Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, VĮ ,,Turto bankas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ ,,Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 8 p. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo vyro A. B. A., a.k.(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM į pareiškimą atsiliepimo nepateikė, nors teismo pranešimas bei pareiškimas su priedais įteiktas tinkamai (b.28 l.)

Pareiškėjas V. A. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo posėdyje jį atstovavo atstovė advokatė Edita Gaubienė.

Suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir VĮ ,,Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, VĮ ,,Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai jų dalyvavimas yra privalomas (CPK 443 str.5 d.). Kadangi remiantis CPK 444 str. nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjo, suinteresuoto asmens dalyvavimas nėra privalomas, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Edita Gaubienė pareiškėjo prašymą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas po savo tėvo A. B. A. mirties 2000 m. jokio tėvo palikimo nepriėmė, kadangi jo palikimas buvo butas, kuriame gyventi liko jo motina O.A. A.. Butas buvo registruotas jo motinos vardu, todėl ji niekur dėl savo vyro palikimo priėmimo nesikreipė, likdama gyventi šiame bute ji priėmė ir savo mirusio vyro palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai Onai D. A., atsirado jos palikimas. Kadangi palikėja nebuvo teisiškai įforminusi savo vyro palikimo priėmimą, jam kyla teisinė problema savo vardu įteisinti motinos priėmimą, dėl ko būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. A. mirties jo turtą priėmė Ona D. A. pradėdama jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo AA Nr.069211 advokato patvirtinta kopija, b. 6 l.). Jo žmona nuo 1959-03-17 buvo Ona D. A., a.k(duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini) ( santuokos liudijimas, Nr. 118989, mirties liudijimas, b. 7-9 l.). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techniniame pase savininke 1992-09-10 įrašyta O. D. A., notarinės kontoros įrašas (duomenys neskelbtini), rejestro Nr(duomenys neskelbtini) (b.12 l.). Tačiau butas lygiomis dalimis jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams, todėl atsirado A. B. A. dalies palikimas. Pas notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po A. B. A. mirties niekas nesikreipė (notaro Rimanto Kivyliaus 2016-07-19 liudijimas, b.10 l.). Šiame bute nuo 1990-07-09 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą O. D. A. (Kybartų seniūno 2016-06-06 pažyma Nr.(2016-120-PD)-208, b.14 l.). Po Onos D. A. mirties palikimą priėmė jos testamentinis įpėdinis V. A., a.k(duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure 2016-06-02, registro Nr.1493 (notaro Rimanto Kivyliaus 2016-06-02 liudijimo kopija, patvirtinta advokato, b.11 l.).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 2000 m. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Pareiškėjo V. A. rašytiniu pareiškimu, jo atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad O. D. A. po savo vyro A. B. A. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais: liko gyventi abiem sutuoktiniams priklausiusiame bute, pasiliko jam priklausančius kilnojamus daiktus, rūpinosi butu. Pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Jokių duomenų, kad kitas asmuo būtų palikimą priėmęs faktinio valdymo būdu negauta. Palikimo priėmimo faktą patvirtino taip pat teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A., parodęs, kad po senelio A. B. A. mirties bute (duomenys neskelbtini) liko gyventi močiutė O. D. A., visi daiktai liko šiame bute, jame niekas daugiau be močiutės negyveno, senelio turto joks kitas asmuo neįgijo.

Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog O. D. A. po savo sutuoktinio A. B. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. D. A. po savo sutuoktinio A. B. A. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (4,64 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama faktiškai valdyti turtą.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai: 4 (keturis) eurus 64 euro centus, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į analogišką sąskaitą kitame šalies banke.

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.