- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eA-285-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01626-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- "Stebulė"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. kovo mėn. sprendimą Nr. A51-/19(2.9.3.19-UK2) „Dėl 2019 m. vasario 28 d. reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją nurodyti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stebulė“ ištaisyti įrašą Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, įrašant, jog atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės, esančios Rokantiškių kapinėse (duomenys neskelbtini) eilėje, priežiūrą asmeniu yra M. K.; 3) įpareigoti Administraciją pradėti pareiškėjo pateikto kolumbariumo projekto derinimą pagal pridedamas schemas (duomenys neskelbtini) kapavietėje, esančioje Rokantiškių kapinėse, (duomenys neskelbtini) eilėje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą suderinti kapavietėje 75-2-1 kolumbariumo projektą pagal pateiktas kolumbariumo ir kapavietės užstatymo schemas. UAB „Stebulė“ 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė reikalavimą „Dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą kolumbariumą Rokantiškių kapinėse vykdymo“ Nr. 169, kuriuo pareikalavo nugriauti kolumbariumą iki 2018 m. lapkričio 5 d. Šis reikalavimas buvo įvykdytas ir kolumbariumas buvo nugriautas. Administracijos miesto ir ūkio transporto departamento 2018 m. gruodžio 10 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog Administracija atsisakė nagrinėti jo rašymą, o kapines administruojanti įmonė UAB „Stebulė“ buvo įpareigota panaikinti galimai neteisingą įrašą dėl O. G. kapavietės perrašymo Kapinių statinių ir laidojimo registracijos žurnale (toliau – ir Registracijos žurnalas). Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. pateikė reikalavimą „Dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“, kuriuo Administracijos prašė: 1) ištaisyti įrašą Registracijos žurnale, įrašant, jog už (duomenys neskelbtini) kapavietės, esančios Rokantiškių kapinėse (duomenys neskelbtini) eilėje, priežiūrą atsakingas asmuo yra pareiškėjas; 2) nedelsiant pradėti kolumbariumo projekto derinimą pagal pridedamas schemas (duomenys neskelbtini) kapavietėje, esančioje Rokantiškių kapinėse (duomenys neskelbtini) eilėje.
3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2, 3 ir 8 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės) 20, 22, 25, 29 punktais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės) 15 ir 16 punktais. Pareiškėjo teigimu, kapo ir kapavietės sąvokos yra skirtingos, kadangi kape yra užkasti asmens palaikai, o kapavietėje ateityje bus palaidoti asmens palaikai įrengiant kapą, kolumbariumą arba rūsį (kriptą), t. y. pasirenkant vieną iš trijų skirtingų laidojimo būdų. Už kapavietę atsakingas asmuo yra, tas, kuris turi leidimą laidoti, ir kuriam skirta kapavietė. Už kapavietę atsakingo asmens prižiūrimoje kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama esant atsakingo už kapavietę asmens sutikimui. Kapinėse esančiose kapavietėse statyti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančius kapaviečių statinius nėra draudžiama. Norint pastatyti kolumbariumą kito asmens prižiūrimoje kapavietėje, būtina pateikti schemas kapines administruojančiai bendrovei bei gauti asmens, prižiūrinčio kapavietę, sutikimą. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytas teises ir pareigas (prižiūrėti kapavietę, statyti paminklus ar kitus kapavietės statinius, laidoti kapavietėje (ar duoti sutikimą) kitus mirusius asmenis ir pan.).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad turi buvusio kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą raštu laidoti jo prižiūrimoje kapavietėje, kadangi po O. G. palaikų ekshumacijos, jo giminaičių prašymu, kapo statusas pasikeitė į kapavietės. Pareiškėjas Registracijos žurnale nurodytas kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu teisės aktu vadovaudamasis atsakovas padarė išvadą, kapavietėje leidžiama laidoti tik tuo atveju, kai joje yra palaikai. Teisės aktuose nenumatyta, kad ekshumavus palaikus iš kapo, kapas ir kapavietė praranda savo statusą.
