Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“, ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-08-30 nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“. Atsakovė yra buvusi įmonės vadovė (valdymo organas) vadovavusi (duomenys neskelbtini) nuo 2003-04-25, taip pat buvo vienintelė įmonės akcininkė. 2019-07-11 įmonės vadovu buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) M. D.. Bankroto administratoriaus turimais duomenimis M. D. įmonėje įdarbintas nebuvo. Įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio nesilaikė teisės aktuose nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, vėlavo mokėti VSD įmokas, nuo 2018 metų lapkričio mėnesio nustojo mokėti VSD įmokas, todėl įsiskolinimas VSD fondo biudžetui didėjo. Nuo 2018-12-31 įmonė neturi darbuotojų, todėl darytina išvada, kad jog nuo to laiko bendrovė nevykdo veiklos. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš įmonės išieškoti VSD įmokų įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: kredito įstaigoms buvo teikiami mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka iš draudėjo sąskaitų, kurie nuo 2018-10-23 iki šiol yra neapmokėti. Bendrovei toliau nemokant socialinio draudimo įmokų 2019-02-05 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas antstoliui. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2019-12-02 nutartį antros eilės kreditoriai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (suma 3 636,68 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM (suma 7 087,78 Eur); trečios eilės kreditoriai yra (duomenys neskelbtini) (suma 1 285,99 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (suma 884,09 Eur). Iš viso: 12 894,54 Eur. Duomenų, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, būtų apmokėjusi nurodytus įsiskolinimus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir atsakovei (ABĮ 37 straipsnis).

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui (ir/ ar akcininkams) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp kurių – ir neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) direktore ir šiuo laikotarpiu susidarė įsiskolinimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (suma 3 636,68 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos FM (suma 7 087,78 Eur); (duomenys neskelbtini) (suma 1 285,99 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (suma 884,09 Eur). Nagrinėjamu atveju, iškėlus bankroto byla, jokie Bendrovės apskaitos dokumentai administratoriui nebuvo perduoti (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinių ataskaitų rinkiniai ir metiniai pranešimai) Juridinių asmenų registrui per visą veiklos laikotarpį išvis nebuvo teikti, tuo pažeidžiant akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 2 d. 2 p. ir 58 str. 3 d. Atsakovė, būdama įmonės vadove, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl jai civilinė atsakomybė kyla pažeidus CK 2.87 str. ir ĮBĮ 8 str. 1 d. Atsakovė, būdama įmonės vadove, žinojo ar turėjo žinti apie jos vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdama to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei. Nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė padarė žalą kreditoriams. Šio imperatyvaus įpareigojimo pažeidimą patvirtina faktas, kad bankroto byla įmonei iškelta kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM iniciatyva. Dėl atsakovės minėto Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 1 dalies nuostatų nevykdymo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 12 894,54 Eur bei 7 770,00 Eur bankroto administravimo išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 20 664,54 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams.

Byloje nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 20 664,54 Eur žalos suma (CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 664,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-01-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 465,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo administravimas“, iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 664,54 žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (20 664,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 470,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.