- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-479/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Spirits International N
- Atsakovas
- Zakrytoe
- Trečiasis asmuo
- Valstybiniam patentų biurui
- Advokatai
- Jonas Masiokas, Daiva Ušinskaitė-Filonovienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Spirits International N.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1068-54/2006 pagal ieškovų Spirits International N.V. ir Spirits Product International Intellectual Property B.V. ieškinį atsakovui Zakrytoe aktsionernoe obschestvo „Gruppa Predpriyatii „OST“ dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2005 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 2Ap-756 panaikinimo ir dėl prekių ženklų „STOLNAYA“, fig., bei „STOLNAYA“, fig., tarptautinių registracijų Nr. 803765 ir 803678 pripažinimo negaliojančiomis Lietuvos Respublikoje, trečiajam asmeniui Valstybiniam patentų biurui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi ieškovai Spirits International N.V. ir Spirits Product International Intellectual Property B.V. ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - Prekių ženklų įstatymas) 2 straipsniu, šeštojo straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, septintojo straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, prašė: 1) panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2005 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 2Ap-756; 2) pripažinti atsakovo Zakrytoe aktsionernoe obschestvo Gruppa Predpriyatii „OST“ prekių ženklo „STOLNAYA“, fig., tarptautinę registraciją Nr. 803765 bei prekių ženklo „STOLNAYA“, fig., tarptautinę registraciją Nr. 803678 negaliojančiomis Lietuvos Respublikoje, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinis skyrius 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 2Ap-756 atmetė ieškovo protestus Nr. 1371 ir Nr. 1402 dėl erdvinių prekių ženklų „STOLNAYA“ tarptautinių registracijų Nr. 803765 bei Nr. 803678 ir suteikė šioms registracijoms apsaugą. Šis sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas. Ieškovai yra grupės prekės ženklų „STOLICHNAYA“ ir „STOLIČNAJA“, įregistruotų 32-35 klasės prekėms Valstybiniame patentų biure, savininkai. Gyventojų apklausa patvirtina, kad degtinė „STOLICHNAYA“ yra gerai žinoma Lietuvos Respublikoje, ji yra gerai reklamuojama populiariuose leidiniuose. Atsakovo kombinuotas ženklas „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803765, neatitinka absoliučių reikalavimų ženklui, nustatytų Prekių ženklų įstatymo šeštojo straipsnio pirmosios dalies 5 punkte. Šiame ženkle žymeniu įrašytas žodis „STOLNAYA“ 2002 m. sausio 8 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu Nr. 396 buvo pripažintas klaidinančiu žymeniu, palyginus su prekių ženklais „STOLICHNAJA“, reg. Nr. 20975, 29028, 35757, 35758, 35759, 35760, 39201, 40789, o jo registracija Nr. 40522 buvo pripažinta negaliojančia. Šis VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas nebuvo apskųstas ir ieškovai juo rėmėsi reikšdami pretenzijas. Ieškovų įregistruotuose kombinuotuose prekių ženkluose dominuojantis žodis „STOLICHNAYA“, įrašytas ženklo viršuje didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis bei ženklo viduryje mažosiomis raidėmis, yra ir skiriamasis šių prekės ženklų požymis. Atsakovo antrasis ženklo elementas – butelis – yra tik talpykla, o etiketė atsakovo ženkle neišsiskiria. Lyginant stipriuosius lyginamų ženklų „STOLICHNAYA“ ir „STOLNAYA“ žodinius elementus, pastebimas atsakovo prekės ženklo vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas į atsakovų skiriamąjį elementą „STOLICHNAYA“. Be to, atsakovo prekės ženklas, tarpt. reg. Nr. 803765, įregistruotas 33 klasės prekėms, kurios yra tapačios ir panašios į ieškovų prekių ženklais „STOLICHNAYA“ ir „STOLIČNAJA“, žymimas 33 klasės prekes. Antras ieškovų protestuojamas prekės ženklas yra atsakovo kombinuotas ženklas „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803678. Lyginant ieškovų prekės ženklų stiprųjį elementą žodį „STOLIČNAJA“ (kirilica) su protestuojamo ženklo stipriuoju elementu žodžiu „STOLNAYA“ (kirilica), žodį „STOLICHNAYA“, užrašytą lotyniškosios abėcėlės raidėmis, – su žodžiu „STOLNAYA“, užrašytu