5. Pareiškėjo teigimu, kapinių prižiūrėtojas UAB „Stebulė“ yra atsakinga už įrašus Registracijos žurnale, todėl Administracijos 2018 m. gruodžio mėn. raštas Nr. A51-/18 (3.3.2.26-E-UK) „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“ ir Sprendimas yra neteisėtas. Administracija, tam neturėdama jokio teisinio pagrindo, nurodė UAB „Stebulė“ panaikinti įrašą dėl ginčo kapavietės perrašymo pareiškėjo vardu Registracijos žurnale, nors pagal esamą reglamentavimą tai yra išimtinė UAB „Stebulė“ diskrecija. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija be jokio teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl kolumbariumo statybos, nors teisės aktai kapinėse statyti kolumbariumo nedraudžia. Kolumbariumo įrengimo vertinimą atlieka ne Administracija, o UAB „Stebulė“, todėl Administracija neturėjo teisės spręsti klausimo dėl kolumbariumo įrengimo galimybių.
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, teisės aktai, kuriais remiantis atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimas šioje byloje jam nesukeltų teisinių pasekmių ir yra negalimas paliekant galioti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. A51-107365/18(3.3.2.26-E-UK) „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“, kurio pareiškėjas neginčija.
9. Atsakovas paaiškino, kad Administracija 2018 m. gruodžio 6 d. raštu „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“, atsakydama į pareiškėjo raštą dėl kolumbariumo projekto suderinimo, informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi ginčo kapavietė, pradėjus palaikų perkėlimo procedūrą, negalėjo būti perrašyta pareiškėjo vardu. Šiuo raštu kapines administruojanti bendrovė UAB „Stebulė“ įpareigota užregistruoti informaciją apie 2018 m. rugpjūčio 1 d. padarytą neteisingą įrašą Registracijos žurnale dėl ginčo kapavietės perrašymo pareiškėjo vardu. Asmenys, kurie suteikė pareiškėjui leidimą prižiūrėti ginčo kapavietę, viršijo savo turimų teisių ir pareigų apimtį, kadangi jau tuo metu siekė perkelti palaikus iš ginčo kapavietės.
10. Atsakovas teigė, jog kapavietės tikslinė paskirtis yra kapo ar kapų, kur yra laidojami asmens palaikai, suformavimas. Nagrinėjamu atveju, O. G. sutikimas dėl kapavietės priežiūros suteikė pareiškėjui teisę ją prižiūrėti palaikų buvimo kapavietėje laikotarpiu. Pareiškėjas buvo papildomai informuotas, kad kapavietės nėra atsakingų už jas asmenų nuosavybė. Rokantiškių kapinių žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį panaudos sutartimi valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
11. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. Administracijos raštu „Dėl 2019 m. vasario 28 d. reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ pareiškėjui buvo pakartotinai paaiškinta, kodėl jo prašymas derinti kolumbariumo schemas nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
12. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas, sudarydamas kapavietės priežiūros sutartį, turėjo žinoti, kad nelikus kapo t. y. ekshumavus palaidoto asmens palaikus, kapavietė liks tuščia, kadangi prieš perleidžiant pareiškėjui kapavietės priežiūrą, buvusiam kapavietės prižiūrėtojui jau buvo išduotas leidimas ekshumuoti palaikus. Pareiškėjo teisė prižiūrėti kapavietę pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas UAB „Stebulė“ 2018 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą kolumbariumą Rokantiškių kapinėse vykdymo“ Nr. 169, ir Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. A51-92436/18(3.3.2.26E-UK) „Dėl neteisėtai pastatyto kolumbariumo Rokantiškių kapinėse“.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, jog teisė į konkrečios kapavietės priežiūrą yra neatsiejama nuo kapo buvimo. Nelikus kapo t. y. nesant užkastų asmens palaikų, išnyko ir teisė į kapavietės priežiūrą. Pareiškėjui išaiškinta, kad šiuo atveju atsakingas asmuo už šios kapavietės priežiūrą galėjo atsirasti tuo atveju, jei ši laisva kapinių vieta būtų buvusi skirta asmeniui, kuriam būtų išduotas naujas leidimas laidoti toje pačioje vietoje. Pareiškėjas, siekdamas vykdyti komercinę veiklą, neturėdamas kapavietės priežiūros teisės, buvo neteisėtai įrengęs kolumbariumą kapavietėje. Pareiškėjas neskundė įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą kolumbariumą, bet jį įvykdė iš dalies, palikdamas kapavietę dengiančias plokštes ir suoliuką.
