- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- A-502-1007-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos darbo biržos teisių perėmėjo Klaipėdos teritorinės, uždarosios akcinės bendrovės „Miestprojektas“, Palangos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. Š.,
trečiojo suinteresuoto asmens Palangos darbo biržos teisių perėmėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovei Ž. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miestprojektas“ teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos darbo biržos (teisių perėmėjas – Klaipėdos teritorinė darbo birža) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos darbo birža (teisių perėmėjas – Klaipėdos teritorinė darbo birža) ir uždaroji akcinė bendrovė „Miestprojektas“ (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrove „COWI Lietuva“), dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA, pareiškėjas) prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas, apeliantas) 2005 m. gruodžio 13 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 270 (toliau – ir Sąvadas);
2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 2007 m. lapkričio 21 d. statybos leidimą Nr. 302 Palangos darbo biržos (toliau – ir Birža, trečiasis suinteresuotas asmuo) administracinio pastato su informaciniu profesinio konsultavimo centru, adresu Vytauto g. 87, Palanga, (toliau – ir Pastatas) statybai (toliau – ir Statybos leidimas).
Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. kovo 3 d. atliko patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Statybos leidimas buvo išduotas, nors statinio techninis projektas buvo parengtas nesant žemės sklypo detaliojo plano, t. y. neatsižvelgus į 2005 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (14.2)Zl-74 (toliau – ir Sutartis) 4 punktą, kuriame numatytas detaliojo plano rengimo būtinumas. Nurodė, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog techniniame projekte nėra pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo reikalavimų, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energetinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (toliau – ir STR 2.01.09:2005) 8.1. punkto. Pažymėjo, kad Sąvade nenurodytas reikalavimas užstatymo intensyvumui, o jo 5.8. punkte nurodytas reikalavimas techniniame projekte išpildyti visai kitai miesto teritorijai nustatytus ir Savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-146 patvirtinto žemės sklypų, esančių Vytauto g. 73 ir Vytauto g. 110/ Jūratės g. 21, Palangoje, detaliojo plano, sprendinius.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 4 patvirtintos Statinių projektavimo valstybinės priežiūros vykdymo metodikos (toliau – ir Metodika) 3.1 ir 8 punktais, teigė, kad pareiškėjas apie Sąvadą turėjo sužinoti dar 2006 m., o apie Statybos leidimą – dar 2008 m., ir manė, kad buvo praleistas terminas prašymui paduoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Birža atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad statytojui nebuvo žinoma, jog Statybos leidimo išdavimo dieną nebuvo parengtas detalusis planas, kaip to reikalavo Sutarties sąlygos. Nurodė, jog STR 2.01.09:2005 įsigaliojo 2006 m. sausio 4 d., o Sąvadas buvo išduotas anksčiau, t. y. 2005 m. gruodžio 13 d. Teigė, kad Pastatas buvo suprojektuotas laikantis aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (toliau – ir STR 2.05.01:2005) reikalavimų bei atsižvelgus į kitus tuo metu galiojusius teisės aktus. Akcentavo, kad STR 2.05.01:2005 5 priede „Bendrieji statinio rodikliai“ nebuvo numatytas reikalavimas nustatyti pastato energetinio naudingumo reikalavimus. Teigė, jog Sąvade buvo pateikta pakankamos apimties informacija, įgalinanti vykdyti projektavimo darbus, tą patvirtina ir Administracijos 2005 m. spalio 7 d. raštas Nr. (4.17)-23-2548 bei Klaipėdos AVA 2007 m. liepos 31 d. sutikimas Nr. 2-2926-( 12.23).
