Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Amber Oak Properties Development patikslintą ieškinį atsakovams D. K. ir mažajai bendrijai „VBE projektai“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 66 500 Eur žalą ir išvestinius reikalavimus. Be to, papildomai priteisti iš atsakovo 28 000 Eur žalą. Patikslinto ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu –už 28 000 Eur sumą areštuoti atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.

3. Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 28 000 Eur laikė preliminariai pagrįstu. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

4. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nusprendė, kad atsakovas galimai veikia nesąžiningai. Ieškovės pateiktų duomenų visumos pakako konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje atsakovo atžvilgiu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė neįrodė minėtų dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pirma, patikslinti ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o ieškinio argumentai nėra grindžiami įrodymais, pareikšti reikalavimai tik deklaratyvaus pobūdžio. Antra, apeliantas (atsakovas) neįvykdė nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, o prieš beveik 10 m. vykę procesai dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Erdenas“ nėra susiję su nagrinėjama byla ir nepatvirtina apelianto (atsakovo) siekio pabloginti savo turtinę padėtį, kad būtų išvengta išieškojimo.

5.2. Apeliantas (atsakovas) nekilnojamąjį turtą įsigijo 2021 m., o pardavė 2022 m. Tuo tarpu ieškinio reikalavimai kildami už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. Todėl ieškovė bando suklaidinti teismą apie tariamą apelianto (atsakovo) nesąžiningumą.

5.3. Ieškovė klaidingai nurodo, kad apeliantas (atsakovas) yra perleidęs iš esmės visą savo turtą Lietuvoje. Apeliantas (atsakovas) su žmona prieš 20 m. pardavė vieno kambario butą, nusipirko erdvesnį. Vėliau pardavus šį butą bei kitą turėtą turtą, pasistatė namą, o sukauptas laisvos lėšos buvo naudojamos investicijoms.

5.4. Dėl Portugalijoje įsteigtos įmonės „duomenys neskelbtini“ akcijų perleidimo, pažymėtina, kad minėtos akcijos buvo apelianto (atsakovo) parduotos už nominalią jų vertę (1 000 Eur sumą), o įmonė, kurios akcijos buvo parduotos, kito turto neturėjo.

5.5. Kitose Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse byloje apelianto (atsakovo) atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi precedentinės reikšmės.

2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Apelianto (atsakovo) pateikiami atsikirtimai į ieškinį nesudaro pagrindo vertinti ieškinio preliminaraus tariamo nepagrįstumo ir bus išsamiai įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės.

6.2. Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu iš esmės skundžia teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ši nutartis įsiteisėjusi.

6.3. Apelianto (atsakovo) nesąžiningumą pagrindžiantys įrodymai ir aplinkybės jau buvo įvertintos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-463-431/2017 apeliantas (atsakovas) pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, todėl jo elgesys vertintinas kaip sisteminis, o ne atsitiktinis.

6.4. Apeliantas (atsakovas) analogiškai veikia ir ieškovės atžvilgiu – jis perleido reikšmingą savo nekilnojamojo turto dalį prieš pat projekto įgyvendinimą. Apelianto (atsakovo) nekilnojamasis turtas Lietuvoje 2025 m. birželio 3 d. buvo areštuotas vykdomojoje byloje. Teiginiai apie tariamą lėšų panaudojimą investicijoms ir Portugalijoje įsteigtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo kainą, jų vertę ir šios įmonės turimą turtą, yra deklaratyvūs.

6.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto (atsakovo) atžvilgiu kitose bylose patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: banko Millennium sąskaitų už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 28 d. ir už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., ir už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. liepos 25 d. išrašus.

7. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Apelianto (atsakovo) pateikti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto padidinimo klausimą. Todėl naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

9. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui ieškinį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo už 66 500 Eur sumą atsakovams priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises <...>. Teismas nustatė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, be to, konstatavo nesąžiningumą. Nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad nuo pat projekto Portugalijoje įgyvendinimo pradžios, apeliantas (atsakovas) panaikino bet kokias išieškojimo iš turimo turto Lietuvoje galimybes, t. y. akcininkai projekto įgyvendinimo veiksmus pradėjo dar 2022 m. pabaigoje, o 2022 m., t. y. prieš pat projekto įgyvendinimo pradžią, apeliantas (atsakovas) perleido nekilnojamąjį turtą – poilsio apartamentus, autoparkavimo vietą, žemės sklypo dalį. Vienintelis apelianto (atsakovo) turimas nekilnojamas turtas yra areštuotas ir išieškomas kitoje vykdomojoje byloje, akcijos Portugalijoje perleistos, o kitas turtas Portugalijoje negali būti identifikuotas. Tuo tarpu atsakovės vadovė, būdama apelianto (atsakovo) sutuoktine, galimai veikė bendrai bei yra gavusi 66 500 Eur nepagrįstų lėšų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8327-494/2025 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo apelianto (atsakovo) turtą už 33 016,68 Eur sumą. Nutartimi nustatyta, kad UAB „Erdenas“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl apelianto (atsakovo) veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų visumos pakako konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje apelianto (atsakovo) atžvilgiu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 3 d.

Dėl ginčo esmės

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas, o taip pat aplinkybių, leidžiančios spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, egzistavimas.

11. Apeliantas (atsakovas) ginčija, kad ieškovė nepagrindė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. kad tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

12. Nurodytas apelianto (atsakovo) argumentas reiškia, kad jis siekia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo klausimą, pasisakytų, ar pagrįstai ieškovė reikalauja tokio dydžio (28 000 Eur) žalos priteisimo. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja. Jis tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas. Tai reiškia, kad teismui nereikia įsitikinti ieškinio reikalavimo pagrįstumu, o tik jo tikimybe. Apelianto (atsakovo) argumentai, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, bus įvertinti ir ištirti bylą nagrinėjant iš esmės ir galutiniu teismo sprendimu bus pasisakyta dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tarp šalių kilęs ginčas nėra nagrinėjamas. Tokie apelianto (atsakovo) argumentai yra susiję su minėto reikalavimo pagrįstumo vertinimu materialine teisine prasme, todėl jie negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

13. Apeliantas (atsakovas) ginčija, kad nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. apeliantas (atsakovas) yra sąžiningas ieškovės atžvilgiu.

14. Nagrinėjamoje byloje atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas buvo nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi. Dėl šios nutarties atsakovai atskirojo skundo neteikė; teismo nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjo. Iš apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas (atsakovas) ginčija savo (ne)sąžiningumą 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrindu, t. y. faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai, apelianto (atsakovo) argumentai, kuriais jis iš esmės nesutinka su pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. atskirojo skundo argumentai dėl UAB „Erdenas“ bankroto bylos, nekilnojamojo turto pardavimo, dėl Portugalijoje įsteigtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ir kt., iš esmės yra argumentai, kuriais ginčijama 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis (žr. nutarties 9 punktą). Apelianto (atsakovo) argumentai, kuriais jis iš esmės nesutinka su pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (t. y., ginčija pirmoje nutartyje nustatytas aplinkybes dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ar grėsmės įvykdymui), yra argumentai, kuriais turėjo būti ginčijama pirmoji nutartis. Kadangi pirmoji nutartis yra įsiteisėjusi, joje nustatytos aplinkybės laikomos nustatytomis ir pakartotinai nevertinamos.

15. Nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar šis padidinimas yra pagrįstas atsižvelgiant į naujas aplinkybes (pvz., padidėjusią ieškinio sumą) ir ar jis atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus (ekonomiškumo, proporcingumo). Apelianto (atsakovo) argumentai, ginčijantys ieškovės reikalavimo nepagrįstumą ar apelianto (atsakovo) (ne)sąžiningumą, kurie buvo arba galėjo būti vertinami priimant pirmąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar apskundžiant pirmąją nutartį), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra nereikšmingi. Kadangi apeliantas (atsakovas) nepateikė naujų argumentų, paneigiančių padidinto laikinųjų apsaugos priemonių masto pagrįstumą, arba įrodymų, kad padidintas areštas pažeidžia ekonomiškumo ar proporcingumo principus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. spalio 14 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.