14. Atsakovo teigimu, ginčo kapavietė, joje nebesant palaikų ir neketinant ten laidoti naujai (nesant išduoto leidimo laidoti), galėtų būti vertinama kaip kapinių teritorija. Teisės aktuose nėra numatyta kapavietę prižiūrinčio asmens teisė kapavietėje įrengti kolumbariumą komerciniais tikslais – visos kapavietę prižiūrinčio asmens teisės yra siejamos būtent su kapavietės priežiūra (tvarkingumu), o ne naujų laidojimo vietų t. y. daug nišų turinčio kolumbariumo įrengimu komercinei veiklai vykdyti. Pareiškėjo siekiamas pastatyti kolumbariumas neatitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nustatytų reikalavimų.
15. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtinto Kapinių priežiūros organizavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, kitus kapinių priežiūros organizavimo klausimus, kurie neaptarti Apraše, sprendžia savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ne Administracija, o kapinių prižiūrėtojas UAB „Stebulė“ yra atsakingas už duomenų laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pakeitimą ir kolumbariumo įrengimą kapinėse.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
17. Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. birželio 27 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-71/2018, nurodė, kad ši byla yra teisminga administraciniams teismams, nes Administracija išsprendė klausimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui leisti tvarkyti kapavietę.
18. Teismas nustatė, kad Administracija 2018 m. rugpjūčio 2 d. išdavė leidimą perkelti S. G. palaikus. 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą suderinti kapavietėje 75-2-1 kolumbariumo projektą pagal pateiktas schemas. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. A51-107365/18(3.3.2.26-E-UK) „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“ pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi ginčo kapavietė pradėjus S. G. palaikų perkėlimo procedūras negalėjo būti perrašyta pareiškėjo vardu. Administracija 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-6830/19(3.3.2. 26-E-UK) „Dėl atsakymo į gautą kreipimąsi“ pareiškėjui nurodė, jog O. G. suteikė pareiškėjui teisę kapavietę prižiūrėti tik palaikų buvimo joje metu, kadangi Rokantiškių kapinių žemė yra valstybinė žemė, kuri panaudos teise yra valdoma Administracijos. Minėtose kapinėse draudžiama komercinė veikla. Pareiškėjas 2019 m. kovo mėn. Administracijai pateikė reikalavimą „Dėl 2019 m. vasario 28 d. reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“, kuriuo prašė: 1) ištaisyti įrašą Registracijos žurnale, įrašant, jog ginčo kapavietės atsakingu asmeniu už jos priežiūrą yra pareiškėjas; 2) nedelsiant pradėti kolumbariumo projekto derinimą pagal pridedamas schemas. Administracijos 2019 m. kovo mėn. raštu „Dėl 2019 m. vasario 28 d. „Reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ pareiškėjui buvo išaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas derinti kolumbariumo schemas nebuvo nagrinėjamas. Nurodyta, kad kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Atsakydamas į pareiškėjo atstovų reikalavimą „Dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. A51-27935/19(2.9.3.19-UK2) „Dėl 2019 m. vasario 28 d. reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ pareiškėją atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai nurodė, kad ekshumavus asmens palaikus, kapas ir jo pagrindu nustatyta kapavietė liko tuščia, o kartu baigėsi ir kapą prižiūrinčio asmens įgytos subjektinės teisės ir pareigos naudotis (prižiūrėti) kapavietę. Buvo nurodyta, kad teisė į konkrečios kapavietės priežiūrą atsiranda tada, kai išduodamas leidimas laidoti.