kirilica, bei žodį „STOLIČNAJA“ – su žodžiu „STOLNAYA“ (kirilica), pastebimas jų vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas. Kitas prekės ženklo elementas – butelis – yra gaminio talpykla ir ji nelemia vartotojo pasirinkimo. Vaizdinis elementas – etiketė – protestuojamame ženkle neišsiskiria. Be to, atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad renkantis degtinę, vienas iš svarbiausių veiksnių yra jos pavadinimas. Ženklo registracija atsakovas siekia apsaugoti stiprųjį žodinį elementą. Atsakovo prekės ženklas „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803678, yra įregistruotas 33 klasės prekėms, kurios yra tapačios ir panašios į ieškovų prekių ženklais „STOLICHAYA“ ir „STOLIČNAJA“ žymimas 33 klasės prekes. VPB Apeliacinis skyrius nurodęs, jog žodiniai ženklo elementai labiausiai įtakoja ženklo bendrą suvokimo įspūdį, ir pripažinęs žymens „STOLNAYA“ klaidinantį panašumą į ieškovų žodinius žymenis „STOLICHNAYA“, sprendimu Nr. 2Ap-756 padarė prieštaringą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė išieškoti valstybei iš ieškovų Spirits International N.V. ir Spirits Product International Intellectual Property B.V. po 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nurodė, kad 2002 m. sausio 8 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendime Nr. 396 buvo pateiktos išvados dėl atsakovo žodinio ženklo STOLNAYA atitikimo absoliutiems reikalavimams ženklui, tačiau šiame sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo ženklų STOLNAYA atitikties kitiems reikalavimams (santykiniams) ženklui. Teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus 2005 m. sausio 20 d. sprendime padaryta išvada, kad 2002 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 396 nustatytas žodinio ženklo STOLNAYA neatitikimas santykiniams reikalavimams dėl šio ženklo klaidinančio panašumo su ieškovų ženklais, negali būti panaudojamas kaip įrodymas, kad atsakovų kombinuoti ženklai STOLNAYA neatitinka PŽĮ septintojo straipsnio pirmosios dalies 5 punkto reikalavimų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors iš elementų atsakovo ženkle suteikia visam ženklui aprašomąją reikšmę arba tokią reikšmę, kuri galėtų suklaidinti vartotoją dėl prekių rūšies, kokybės ar geografinės kilmės. Ginčas kilo dėl atsakovo ženklų panašumo į ieškovo ženklus, pasižyminčius ankstesnio prioriteto teise ir registruotus tapačioms arba panašioms prekėms. VPB pagrįstai konstatavo, kad ženklai gali koegzistuoti, nes ženklų sukeliamas bendras suvokimo įspūdis, atsižvelgiant į visumą ženklus sudarančių elementų, yra skirtingas. Vertindamas atsakovo ženklų STOLNAYA panašumą į ieškovų prekių ženklus STOLICHNAYA, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovų ženklai, reg. Nr. 20975, 29028, 35757, 35758, 35759, 35760, 735668 yra vaizdiniai, o ženklai reg. Nr. 39201, 40789, paraiška Nr. 735580 yra sudaryti tik iš žodinių elementų. Tuo tarpu atsakovo ženklai tarpt. reg. Nr. 803765, 803678 yra kombinuoti, sudaryti iš butelio išorinio vaizdo, apskritimo formos etiketės ir žodinio elemento joje - STOLNAYA. Atsakovo ženklą sudaro ne tik žodinis elementas STOLNAYA, bet ir kiti saugotini elementai. Vertindamas atsakovo prekių ženklų individualumą ir jo skirtingumą nuo ieškovų prekių ženklų, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prekių ženklų erdvinės formos, spalvinės gamos bei vaizdinio elemento reikšmė ir svarba visame ieškovo prekių ženkle yra akivaizdi. Erdvinė originalaus butelio forma, žodinis elementas STOLNAYA ir jo pateikimo būdas, etiketės forma bei vaizdinis elementas sudaro vientisą kompoziciją, nulemiančią bendrąjį ženklo suvokimo įspūdį, todėl ieškovų ir atsakovo ženklų skirtumai pašalina šių ženklų supainiojimo galimybę ir leidžia jiems koegzistuoti rinkoje kaip savarankiškiems prekių ženklams. Ieškovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi (civ. b. Nr. 3K-3-465/2003) remtis negalima, ji neturi precedentinės galios nagrinėjamai bylai, nes nurodytos ir šios nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovo ženklų neatitikimo santykiniams reikalavimams ženklui neįrodo ir ieškovų pateiktos sociologinių tyrimų, atliktų 2005 m. gegužės mėnesį ir 2001 