Akcentavo, kad išduodant Sąvadą, buvo vadovaujamasi Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, kuriame buvo nurodyta pastato statybos linija sklypo ribų ir gatvių atžvilgiu, galimas sklypo užstatymo tankis (0,48), statinių aukštų skaičius bei papildomi reikalavimai, o maketas buvo pateiktas Savivaldybės nuolatinei statybos komisijai (toliau – ir Komisija). Nurodė, jog tik su atitinkamomis institucijomis galutinai suderinus visus statybai vykdyti reikiamus dokumentus ir gavus atitinkamus leidimus, 2008 m. gegužės 28 d. tarp Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kortas“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. US08-82, pagal kurią UAB „Kortas“ įsipareigojo atlikti Pastato statybos darbus. Pažymėjo, jog objekto statybos darbai buvo pradėti 2008 m. birželio 11 d., o Pastato baigtumas 2009 m. balandžio 1 d. buvo 65,47 proc. Pabrėžė, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo ruošiant objekto statybos dokumentaciją ir jam buvo žinomos visos su objekto statybai būtinų dokumentų išdavimu ir statybos darbų vykdymu susijusios aplinkybės, todėl jeigu jis manė, kad objekto statybos techninė dokumentacija neatitinka vieno ar kito teisės akto reikalavimo, turėjo realią galimybę sustabdyti Statybos leidimo išdavimą, o jį išdavus, sustabdyti statybos darbus, tačiau pareiškimą teismui dėl tariamų pažeidimų pateikė tik praėjus 10 mėnesių nuo statybos darbų pradžios.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Pastato statyba vykdoma pagal Lietuvos darbo biržos projektą „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007–2010 metais“, kuris yra valstybinės reikšmės ir finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, teigė, jog panaikinus Sąvadą bei Statybos leidimą, iškils problema dėl atsiskaitymo su UAB „Kortas“ ir tolesnio projekto įgyvendinimo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir Sąvadą bei Statybos leidimą panaikino.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir nurodė, kad buvo nustatyta, jog ginčijamus administracinius aktus Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2009 m. vasario 27 d. raštu Nr. (18.8)-ASK1-168 Klaipėdos AVA pateikė tik 2009 m. kovo 2 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2009 m. kovo 3 d. patikrinimo akte pažymima, kad Administracija Klaipėdos AVA ir institucijai, atsakingai už kultūros paveldo apsaugą, per 3 dienas nepateikė statytojui išduoto Statybos leidimo kopijos. Vertino, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apie ginčijamų administracinių aktų išdavimą galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi konstatavus, jog terminas prašymui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, jis buvo atnaujintas.
Nukreipė į Statybos įstatymo 3 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2–5 dalis, 23 straipsnio 6 dalį ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir STR 1.05.07:2002) 2.18 punktą, aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR 1.05.06:2005) 7 punktą ir nurodė, kad leidimas statybai ir jam išduoti būtinas projektavimo sąlygų sąvadas sietini su konkrečia statybos vieta, todėl statybos vieta turi būti nustatyta prieš svarstant prašymą dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, o tokios vietos nepažymėjimas yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl projektavimo sąlygų išdavimo.
Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6, 9, 12, 16 dalimis bei aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – STR 1.07.01:2002) 15, 16, 18, 20 punktais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. patvirtintose ginčo statinio projektavimo sąlygose nurodoma, jog projektuojamam statiniui, be kitų norminių teisės aktų, taikomi Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir Palangos miesto generalinis bei detalusis planai. Nukreipė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo neginčijamai nustatyta, kad siekiant pradėti naują statybą ginčo žemės sklype, buvo būtina parengti teritorijos detalųjį planą, nes Sutarties 4 dalyje nurodyta, jog norint plėtoti veiklą žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog sprendžiant dėl Statybos leidimo išdavimo, buvo tikrinama, ar numatomai statybinei veiklai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir kaip tai numatyta Sutartyje yra patvirtintas teritorijos, esančios Vytauto g. 87, Palangoje, detalusis planas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ginčo žemės sklypo adresas yra Vytauto g. Nr. 87, Palanga, Sąvado 5.8 punkte nurodoma, jog projekto vadovas atsakingas už Savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-146 patvirtinto žemės sklypų, esančių Vytauto g. 73 ir Vytauto g. 110/Jūratės g. 21, Palangoje, detaliojo plano sprendinių išpildymą projekte. Vertino, kad nors Birža teigia, jog statytojui nebuvo žinoma, kad Statybos leidimo išdavimo dieną nebuvo parengtas teritorijos, esančios Vytauto g. 87, Palangoje, detalusis planas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog statytojas, būdamas atsakingas už visų statinio projekto rengimui privalomų dokumentų pateikimą projektuotojui, siekdamas gauti informaciją apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, kreipėsi į institucijas, atsakingas už detalųjį teritorijų planavimą, todėl laikytina, jog finansuodamas darbus, vykdomus statybos objekte, statytojas prisiėmė riziką už galinčius atsirasti nuostolius.
Atsižvelgęs į tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo išduoti nesant patvirtinto teritorijos, esančios Vytauto g. Nr. 87, Palangoje, detaliojo plano, padarė išvadą, kad administraciniai aktai, kuriais buvo nustatytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas bei išduotas leidimas statybai, laikytini prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėtais iš esmės, todėl naikintini.