19. Teismas, įvertinęs, tai, kad skundžiamame Sprendime, remiantis teisės aktų, be kita ko, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo bei Kapinių tvarkymo taisyklių, nuostatomis, aiškiai paaiškinta, jog teisė į konkrečios kapavietės priežiūrą atsiranda tada, kai išduodamas leidimas laidoti, kai kapavietėje yra palaikai, kad yra žinomos aplinkybės, jog Administracija 2018 m. rugpjūčio 2 d. išdavė leidimą perkelti S. G. palaikus, kad žmogaus palaikų ginčo kapavietėje nebėra, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturi teisės į ginčo kapavietės tvarkymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinius reikalavimus, t. y. įpareigoti Administraciją nurodyti UAB „Stebulė“ ištaisyti įrašą Registracijos žurnale ir pradėti pareiškėjo pateikto kolumbariumo projekto derinimą.
III.
20. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o šio reikalavimo netenkinus – priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, vadovavosi išimtinai atsakovo pozicija, kurią perteikė spendimo motyvuojamojoje dalyje, nenurodęs jokių atsakovo pozicijos pagrįstumo bei pareiškėjo pozicijos nepagrįstumo motyvų. Teismas nepateikė absoliučiai jokios teisinės skundo atmetimo argumentacijos.
20.2. Skundžiamas Sprendimas neatitinka imperatyviųjų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Atsakovas savo išvadą, kad pareiškėjas neteko kapavietės prižiūrėtojo teisinio statuso, grindė ne teisės aktų normomis, bet plečiamuoju teisės normų aiškinimu, bandydamas tokiu būdu pildyti teisinio reglamentavimo spragas, nes kapavietės prižiūrėtojo statuso netekimas apskritai nėra sureglamentuotas.
Atsiliepimas
20.3. Atsakovas painioja kapo ir kapavietės sąvokas, nurodydamas, jog tiek kapavietė, tiek kapas gali būti tais atvejais, kai minėtose vietose yra žmogaus palaikai. Tačiau Įstatyme reglamentuota, kad kapavietė yra vieta, kurioje dar tik bus kapas, todėl Taisyklių 14, 21 ir 22 punktuose kalbama apie kapavietę t. y. vietą, kurioje nėra asmens palaikų. Šiuo atveju net nėra svarbu, ar kapavietė gali būti laikoma vieta, kurioje yra asmens palaikai, ar vieta, kurioje nėra asmens palaikų, kadangi Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad teisę suteikti laidoti kapavietėje gali jos prižiūrėtojas. Visiškai nesuprantama, kokiu teisės aktu remdamasis atsakovas padarė išvadą, jog Taisyklių 22 punktas reiškia, jog kapavietėje leidžiama laidoti tik tuo atveju, kai joje yra palaikai. Joks teisės aktas nenumato, jog ekshumavus palaikus iš kapo savo statusą praranda kapas ir kapavietė.
20.4. Pareiškėjas turėjo buvusio kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą raštu laidoti jo prižiūrimoje kapavietėje. Pareiškėjui kapavietės prižiūrėtojo teisinis statusas buvo suteiktas atsakovui jau žinant, kad kitą dieną palaikai bus ekshumuoti. Tai įrodo arba akivaizdų atsakovo nesąžiningumą (suteikiant kapavietės prižiūrėtojo statusą vienai dienai), arba jo kitokį teisės normų aiškinimą, kuris vėliau buvo pakeistas. Jokių neigiamų su palaikų perkėlimų susijusių pasekmių pareiškėjui išaiškinta nebuvo, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti savo galimybe ateityje realizuoti subjektines teises, susijusias su kapavietės priežiūra.