m. spalio mėnesį, ataskaitos, nes apklausos metu abiem atvejais pateikti objektai sudaro tik dalį elementų naudojamų atsakovo ženkluose, o atsakovo kombinuotų ženklų tikrieji atvaizdai apklausos metu nebuvo teikiami. „STOLICHNAYA“ degtinės pavadinimo žinomumo laipsnis bei degtinės pavadinimo reikšmė vartotojams renkantis degtinę nėra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant ieškovų pareikštą reikalavimą dėl prekių ženklų STOLNAYA neatitikimo santykiniams reikalavimams ženklui pagal PŽĮ septintojo straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, o tam tikras žodinių elementų STOLICHNAYA ir STOLNAYA panašumas, konstatuotas VPB Apeliacinio skyriaus 2005 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 2Ap-756, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra suklaidinimo galimybė ir dėl to prekių ženklai negalės atlikti savo pagrindinės funkcijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Spirits International N.V prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neteisingai nustatė ženklų panašumo kriterijus. Valstybiniam patentų biurui ir teismui konstatavus tam tikrą ginčo šalių prekių ženklų panašumą, pasireiškiantį ženklų žodinių žymenų panašumu, jie nepagrįstai nurodė, kad kiti ženklų elementai yra skirtingi ir dėl to nėra ginčo šalių ženklų supainiojimo galimybės. Pagal VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo (toliau – „Metodiniai nurodymai“) 2.2 punktą, sutampančių ar panašių ženklų elementų kiekis nėra pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl šių ženklų panašumo. Nustačius bent vieno iš atitinkamų lyginamųjų ženklų elementų panašumą, turi būti tiriama ir nustatoma šių elementų svarba ženkle. Nustačius tam tikrą maisto prekių ženklų žymenų panašumą, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tai, ar šie elementai nėra lemiantys vartotojo apsisprendimą, renkantis konkrečias maisto prekes. Tuo atveju, kai vartotojo pasirinkimą iš esmės lemia vienas iš keleto ženklo elementų, kitame ženkle esančio žymens panašumas į ankstesnįjį gali kelti klaidinamą asociaciją su ankstesniuoju prekės ženklu. Tokia klaidinama asociacija PŽĮ septintojo straipsnio pirmosios dalies 2 punkte yra nurodyta kaip ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas.
2. Ieškovų prekės ženkluose žodinis elementas „STOLICHNAYA“ yra pagrindinis dominuojantis elementas, tai lemia didelis šio žymens žinomumas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovų pateiktos 2005 metais atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, nurodančius, koks žymuo vartotojui suteikia maisto prekės-degtinės identiškumo garantiją, taigi ir koks žymuo yra svarbiausias tokiame ženkle. Atsakovų prekių ženklų etiketė informuoja vartotoją apie ieškovų ženklais žymimą maisto prekę - degtinę, kurios pavadinimas yra panašus į ypač gerai žinomos tapačios prekės, ženklinamos ieškovų ženklais, pavadinimą. Kai lyginamų prekių ženklų žodiniai elementai yra panašūs, kiti ženklų elementai turėtų būti tokie, kurie leistų vartotojui identifikuoti taip žymimą prekę. Tačiau erdvinis atsakovo prekių ženklo elementas vartotojui tokios galimybės taip pat nesuteikia. Vartotojų nuomonės apklausa patvirtina, kad kiti, ne žodiniai atsakovų ženklų elementai nesuteikia prekei tvirtos identiškumo garantijos, taigi nesudaro galimybės atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos. Atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jo erdvinis prekių ženklas dėl vartojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį ir neleis vartotojui supainioti ieškovų ir atsakovų prekių. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovų pateiktų lyginamųjų dizaino studiją, kurios įrodomoji reikšmė, įvertinus jas atlikusį subjektą yra menka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi (civ. b. Nr. 3K-465/2003), kurioje nurodoma, kad paprastai žodinis ženklas yra stiprusis elementas bei nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle. Šioje byloje buvo vertinami visi ženklų elementai ir sprendžiama apie jų svarbą ženkle bei gebėjimą atlikti pagrindinę ženklo funkciją. Ieškovai prašė teismo atsižvelgti į aplinkybes dėl žodinio žymens reikšmės kombinuotame prekių ženkle.