III.
Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui paduoti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-819/2001, kurioje buvo išaiškinta, kad siekiant užtikrinti ABTĮ 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumą teismo procese, atsakovui turi būti suteikta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria, jo manymu, nepagrįstai buvo atnaujintas terminas skundui paduoti: įstatymai nenustato jo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties, todėl šią teisę jis gali realizuoti tik apeliaciniame skunde.
2. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokie teritorijų planavimo dokumentai galioja ginčo teritorijoje, be to, netinkamai aiškino Sutarties 4 punktą, t. y. jis aiškintinas ne kaip privalomas įpareigojimas rengti detalųjį planą, o kaip įpareigojimas rengti tokį planą tuomet, kai to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas. Akcentuoja, jog Klaipėdos AVA žinojo ir žino, kad ginčo žemės sklype galioja Savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas bei Savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, ir laikosi pozicijos, kad šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turėjo būti tiriami, taip pat turėjo būti aiškinamasi, ar Sąvadas ir Statybos leidimas neprieštarauja šiems dokumentams, o ne Sutarčiai.
3. Nurodo, jog Sąvado nuoroda į kitą teritorijų planavimo dokumentą laikytina technine klaida.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Birža apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Klaipėdos AVA, nors ir nevykdydama Metodikoje jai priskirtų funkcijų, apie ginčijamus administracinius aktus galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo, t. y. bent 2009 m. sausio 26 d.
2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas skundžiamą 2009 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo visiškai patenkino pareiškėjo prašymą, pažeidė Lietuvos darbo biržos procesines teises dalyvauti byloje trečiąja suinteresuota šalimi ir pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.).
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statytojas dėl savo tariamai pasyvaus elgesio turėjo prisiimti riziką dėl galinčių atsirasti nuostolių, nes nėra pagrindo teigti, kad Birža elgėsi pasyviai: 2005 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-350-(l.l) ji kreipėsi į Savivaldybę, prašydama informuoti, kada bus patvirtintas Palangos miesto detalusis planas, o 2005 m. lapkričio 28 d. Birža su Klaipėdos AVA sudarė Sutartį.
4. Akcentuoja, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2-2926-(12.23) nereikalavo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, o nurodė vadovautis jau galiojančiais bendrojo, specialiojo ar detaliojo plano sprendiniais, todėl Birža, teikdama Administracijai prašymą dėl Sąvado išdavimo, buvo įsitikinusi, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis.
5. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Komisijos sprendimo rekomendacinio pobūdžio yra nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-658/2009).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Miestprojektas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas teigia, kad Klaipėdos AVA žinojo ir žino, jog ginčo žemės sklype galioja Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas bei Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas.
Pareiškėjas Klaipėdos AVA nepateikė atsiliepimo į atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Biržos apeliacinius skundus.
Atsiliepimas
Pareiškėjo teisių perėmėjas Inspekcija atsiliepime į atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Biržos apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėjo teisių perėmėjas teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Birža savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo galima laikytis tik galiojančio detaliojo plano sprendinių, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ginčo teritorijoje atitiktų techninio projekto rodiklius. Laikosi pozicijos, kad nauji įrodymai, kuriais grindžia savo apeliacinius skundus atsakovas Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Birža, neturėtų būti tiriami, nes nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl tai negalėjo būti padaryta anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atsakovo Administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Biržos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl Sąvado ir Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004).
Byloje nustatyta, kad Pastatas, kuriuo statybai buvo išduoti Sąvadas ir Statybos leidimas, 2009 m. gruodžio 17 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-935-(14.7)-9/45-4 buvo pripažintas tinkamu naudoti, jis taip pat įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo, adresu Vytauto g. 87, Palanga, priklausinys (baigtumas – 100 proc.). Taigi ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukels tų teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjas, nes Statybos leidimas nebegalioja (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-969/2008), be to, Pastatas jau yra nuosavybės teisinių santykių objektas, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju jo teisės ir teisėti interesai negali būti apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Sąvadu ir Statybos leidimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, padaryti. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai negali būti apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų, vadinasi, pareiškėjo prašymas turi būti atmestas. Todėl atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, trečiojo suinteresuoto asmens Biržos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmuo Palangos darbo biržos (teisių perėmėjas – Klaipėdos teritorinė darbo birža) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.