20.5. Kapinių prižiūrėtojas (šiuo atveju – UAB „Stebulė“) yra atsakingas už įrašus Registracijos žurnale, todėl Administracijos 2018 m. gruodžio mėn. raštas Nr. A51-/18 (3.3.2.26-E-UK) „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“ ir Sprendimas yra neteisėti, nes Administracija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, nurodė UAB „Stebulė“ panaikinti įrašą. Atsakovas neturėjo teisės spręsti ir klausimo dėl kolumbariumo įrengimo galimybių. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų,
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos tiek faktinės ginčo aplinkybės, tiek teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas, visų pirma, pasisakė dėl esminio ginčo argumento – ar pareiškėjas turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus). Teismui nustačius, kad pareiškėjas apskritai neturi teisės į kapavietės tvarkymą, kiti pareiškėjo argumentai (pvz., dėl kolumbariumo įrengimo) tapo akivaizdžiai nereikšmingi. Atsakovas šioje byloje laikosi pozicijos, kad pareiškėjas apskritai neturi teisės į ginčo teritorijos tvarkymą, kadangi joje nebėra žmogaus palaikų. Atitinkamai šioje byloje, visų pirma, svarbu įvertinti ne tai, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą „panaikinti“ pareiškėjo teisę į kapavietės priežiūrą, bet ar pareiškėjas apskritai tokią teisę turėjo. Būtent tai pagrįstai nustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas.
21.2. Administracija teisės normų, priešingai nei teigia pareiškėjas, plečiamai netaikė. Atsakovas nuosekliai vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris aiškiai numatė, kad teisė į konkrečios kapavietės priežiūrą atsiranda tada, kai išduodamas leidimas laidoti, kai kapavietėje yra palaikai. Kadangi šiuo atveju žmogaus palaikų ginčo teritorijoje nebėra, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės į šios teritorijos tvarkymą. Pareiškėjo noras valdyti ir naudotis jam neskirtu valstybinės žemės plotu ir jame vykdyti komercinę veiklą neatitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Pats pareiškėjas plečiamai aiškina teisės aktų nuostatas, kadangi joks teisės aktas nenumato, kad teisė į kapavietės priežiūrą galėtų egzistuoti nesant leidimo laidoti ar jau palaidotų palaikų.
21.3. Net jei būtų laikoma, kad pareiškėjas yra kapavietės prižiūrėtojas (nors, atsakovo vertinimu, tam nėra teisinio pagrindo), bet kokiu atveju pareiškėjui nėra suteikta teisė statyti kolumbariumą ir vykdyti komercinę veiklą. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisės aktus.
21.4. Administracija turi teisę spręsti tiek dėl įrašų Registracijos žurnale ištaisymo, tiek dėl kolumbariumo įrengimo galimybių. Kadangi duomenų išbraukimo iš Registravimo žurnalo (nustatymo, kad pareiškėjas nėra kapavietės prižiūrėtojas), o taip pat ir kolumbariumo įrengimo klausimo Aprašas nereguliuoja, dėl šių klausimų sprendė būtent atsakovas, kaip tai numato teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymas, Aprašas). Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nėra tinkamas subjektas sprendimui dėl duomenų išbraukimo Registracijos žurnalo bei kolumbariumo įrengimo priimti, yra visiškai nepagrįsti, be to, ir nenuoseklūs.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo įgijimo teisių į kapavietę bei kolumbariumo įrengimą joje.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo mėn. sprendimo Nr. A51-/19(2.9.3.19-UK2) „Dėl 2019 m. vasario 28 d. reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ panaikinimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ištaisymo bei kolumbariumo projekto derinimo pagal pridedamas schemas (duomenys neskelbtini) kapavietėje, esančioje Rokantiškių kapinėse (duomenys neskelbtini) eilėje; taip pat buvo atmesti reikalavimai dėl Administracijos įpareigojimo nurodyti UAB „Stebulė“ ištaisyti įrašą Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei pradėti pareiškėjo pateikto kolumbariumo projekto derinimą pagal pridedamas schemas.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad jis nėra motyvuotas, nėra išdėstyti skundo atmetimo argumentai. Teigė, kad atsakovas painioja kapavietės ir kapo sąvokas; teisės aktais nėra reglamentuota, kada netenkama kapavietės prižiūrėtojo statuso. Akcentavo, kad jis turėjo buvusio kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą raštu laidoti jo prižiūrimoje kapavietėje.
26. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 dalyje įtvirtinta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Ši savivaldybės funkcija įgyvendinama savivaldybių vykdomosioms institucijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuojant kapinių priežiūrą, koordinuojant ir kontroliuojant kapinių prižiūrėtojų darbą (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 str.). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pobūdį, ginčo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės sričiai, kuriai būdingas teisės normų imperatyvumas. Tai reiškia, kad teisinių santykių subjektai negali plačiau interpretuoti savo elgesio teisinių galimybių, negu nustatyta teisės aktuose.
27. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai; 3 dalyje, kad kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti. Kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai, užtikrinant visų asmenų lygiateisiškumą (Įstatymo 25 str. 1 d., 26 str. 1 d. 2 p.).
28. Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktas numato, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą, tam skiriama kapavietė. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkte įtvirtinta, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui.
29. Atsakomybė už kapavietės priežiūrą Kapinių tvarkymo taisyklėse susieta su asmeniu, kuriam išduotas leidimas laidoti; atitinkamas su kapavietės priežiūra susijusias teises ir pareigas šis asmuo turi realizuodamas teisę palaidoti konkretaus žmogaus palaikus ir prižiūrėdamas kapą. Tai reiškia, kad kapavietės priežiūros teisės yra tikslinio pobūdžio, jų įgyvendinimas turi atitikti teisės aktuose numatytą paskirtį (žmogaus palaikams laidoti, kapui prižiūrėti). Asmens su kapavietės priežiūra susijusios teisės ir pareigos pasibaigia, kai kapavietėje nelieka užkastų asmens, kurį laidoti buvo išduotas leidimas, palaikų.
30. Už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas laidoti kapavietėje kitus asmenis, ją prižiūrėti, gali būti suteikiamas kol išlieka kapas, už kurio priežiūrą jis atsakingas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad duodamas sutikimą pareiškėjui laidoti kapavietėje ir ją prižiūrėti (pareiškėjas kapavietę prižiūrinčiu asmeniu šio sutikimo pagrindu buvo įrašytas 2018 m. rugpjūčio 1 d.), už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo jau turėjo leidimą (išduotas 2018 m. liepos 30 d.) ekshumuoti ginčo kapavietėje esančius palaikus, taigi jis jau buvo atsisakęs tų teisių, kurias sutiko perleisti pareiškėjui. Šio asmens valios išraiškos vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad ji realiai buvo įgyvendinta (palaikai ekshumuoti 2018m. rugpjūčio 2 d.) viena diena vėliau, tai kaip tik patvirtina jo tikruosius ketinimus. Pareiškėjas tuo metu neturėjo išduoto leidimo laidoti, kito žmogaus palaikai nebuvo palaidoti ginčo kapavietėje. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytą kapavietės suteikimo tikslą, kapavietės priežiūros teisių paskirtį, sutikimo laidoti kapavietėje ir ją prižiūrėti esmę, laikytina, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo teisinę reikšmę turinčių aplinkybių visumos, būtinos įgyti pareiškėjui teisę laidoti ginčo kapavietėje ir / ar tapti jos prižiūrėtoju.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateikiamas sutikimas asmens – O. G., kurio tapatybė nėra patvirtinta, pats sutikimas nėra išverstas į valstybinę kalbą, todėl nėra objektyvios galimybės spręsti dėl jo turinio iš esmės (ar yra išreikštas sutikimas laidoti kapavietėje, ar suteikta teisė prižiūrėti kapavietę ar / ir kapą). Dėl rašytinio sutikimo, kaip įrodymo, trūkumų juo remtis teisme apskritai nėra galimybės, jis neturi įrodomosios vertės administracinėje byloje (ABTĮ 9 str. 2 d., 56 str. 1 d., 7 d.).
32. Ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ vienai dienai įrašė pareiškėją kapavietės prižiūrėtoju, nesukuria pareiškėjui teisių ar teisėtų lūkesčių, susijusių su kapavietės priežiūra, nes jos įgyjamos esant visumai teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, o įrašas žurnale tik formaliai užfiksuoja faktus apie kapavietes prižiūrinčius asmenis. Pareiškėjo argumentai, kad UAB „Stebulė“ turėjo diskreciją spręsti tiek dėl kapavietės prižiūrėtojo statuso suteikimo pareiškėjui, tiek dėl kolumbariumo statybos kapavietėje, atmestini, nes kapinių prižiūrėtojo veikla yra reglamentuota Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintme Kapinių priežiūros organizavimo apraše, ir jame nėra reglamentuoti duomenų išbraukimo (nustatymo, kad pareiškėjas nėra kapavietės prižiūrėtojas) iš laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo, o taip pat ir kolumbariumo įrengimo klausimai, todėl sprendimą šiais klausimais kompetentingas priimti buvo atsakovas, kaip tai numato teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymas, Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207).
33. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai kapavietę prižiūrinčiam asmeniui nesuteikia teisės statyti kolumbariumą kapavietėje komerciniais tikslais. Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį kolumbariumas – tai statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti. Tai yra kapinėse statomo kolumbariumo, statinio, kurį savivaldybės sprendimu nuspręsta statyti kapinėse savivaldybės gyventojų artimųjų palaikams laidoti, apibrėžimas. Kapinių tvarkymo taisyklių 29 punkte numatyta, kad vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Šios nuostatos netaikytinos kapavietėje fizinio asmens statomam statiniui, kuris turėtų atitikti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, Kapinių statinių statymo tvarkoje numatytus reikalavimus. Dėl pastarųjų aplinkybių pareiškėjas argumentų byloje apskritai nebuvo pateikęs, todėl jo reikalavimo dėl kolumbariumo pagal pateikiamą schemą komercinei paskirčiai įrengimo kapavietėje apskritai nėra pagrindo laikyti pagrįstu.
34. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjas su atsakovu aktyviai susirašinėjo ir iki ginčo sprendimo priėmimo, aplinkybės, turinčios įtaką jo teisėms ir pareigoms, pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos. Atsakovo raštai: Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Rokantiškių kapinių 2018 m. spalio 26 d. raštas ir patikrinimo aktas Nr. A51-92436/18(3.3.2.26E-UK) „Dėl neteisėtai pastatyto kolumbariumo Rokantiškių kapinėse“, 2018 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. A51-107365/18(3.3.2.26-E-UK) „Dėl Rokantiškių kapinėse esančios kapavietės“, Administracijos 2019 m. sausio 18 d. raštas Nr. A51-6830/19(3.3.2.26-E-UK) „Dėl atsakymo į gautą kreipimąsi“, Administracijos 2019 m. kovo mėn. raštas „Dėl 2019 m. vasario 28 d. „Reikalavimo dėl kolumbariumo schemų patvirtinimo ir atsakingo asmens už kapavietę perrašymo“ patvirtina, kad dar iki ginčijamo byloje Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo atskleisti atsisakymo pripažinti jį ginčo kapavietės faktiniai ir teisiniai pagrindai. VAĮ 8 straipsnio reikalavimai nėra tik formalūs ir savitiksliai, jų paskirtis – informuoti suinteresuotą asmenį apie vieno ar kito administracinio sprendimo priėmimo motyvus. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta pakankamai išsamiai.
35. Pareiškėjas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, kad jis yra nepakankamai išsamiai motyvuotas, nėra atsakyta į visus pareiškėjo skundo argumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aptaręs faktines aplinkybes byloje ir remdamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo bei Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatomis, padarė esminę išvadą, kad teisė į konkrečios kapavietės priežiūrą atsiranda tada, kai išduodamas leidimas laidoti, kai yra kapavietėje palaikai, kuri yra lemianti kilusio ginčo sprendimui. Net ir sutinkant su apelianto teiginiu dėl itin lakoniškos motyvacijos pirmosios instancijos teismo sprendime, kiti argumentai negalėtų turėti reikšmės bylos nagrinėjimo rezultatui, todėl ši aplinkybė savaime nėra pakankama apeliaciniam skundui tenkinti.
36. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.