Šalies argumentai
Ieškovas Spirits Product International Intellectual Property B.V. pateikė rašytinį pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad su apelianto reikalavimais sutinka ir prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Zakrytoe aktsionernoe obschestvo „Gruppa Predpriyatii „OST“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai ignoruoja kitus elementus ženkluose ir nepagrįstai siūlo teismui neatsižvelgti, kaip kiti, tarp jų ir „stiprūs“ jausmine ir identifikavimo prasme, ženklų elementai įtakoja bendruosius ieškovų ir atsakovo ženklų suvokimo įspūdžius. Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, tapęs klasikiniu precedentu, nurodo, kad klaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai, atsižvelgiant į visus faktorius, susijusius su bylos aplinkybėmis. Globalinis nagrinėjamų ženklų vizualus, fonetinis arba konceptualus panašumo įvertinimas turi būti pagrįstas bendru ženklų suvokimo įspūdžiu, ypatingai turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius komponentus“. Žodžių „STOLNAYA“ ir „STOLICHNAYA“ fonetinis panašumas, netgi esant tai aplinkybei, kai vartotojas žino „STOLICHNAYA“ semantiką, bet gali nežinoti tikslios žodžio „STOLNAYA“ semantikos, šiuo atveju yra nepakankamas pagrindas laikyti, kad ženklai yra panašūs. Kad tarp prekių ženklų egzistuojantis fonetinis panašumas būtų pakankamai nuslopintas, užtenka, jog atitinkamos visuomenės dalies požiūriu vienas iš ginčijamų prekių ženklų turėtų aiškią ir apibrėžtą prasmę. Atsakovo ženklų „stiprus“ elementas - originalaus butelio išraiškinga forma - kartu su kitais atsakovo ženklų žodiniais bei vaizdiniais elementais sukuria vieningą kompoziciją, kuri perteikia vartotojui bendrąją ženklo semantinę idėją - senovės Rusijos valstybės ir sosto istoriją. Šio išraiškingo erdvinio požymio negali nepastebėti vidutinis alkoholio vartotojas (pirkėjas), įsigydamas prekes. Atsakovo pateikti tyrimų rezultatai neatspindi realių aplinkybių, sietinų su konkrečiais dabartinio ginčo objektais. Lietuvos bei užsienio teismų sprendimuose dėl intelektinės nuosavybės objektų - dizaino ir prekių ženklų - dizainerių išvados vertinamos kaip tinkami rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Spirits International N.V. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Šioje byloje yra nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad grupė ieškovams Spirits International N.V. ir Spirits Product International Intellectual Property B.V. nuosavybės teise priklausančių prekių ženklų „STOLICHNAYA“ ir „STOLIČNAJA“, įregistruotų Lietuvoje 32-35 klasės prekėms žymėti, turi ankstesnio prioriteto teisę prieš atsakovui ZAO ,,Gruppa Predpriyatii „OST“ nuosavybės teise priklausančius ir Lietuvoje įregistruotus prekės ženklus „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803765 ir „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803678. Taip pat nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad lyginamieji ieškovo ir atsakovo ženklai yra registruoti tapačioms ar panašioms prekėms žymėti. Apeliaciniu skundu ieškovas neginčija ir pirmosios instancijos teismo išvados, nėra pagrindo atsakovui priklausančių prekių ženklų registracijos pripažinti negaliojančia Prekių ženklų įstatymo šeštojo straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nustatytu absoliutaus atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindu, pagal kurį žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės. Savo apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijami prekių ženklai atitinka ir prekių ženklams keliamam santykiniam reikalavimui, t. y. teismo išvadą, kad nėra Prekių ženklų įstatymo septintojo straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyto pagrindo atsakovui priklausančių prekės ženklų „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803765 ir „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803678 registraciją pripažinti negaliojančia.
Ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prekės ženklų panašumo kriterijus. Apelianto teigimu, Valstybiniam patentų biurui ir teismui konstatavus tam tikrą ginčo šalių prekių ženklų panašumą, pasireiškiantį ženklų žodinių žymenų panašumu, jie nepagrįstai nurodė, kad kiti ženklų elementai yra skirtingi ir dėl to nėra ženklų supainiojimo galimybės.
Būtina pažymėti, kad esminė prekių ženklo paskirtis yra suteikti vartotojams galimybę atskirti vieno vartotojo gaminamas prekes nuo panašių ar tokių pat kito vartotojo prekių. Todėl įstatymo leidėjas Prekių ženklų įstatymo septintojo straipsnio 1 punkto norma uždrausdamas prekių ženklais registruoti žymenis, tapačius ar panašius į jau užregistruotus arba pareikštus registruoti prioriteto teisę turinčius ženklus, siekia apsaugoti jau užregistruoto ar pareikšto registruoti prekių ženklo (ar ženklų) savininko teises, apsaugant prekės ženklų, o tuo pačiu jais pažymėtų prekių, įgytą gerą reputaciją, o prekių ženklų savininkus nuo nesąžiningos konkurencijos. Taigi ženklo registracija šioje normoje nustatytu pagrindu gali būti panaikinta tik tuo atveju, jeigu dėl prekių ženklų panašumo vartotojas gali būti suklaidintas dėl prekės kilmės.
Prekių ženklų įstatyme nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti sprendžiama dėl prekių ženklų panašumo. Tokius kriterijus nustato tarptautinė bei Lietuvos teismų praktika, o taip pat „Metodiniai nurodymai“, kurie yra parengti, remiantis tarptautine praktika ir skirti naudotis taip pat ir teismų praktikoje. Pagal ,,Metodinių nurodymų“ 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
Tiek VPB biuro apeliacinė komisija, nagrinėdama suinteresuotų asmenų (šios bylos ieškovų) protestus, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškiniu pareikštus reikalavimus, spręsdami lyginamųjų ženklų panašumo klausimą bei nustatydami panašumą apsprendžiančius kriterijus, pagrįstai įvertino tas aplinkybes, kad lyginamieji prekių ženklai sudaryti iš įvairių elementų, kurie tarpusavyje turi būti palyginti, kad didžioji ieškovų ženklų dalis yra vaizdiniai, o ženklai, kurių registracijos Nr. 39201 ir 40789 – sudaryti tik iš žodinių elementų. Todėl lygindamas ženklus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima apsiriboti žodinių elementų analize ir ignoruoti bendrą įspūdį, kurį sukelia ženklas vartotojui.
Pagal Paryžiaus konvencijos 6 quinquies straipsnio pirmosios dalies nuostatą kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks jis yra. Taigi apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks jis yra įregistruotas, t. y. saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo.
Vertindamas lyginamųjų ženklų panašumą, apeliantas akcentuoja tą aplinkybę, kad, pasak jo, abiem ieškovams priklausančiuose prekės ženkluose žodinis elementas „STOLICHNAYA“ yra pagrindinis dominuojantis elementas. Su tokiu teiginiu galima sutikti. Iš tiesų, ieškovų prekės ženklų žodinis elementas „STOLICHNAYA“, vertinant jo žinomumą bei vietą ženkle, o taip pat šrifto dydį, vartotojui gali asocijuotis būtent su ta preke, kuri tokiu žymeniu yra žymima. Tačiau negalima sutikti su tuo apelianto teiginiu, kad ir atsakovui priklausančių prekės ženklų – „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803765 ir „STOLNAYA“, fig., tarpt. reg. Nr. 803678 - žodinis žymuo (STOLNAYA) yra svarbiausias ir dominuojantis ženkle, o kiti, ne žodiniai atsakovų ženklų elementai nesuteikia prekei tvirtos identiškumo garantijos ir nesudaro galimybės atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos.
