Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-294-290/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
1S-294-290/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40424-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Lina Lesinskienė, Darius Kantaravičius
Kaltinamasis
T. V.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-294-290/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40424-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,

teismo posėdyje, išnagrinėjo kaltinamojo T. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas tuo, kad jis, ne vėliau, kaip iki 2022 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai už 600 eurų įgijęs nemažiau 67,404 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai, atgabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ten laikė, turėdamas tikslą jas visas platinti. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. sausio 24 d. apie 17 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį šios narkotinės medžiagos - ne mažiau, kaip 0,250 g kanapių (antžeminių dalių) supakuotų į vieną folijos ritinėlį už 10 eurų neteisėtai pardavė E. A.; 2022 m. sausio 26 d. apie 16.50 val. savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinės medžiagos - 1,573 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į folijos ritinėlį už 20 eurų neteisėtai pardavė E. R.; 2022 m. sausio 26 d. apie 16.54 val., tame pačiame bute, dalį šios narkotinės medžiagos - 0,805 g supakuotų į folijos ritinėlį už 10 eurų neteisėtai pardavė S. M.; 2022 m. sausio 26 d. apie 17.25 val. tame pačiame bute dalį šios narkotinės medžiagos - 0,844 g kanapių (antžeminių dalių) supakuotų į vieną folijos ritinėlį už 10 eurų neteisėtai pardavė E. A.; 2022 m. sausio 26 d. apie 19.26 val. tame pačiame bute dalį šios narkotinės medžiagos - 0,805 g kanapių (antžeminių dalių) supakuotų į vieną folijos ritinėlį už 10 eurų neteisėtai pardavė D. V., o likusias narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis) platinimo tikslu, supakuotas į 18 vnt. folijos ritinėlius, kurių masė yra 29,038 g, supakuotas į 6 vnt. folijos ritinėlius, kurių masė 4,998 g, inde „Scatterbrain“, kurių masė 28,289 g, plastikiniame smulkintuve, kurios masė 0,080 g, perlenktame popieriaus lape augalinės kilmės mišinyje, kurios masė 0,722 g, toliau neteisėtai laikė, kol 2022 m. sausio 26 d. 19.30 val. kratos metu jos buvo rastos ir paimtos. Šiais savo veiksmais T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. T. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. sausio 26 d. 19.28 val. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 28 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. 2022 m. kovo 25 d. nutartimi T. V. suėmimas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam T. V. suėmimą pratęsė 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 26 d. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto (bėgs, (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) pagrindu.

2.1. Teismas nurodė, kad T. V. turi būti taikoma pati griežčiausia savo pobūdžiu kardomoji priemonė, kadangi kaltinamasis nedirbantis, nevedęs, nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais. Kaltinamasis neturi nuolatinio pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau socialinio draudimo išmokos negauna. T. V. gyvena su drauge ir augina mažametį vaiką, kuris yra jo draugės J. P., tačiau yra pagrindo manyti, kad sugyventinė nėra kaltinamajam autoritetas ir negali jo sulaikyti nuo nusikalstamos veikos darymo, o tai leidžia manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šalies argumentai

3. Kaltinamojo T. V. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skundu prašo panaikinti šią 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones.

3.1. Skunde nurodo, kad teismo išdėstyti motyvai yra formalūs ir nepagrindžia būtinybės kaltinamajam pratęsti griežčiausios priemonės – suėmimo terminą, kadangi visus nutartyje nurodytus tikslus būtų galima pasiekti paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Nutartis yra grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio svarstymais ir tai negali būti pripažinta kokybiniais argumentais, leidžiančiais taikyti Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą labiausiai žmogaus teises varžančią procesinės prievartos priemonę.

3.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, kad egzistuoja stiprūs socialiniai ryšiai, visiškai nepasisakyta, kad kaltinamasis turi neįgalią mamą R. V., kuriai diagnozuota liga pagal kodą (duomenys neskelbtini) ir jai reikalinga pastovi priežiūra ir globa, o kaltinamasis ja vienintelis rūpinasi, tačiau priešingai teigiama, kad tokių ryšių turėjimas suponuoja manymą, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis.

3.3. Nors teismo nutartyje nurodoma, kad T. V. kaltinamas sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų, tačiau nusikaltimo kurio jis yra kaltinamas, tai yra BK 260 straipsnio 1 dalyje maksimali laisvės atėmimo bausmė yra tik 8 metai.

