiliu, nes juo vežiojo prekes, atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2010-10-22 paskolą G. A. sudarė tik asmeninių poreikių tenkinimui – kelionei į užsienį dėl darbo, pragyvenimui užsienyje, teisių įgijimui. Laiko, kad visi šie tikslai yra susiję su šeimos poreikių tenkinimu.
3. Apeliantas teigia, kad įrodinėti, jog prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Tačiau ieškovė neigdama būtinumą sudaryti 2010-10-22 paskolos sutartį teismui nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2009 iki 2010-12-01 jų šeima turėjo pajamų. Tuo metu šalys nedirbo, kaip patvirtino pati K. A. Švedijoje darbo neturėjo, buvo išlaikoma sutuoktinio, kuriam irgi nesisekė rasti darbo, tačiau 2010-07-22 šalys įsigijo automobilį, kuris registruotas ieškovės K. A. vardu. Grįžus į Lietuvą ieškovė susidūrė vėl su tais pačiais sunkumais, tik didesnio mąsto, teko nuomoti butus, darbo neturėjo, skolinosi net pragyvenimui. Taigi ieškovė patvirtino teismui aplinkybes, kad šeima pastoviai neturėjo pinigų, nedirbo ir sunkiai vertėsi. Todėl G. A. paskola sudaryta turint tikslą vykti uždarbiauti, pirkti automobilį, apmokėti mokesčius ir patiems pragyventi, laikytina kaip sudaryta šeimos interesų labui.
4. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepasinaudojo CK 3.96 straipsnyje numatyta teise nuginčyti sandorį. Mano, kad šioje byloje tarp apelianto ir kreditorės A. P. sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Todėl prievolė pagal 2010-10-22 paskolos sutartį kreditorei A. P. turi būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (110-111 b. l).
Prievolės grąžinti kreditorei A. P., kuri išardė šeimą, pagal jos ir atsakovo G. A. pasirašytą 2010-10-22 paskolos sutartį, ieškovė nepripažįsta santuokine prievole, kadangi ieškovė pinigų iš A. P. nesiskolino ir jais nesinaudojo, sutarties nepasirašė ir grąžinti šią paskolą neįsipareigojo, ir apie tai iki bylos nebuvo žinoma. Kad paskola išvis buvo paimta pateiktoje sutartyje nurodytu laiku, kad ieškovei buvo žinoma apie jos paėmimą ir ja naudojosi, byloje nėra jokių įrodymų. Teigia, kad su sutuoktiniu visada skolinosi bendru sutarimu, skolas tinkamai įformindavo abiems pasirašant su kreditoriais. Todėl dėl jų byloje nekilo jokio ginčo. Pažymi, kad pati kreditorė A. P. savarankiško reikalavimo nei dėl skolos priteisimo nei iš ieškovės ar atsakovo nepateikė. Nagrinėjant pačią sutartį atsakovo ir A. P. parodymų kontekste, akivaizdu, kad sutartis surašyta atgaline data, nes jos dalyviai nepateikė ir nenurodė nei sumų, kurios buvo skolinamos, nei datų, nei skolinimo paskirties ir kt. svarbių aplinkybių, net kaip tie pinigai buvo perduodami į Švediją. Atsakovo parodymai apie visišką neturėjimą iš ko pragyventi Švedijoje yra melagingi, nes Švedijoje jis nuolat turėjo nelegalių darbų, iš ko ir pragyvenome.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas sprendimą skundžia tik dalyje dėl skolinio įsipareigojimo kreditorei A. P. pripažinimo asmenine Apelianto G. A. prievole, todėl apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos nagrinėjami tik šioje skundžiamojoje sprendimo dalyje.
Dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos taikymo bendroms sutuoktinių prievolėms
Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad 2010 m. spalio 22 d. apelianto ir kreditorės A. P. sudaryta paskolos sutartimi prisiimta prievolė turi būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, vykdytina iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes paskolos sutarčiai turi būti taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Apelainto teigimu, šią įstatyme nustatytą prezumpciją privalėjo paneigti ieškovė.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tokia pozicija iš esmės remiasi teisės doktrinoje sutinkama nuomone, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde būtent ir remiasi nurodyta pozicija, neteisingai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje R. A., A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, esmę. Minėtoje nutartyje plenarinė sesija suvienodino teismų praktiką aiškinant CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio santykį, pasisakydama dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu sudarytos paskolos sutarčiai.
Minėtoje nutartyje nurodoma, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A., A. A.,, bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Atsakovas G. A. nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad trečiojo asmens A. P. 30000 Lt suteikta paskola buvo skirta šeimos poreikiam tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas. Prie šių prievolių priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog sandoris, tarp atsakovo ir kreditorės A. P., nesant ieškovės sutikimo, buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti.
Apeliantas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog 2010-10-22 paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).
Byloje pateiktoje paskolos sutartyje nurodoma, kuriems tikslams paimta paskola – kelionei į užsienį dėl darbo, pragyvenimui užsienyje, teisių įgijimui, automobilio pirkimui, pragyvenimui ir kitoms reikmėms. (29 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent paskolos sutartyje nurodytiems tikslams gauta suma, buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Vien tikslų nurodymas, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, negali būti vertinama kaip šeimos poreikių tenkinimas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų naudojusi paskolos sutartimi gautais pinigais. Tai, kad kreditorė A. P. siuntė atsakovui būnant Švedijoje pinigų, ar kad šie pinigai buvo perduoti jam būnant Švedijoje, apeliantas byloje neįrodė. Apelianto argumentas, kad ieškovė jo buvo išlaikoma gyvenat Švedijoje laikytinas nepagrįstu, kadangi pragyvenimui Švedijoje galėjo būti naudojamos įvairios, kitos abiejų sutuoktinių kartu skolintos lėšos. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas G. A. paskolos sutartį sudarė tik asmeninių poreikių tenkinimui – kelionei į užsienį dėl darbo, pragyvenimui užsienyje, teisių įgijimui ir visi šie tikslai nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Byloje neįrodytas paskolos panaudojimas bendriems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, todėl tai nebuvo atsakovų bendra solidari sutuoktinių prievolė.
Apeliantas apeliacinio skundo argumentams dėl lėšų automobilio pirkimui, ieškovės verslo ir automobilio naudojimo verslo tikslams pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste svarbia aplinkybe laiko ta, kad ieškovė su atsakovu anksčiau sudarydami su kitais kreditoriais ne vieną paskolos sutartį, jose pasirašydavo abu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys žinojo ir suprato, kad skolą imant bendriems šeimos poreikiams tenkinti neimamos vienasmeniškai nežinant apie tai kitam sutuoktiniui. Aplinkybė, kad atsakovas iš savo asmeninių lėšų dalį skolos, vėlgi ieškovei nieko nežinant, grąžino, t.y. įvykdė dalį prievolės grąžinti paskolą, taip pat liudija apie asmeninį šios prievolės pobūdį.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. P. nepagrindė įrodymais savo argumentų, kad ginčijama prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, taip pat kad ši paskola buvo paimta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantas, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, nepagrįstai remiasi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, bei neįrodo bendros prievolės sąlygų pagal CK 3.109 straipsnį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, netaikydamas CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir nepriskirdamas pagal kasatoriaus su trečiuoju asmeniu sudarytą paskolos sutartį prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir neišplėtė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos sutikimo prezumpcijos sutartims, kurioms pagal įstatymą tokio sutikimo būtinumo nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Ieškovė pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau nėra duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.