Vertinant lyginamųjų ženklų žodinius žymenis STOLNAYA ir STOLICHNAYA, iš tiesų pastebimas fonetinis šių žymenų panašumas, nes šių žodžių pradžios ir pabaigos tarimas sutampa. Tačiau vizualus bei semantinis šių žymenų panašumas nepastebimas. Kaip jau minėta, tiek atsakovo, tiek ieškovų prekės ženkluose šie žodiniai žymenys nėra vieninteliai ženklų elementai (išskyrus ieškovų ženklus registracijos Nr. 39201 ir 40789) ir todėl negalima apsiriboti žodinių elementų analize. Atsakovo ženklus sudaro ne tik žodinis elementas ,,STOLNAYA“, bet ir etiketė, grafinis vaizdas bei erdvinė forma. Erdvinė atsakovo prekės ženklų forma, kuri yra pakankamai originali, nors ir nedominuojanti, tačiau išsiskirianti ženkle, yra taip pat ženklo elementas, kuris yra pakankamai stiprus, galintis padėti identifikuoti prekę, išskirti ją iš kitų prekių, tame tarpe ir ieškovo prekių, žymimų lyginamaisiais ženklais. Todėl vertinant atsakovo prekės ženklus tokius, kokie jie yra užregistruoti, daroma išvada, kad žodinis šių ženklų elementas – žymuo ,,STOLNAYA“ nėra svarbiausias ženklų elementas ir negali nulemti lyginamųjų ženklų panašumo. Pagal jau minėtą ,,Metodinių nurodymų“ 2.2 punkto nuostatą, ženklų panašumą lemią juose esančių elementų bendrumas; panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklo kompozicijoje. Vertinant ieškovams ir atsakovui priklausančių ženklų panašumą pagal šiuos kriterijus, ženkluose panašūs, bet nesutampantys yra tik žodiniai ženklų žymenys (kaip jau minėta, turintys tik tam tikrą fonetinį panašumą). Tuo tarpu kiti lyginamųjų ženklų elementai nesutampa ir visiškai nėra panašūs. Kadangi panašių elementų (žodinių žymenų) svarba lyginamuosiuose ženkluose nėra vienoda, tai nėra pagrindo teigti, kad ženklai yra klaidinamai panašūs.
Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymu, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl lyginamųjų ženklų panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę. Tokią galimybę apeliantas grindžia pateiktos 2005 metais atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatais. Tačiau šie apklausos rezultatai negali būti pakankamas pagrindas išvadai apie klaidinamą lyginamųjų ženklų panašumą, nes apklausos metu respondentams palyginimui nebuvo pateikti lyginamieji ženklai tokie, kokie jie yra užregistruoti, o lyginamųjų ženklų žodinių žymenų panašumo vertinimas negali būti lemiamas veiksnys pačių ženklų panašumo vertinimui. Dėl tos pačios priežasties išvadai apie visuomenės suklaidinimo galimybę lemiamos reikšmės negali turėti ir tyrime nurodyti veiksniai, lemiantys degtinės pasirinkimą.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi, kurioje nurodoma, kad paprastai žodinis ženklas yra stiprusis elementas bei nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle. Tokia teismų praktikoje suformuluota taisyklė neteigia, kad žodinis ženklas visuomet yra stiprusis elementas bei nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle. Kokia yra kiekvieno kombinuoto ženklo elemento svarba turi būti sprendžiama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į tai, iš kokių elementų yra sudarytas ženklas ir kaip šie elementai ženkle yra išreikšti. Tai, kad ieškovui priklausančių kombinuotų ženklų žodinis elementas „STOLICHNAYA“ yra pagrindinis dominuojantis (svarbiausias) elementas, dar nereiškia, kad atsakovui priklausančių lyginamųjų ženklų žodinis elementas ,,STOLNAYA“ taip pat yra svarbiausias ženklų elementas. Kaip jau minėta, erdvinė atsakovo prekės ženklų forma, taip pat yra pakankamai stiprus ženklo elementas, galintis padėti identifikuoti prekę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų nurodytoje byloje (Nr. 3-K-3/2003) faktinės aplinkybės skiriasi, todėl neturėjo pagrindo vienareikšmiškai taikyti minėtoje byloje suformuluotos bendrosios taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Spirits International N.V. 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.