Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. P. (R. P.) (toliau – pažeidėjas) pateiktą skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1013 Eur dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. P. apeliacinis skundas netenkintas.

2. 2019 m. sausio 15 d. R. P. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateikė prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. vasario 13 d. nutartimi pažeidėjo R. P. prašymą atmetė.

3. 2019 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos teisme gautas pažeidėjo R. P. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pažeidėjo prašymas ir paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sutrumpintas.

4. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl teismo išvadų, jog nenustatytos visos būtinos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino jo administracinį baustumą praeityje, kadangi teismo sprendimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį buvo priimtas 2016 m. spalio 31 d., tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo sprendimas palikti galioti nutarimą atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 10 d. Pažeidėjo manymu, nėra pagrindo teigti, jog jis padarė teisės pažeidimą specialios teisės atėmimo laikotarpiu ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

5. Nurodo, kad aplinkybės, jog jis nepripažino pažeidimo padarymo, neigė vairavęs automobilį ir jo atžvilgiu priimtus nutarimus skirti baudą du kartus skundė apeliacine tvarka, teismas nepagrįstai įvertino kaip neigiamai jį charakterizuojančias ir rodančias, jog jis nėra atsakingas pilietis, aplinkybes. Teigia, kad teisė apskųsti teismo sprendimus yra įstatymiškai įtvirtinta tiek ATPK, tiek ANK ir yra Konstitucijos garantuojamos teisės į teisminę gynybą sudedamoji dalis.

6. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimas leis jam dirbti (duomenys neskelbtini) mikroautobuso vairuotojo pareigose, kas padėtų išlaikyti šeimą.

7. Atsiliepimu į R. P. skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas nesutinka su R. P. skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas įvertino visas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą administracinį teisės pažeidimą, elgesį nuobaudos vykdymo metu, konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti, o ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti atsakomybę nėra.

8. Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, šiuo atveju apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį įstatymą.

10. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos neturi būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertinamos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y. ATPK 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsisakymą tenkinti R. P. prašymą motyvavo tuo, kad nenustatytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos privalomos sąlygos. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

13. Kaip jau minėta aukščiau, ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko <...> sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pagal ATPK 326 straipsnio nuostatas, nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Iš to seka, kad teisės atėmimo laikotarpio pradžia skaičiuojama nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, R. P. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2016 m. gegužės 31 d., todėl laikoma, kad teisės atėmimo laikotarpis prasidėjo būtent nuo 2016 m. gegužės 31 d., o ne nuo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., kaip teigia Pareiškėjas. Patikrinus byloje esančią rašytinę medžiagą, Administracinių nusižengimų registro duomenis apie R. P. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d. nutarimu R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda (b. l. 10). Nuobauda paskirta už administracinį nusižengimą, padarytą 2016 m. spalio 27 d., tuo tarpu R. P. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2016 m. gegužės 31 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad R. P. neatitinka vieno iš ATPK 329 straipsnyje numatytų formalių kriterijų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė teisės pažeidimą (administracinį teisės pažeidimą), už kurį buvo baustas administracine nuobauda.

14. Kaip matyti, R. P. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris yra priskiriamas prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kas leidžia vertinti, jog tokiu būdu R. P. nejausdamas atsakomybės visuomenei, lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu parodė savo požiūrį į jam privalomų Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi. Įstatymų leidėjas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią, nuobaudą.

15. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ypatingų aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažeidimą R. P. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra lygus sankcijoje numatytam vidurkiui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Pažymima, kad vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Skunde nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti padėtų įsidarbinti ir išlaikyti šeimą, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis nustatyti būtinybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymima, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio rezultatas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pažeidėjo skundo teiginiams, jog teismo sprendimų apskundimo tvarka yra įstatymiškai reglamentuota ir kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės yra pažeistos turi teisę į teisminę gynybą. Tačiau šiuo atveju, pažymėtina, jog aplinkybė, kad R. P. nepripažino pažeidimo padarymo ir neigė vairavęs automobilį, rodo, jo kritišką požiūrį į padarytą administracinį teisės pažeidimą ir neleidžia vertinti, kad jis gailisi padaręs teisės pažeidimą bei suprato savo neteisėto neigiamo elgesio pasekmes.

17. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.