3.4. Suėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos teisinėje sistemoje taikoma kardomoji priemonė, reiškianti įtariamojo ar kaltinamojo laisvės suvaržymą, prilygstantį laisvės atėmimo bausmei. Tarp kitų asmens laisvę varžančių kardomųjų priemonių suėmimas yra ,,ultima ratio“, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į laisvę, suėmimas turėtų būti skiriamas išimtinais atvejais. Skunde pabrėžtina, kad nėra būtinybės kiekvienu atveju skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kai tuos pačius tikslus de facto užtikrintų asmens nuolatinis kontroliavimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Gynėjo nuomone, nutartyje akcentuojamas pagrindas, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo, yra formalus, o tokią grėsmę galima užkardyti paskiriant intensyvią priežiūrą.

3.5. Teismas skirdamas suėmimą, net nesvarstė klausimo, kad kaltinamajam galėtų būti paskirtas kompleksas švelnesnių kardomųjų priemonių, t. y. užstatas. Teismas nevertino, kad 5000 Eur užstato yra įmokėta į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą. Teismo nutartyje nėra įtikinamų argumentų, kodėl įtariamajam nepaskirtas užstatas, namų areštas, intensyvi priežiūra su elektroniniu įtaisu, periodine registracija policijos įstaigoje ar pan. Šiuo atveju teismas nevertino aplinkybės, jog baudžiamajame procese reglamentuoti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones, ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir priėmė nepagrįstai žmogaus teises varžantį bei baudžiamojo proceso esmei prieštaraujantį procesinį sprendimą.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir visa pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria T. V. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, yra teisėta, pagrįsta ir teisinga.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, bet neanalizuoja kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, o vertina tik duomenų pakankamumą.

7. Nagrinėjamu atveju T. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Duomenys užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu pateiktose specialisto išvadose, kratų, apžiūros protokoluose, kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose duomenyse bei baudžiamosios bylos medžiagoje, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant kaltinamajam T. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam kardomąją priemonę apylinkės teismas skyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad kaltinamasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

9. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada neturi jokio pagrindo. Sutiktina su gynėjo skunde nurodyta aplinkybe, jog nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas T. V. (BK 260 straipsnio 1 dalis), sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra ne 10 metų, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tačiau 8 metai. Atsakant į tokį skundo argumentą, pažymėtina, kad T. V. kaltinamas nusikalstama veika, kuri BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už tai T. V. gresia išimtinai vien tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Pagal formuojamą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą).

10. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, minėtu pagrindu, turi būti įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo plačiau pasisakyta apie kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, vien tai nesudaro atskiro pagrindo abejoti nutarties pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, glaudžių santykių palaikymo su artimaisiais, t. y., jog kaltinamasis turi motiną, kuriai diagnozuota liga pagal kodą (duomenys neskelbtini) ir jai reikalinga pastovi priežiūra ir globa, o kaltinamasis ja vienintelis rūpinasi, tačiau akivaizdu, jog tai T. V. nuo nusikalstamos veikos darymo neatgrasė, elgtis teisėtai nemotyvavo. Taigi manyti, jog tolimesnis šių aplinkybių egzistavimas, ar švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas sudarys kliūtis galimam kaltinamojo slapstymuisi nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, jo gyvenamosios vietos egzistavimas, kaip ir kaltinamojo charakteristika, turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas asmuo, sunkumą, pavojingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

11. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. V. nevedęs, nedirbantis, neturi nuolatinio pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo socialinio draudimo išmokos negauna, savo vardu nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame bute. Šios aplinkybės rodo, kad įtariamasis nėra saistomas su Lietuva tvirtesniais socialiniais ir darbiniais ryšiais, kurie sulaikytų jį nuo galimybės pabėgti (pasislėpti). Nors gyvena kartu su drauge ir mažamečiu vaiku, kuris yra jo sugyventinės J. P., tačiau kaip matyti, nei sugyventinė, nei mažametis vaikas nebuvo pakankami, kad sulaikytų kaltinamąjį nuo galimo nusikalstamos veikos darymo.

12. Kaltinamojo T. V. gynėjas skunde nurodo, jog teismas, pratęsdamas suėmimą, net nesvarstė klausimo, kad galėtų būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, tai yra intensyvi priežiūra ar užstatas. Be to, teismas nevertino, kad 5000 Eur užstato suma yra įmokėta į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde nurodytu argumentu ir jį atmeta kaip nepagrįstą. T. V. skirti BPK numatytas kitas švelnesnes kardomąsias priemones pagrindo nėra, o užstato sumos įmokėjimas į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą nėra pakankamas pagrindas pakeisti suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

13. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo.

14. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius kaltinamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos specifiką, daroma išvada, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus veiksmingas ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją nei naikinti, nei keisti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

atmesti kaltinamojo T. V. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį.

Apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai: Darius KantaravičiusJurgis KiškisLina Lesinskienė