Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) Z. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų apskundimo, civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjo (skolininko) Z. D. skundą, suinteresuoti asmenys: antstolis I. G., AB DNB bankas (išieškotojas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Z. D. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, išaiškino, kad tokioje situacijoje, kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekė patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalėjo grąžinti jam (hipotekos kreditoriui) vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei, hipotekos kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą varžytynėse, turėjo teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą skelbti įkeisto turto varžytynes (CPK 558 str. 5 d.), kad nagrinėjamoje byloje, neįvykus antrosioms varžytynėms, kreditorius atsisakė perimti nuosavybėn įkeistą turtą, bet aiškiai išreiškė valią tęsti skolos išieškojimą, jį nukreipiant į įkeistą turtą, konstatavo, jog antstolis teisėtai 2011-11-21 patvarkymu atsisakė nutraukti bylą, kadangi jo veiksmai tęsiant skolos išieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių buvo teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo, konstatavęs, jog antstolis teisėtai 2011-11-21 patvarkymu atsisakė nutraukti bylą, kadangi jo veiksmai tęsiant skolos išieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių buvo teisėti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas (skolininkas), užtikrindamas kredito grąžinimą, įkeitė nekilnojamąjį daiktą- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso nuosavybės teise (v. b. l. 1), pareiškėjas (skolininkas) neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės, todėl kreditorius kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių ir šio skyriaus 2010-05-27 nutartimi nutarė išieškoti 612 994,62 Lt negrąžinto kredito, 63 601,55 Lt nesumokėtų palūkanų, 16 503,05 Lt delspinigių, iš viso 693 099,22 Lt, 130 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t y. nuo 2010-05-27, iki visiško skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Ši nutartis įsiteisėjo 2010-07-01, jos pagrindu 2010-07-08 išduotas vykdomasis dokumentas. Hipotekos kreditorius 2011-02-02 pateikė šį vykdomąjį raštą vykdyti antstolių I. G. ir V. M. kontorai (v. b. l. 2), tačiau 2011-07-20 ir 2011-10-12 skelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes į varžytynes neatvyko nei vienas pirkėjas (v. b. l. 75, 100). Po neįvykusių antrųjų varžytynių antstolis I. G. 2011-10-12 patvarkymu pasiūlė išieškotojui (hipotekos kreditoriui) perimti įkeistą turtą nuosavybėn, tačiau šis 2011-10-21 raštu atsisakė tai padaryti, prašė tęsti skolos išieškojimą iš jam įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naują 375 000 Lt kainą (v. b. l. 101, 105). Skolininkas 2011-11-18 pateikė prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo ir vykdomosios bylos nutraukimo, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. 2011-11-21 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nutarė tęsti skolos išieškojimą, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 110, 111). Skolininkas antstoliui pateikė skundą dėl atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2011-11-21 patvarkymą ir tenkinti jo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Antstolis skundo dėl minėto patvarkymo panaikinimo ir vykdomosios bylos panaikinimo netenkino, konstatavęs, kad išieškotojas, kaip hipotekos kreditorius, pagal CK 4.192 str. ir CPK 7, 558 str. turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad, neįvykus antrosioms varžytynėms, kreditorius atsisakė perimti nuosavybėn įkeistą turtą, bet aiškiai išreiškė valią tęsti skolos išieškojimą, jį nukreipiant įkeistą turtą, konstatavo, jog antstolis teisėtai 2011-11-21 patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąją bylą, kad antstolio veiksmai tęsiant skolos išieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių buvo teisėti, todėl skolininko skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo netenkino.

Pareiškėjas (skolininkas) savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad, aiškindamas CPK 558 str. 5 d., kasacinis teismas 2005-01-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, yra nurodęs, jog CPK 558 str. 5 d. nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriuje dar kartą pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima naują nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti naują vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.), kad CPK 3 str. 6 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), todėl šiuo atveju taikytina CPK 558 str. 3 d., kurioje nustatytas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vykdant išieškojimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.) turto nerealizavus ir neperdavus išieškotojui, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, tuo pagrindu užbaigiant vykdomąją bylą (CPK 631 str. 1 d. 3 p., 632 str. 2 p.). Jeigu hipotekos kreditorius iš antstolio kontoros CPK 631 str. 1 d. 3 p. pagrindu gavęs vykdomąjį dokumentą per du mėnesius CPK 558 str. 5 d. tvarka neprašo tokio nerealizuoto turto pakartotinai realizuoti ar perduoti jam administruoti, tai hipotekos teisėjas turi teisę panaikinti turtui areštą, taikydamas CPK 558 str. 3 d., o hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, turi būti atliekami visi CPK 558 str. 1 d. numatyti veiksmai. Pareiškėjas (skolininkas) taip pat nurodo, kad jis yra vartotojas, įkeitęs vienintelį gyvenamąjį būstą, todėl siekiant apsaugoti jo, kaip silpnesnės šalies, interesus, yra būtina griežtai laikytis CPK nustatytų reikalavimų, kad antstolis nesilaikė CPK 558 str. 5 d. nustatytos procedūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teisme suformuotos praktikos, kad tokie antstolio veiksmai pažeidžia jo teises, kad kreditoriui atsisakius priimti areštuotą turtą, antstolis vykdomąją bylą turėjo nutraukti, o kreditorius, tik įvertinęs situaciją rinkoje ir galimybes areštuotą turtą parduoti už rinkos kainą, pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo. Šių atskirojo skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina nepagrįsta.

Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Kasacinio teismo pabrėžta, kad hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. CPK 558 str. nustatyta pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditorius, priverstinai išieškant skolą, turi tokias teises: prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jam administruoti; jeigu turtas nerealizuojamas arba reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo – pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti. Kasacinio teismo nurodyta, kad CPK 558 str. šios hipotekos kreditorius teisės neribojamos terminais ar kitokiomis sąlygomis. Hipotekos kreditorius įstatymo suteiktomis teisėmis priverstinio skolos išieškojimo procese naudojasi, siekdamas operatyvaus ir visiško reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004).

Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad po to, kai įkeistas nekilnojamasis daiktas – vienintelis jo gyvenamasis būstas nebuvo parduotas iš antrųjų varžytynių ir hipotekos kreditorius atsisakė paimti jį nuosavybėn, antstolis turėjo vykdomąją bylą nutraukti, tačiau antstolis tęsė turto pardavimą iš varžytynių ir tokiu būdu nesilaikė CPK 558 str. 5 d. nustatytos procedūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teisme suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005. Pareiškėjo (skolininko) nuomone, pagal minėtoje byloje suformuotą praktiką, kai įkeistas turtas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, antstolis turi grąžinti hipotekos kreditoriui vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą, o kreditorius, tik įvertinęs situaciją rinkoje ir galimybes areštuotą turtą parduoti už rinkos kainą, pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjais klaidingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-01-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, kad nagrinėjamai bylai negali būti taikoma ta pati taisyklė kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo (skolininko) nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje spręsta dėl hipotekos teisėjo atsisakymo tenkinti hipotekos kreditoriaus pakartotinį prašymą priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, motyvuojant tuo, kad prieš tai nebuvo prašyta perduoti įkeistą daiktą administruoti, teisėtumo. Dėl CPK 558 str. 5 d. nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo pasisakyta būtent nagrinėtos bylos aplinkybių kontekste: kasacinio teismo išaiškintas CPK 558 str. 5 d. įtvirtintų hipotekos kreditoriaus teisių prašyti perduoti turtą administruoti ar parduoti jį varžytynėse tarpusavio santykis (t. y. kad šios teisės nėra viena kitą lemiančios, todėl nėra pagrindo netenkinti kreditoriaus prašymo dėl pasinaudojimo viena iš jų dėl to, jog dar nepasinaudojo kita); konstatuota, kad kai hipotekos kreditorius, įgyvendindamas CPK 558 str. 5 d. įtvirtintą teisę, pakartotinai pateikia pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jam netaikomas CPK 723 str. 3 d. nustatytas ribojimas pakartotinai nukreipti išieškojimą į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui; CPK 558 str. 5 d. nuostata, kad su pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių kreipiamasi šiame straipsnyje nustatyta tvarka, aiškinta būtent nagrinėtos bylos aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų tęsti išieškojimą iš įkeisto turto po to, kai įkeistas nekilnojamasis daiktas nebuvo parduotas iš antrųjų varžytynių, o kreditorius atsisakė turtą perimti nuosavybėn, teisėtumo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, esantys CPK 558 str. 5 d. nuostatų dėl kreditorius pakartotinio kreipimosi dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių tvarkos išaiškinimai, kuriais pareiškėjas (skolininkas) grindžia savo atskirąjį skundą, netaikytini nagrinėjamoje byloje, nes jie pateikti faktinėms aplinkybėms, kurios esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Kaip jau minėta, hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Nagrinėjamu atveju, kai neįvyko įkeisto pareiškėjui (skolininkui) priklausančio buto antrosios varžytynės, o išieškotojas (kreditorius) atsisakė perimti juos nuosavybėn, antstolis negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui, bet paskyrė nurodyto turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokioje kaip nagrinėjama situacijoje, kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekė patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis neprivalėjo grąžinti jam (hipotekos kreditoriui) vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei, hipotekos kreditoriui paprašius tęsti skolos išieškojimą iš jam įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naują 375 000 Lt kainą, turėjo teisę to pačio vykdomojo dokumento, t. y. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomojo rašto, išduoto 2010-07-08, pagrindu tęsti skolos išieškojimą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą pareiškėjui (skolininkui) priklausantį nekilnojamąjį daiktą (CPK 558 str. 5 d.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra vartotojas, kuris hipotekos kreditoriui kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė gyvenamąjį būstą, nesudaro pagrindo teigti, kad kasacinio teismo nutarties ir šios bylos aplinkybės skiriasi, kadangi, kaip jau minėta, šioje nutartyje pasisakė dėl tų pačių procedūrų, t. y. kai įkeistas daiktas neparduodamas iš antrųjų varžytynių, o hipotekos kreditorius atsisako įkeistą turtą perimti nuosavybėn, tačiau siekia tęsti skolos išieškojimą, o įstatymas nenumato skirtingų skolos išieškojimo procedūrų iš hipoteka įkeisto turto tais atvejais, kai skolininkas yra vartotojas.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu apie tai, kad bankas, atsisakydamas perimti turtą, elgiasi nesąžiningai, kadangi hipotekos kreditorius turi teisę, bet ne pareigą perimti iš varžytynių neparduotą turtą (CPK 558 str. 5 d.). Jeigu išieškotojas to padaryti nesutinka, tai nereiškia, kad išieškotojas prisiima riziką dėl skolos padengimo, kadangi hipotekos kreditoriui atsisakius perimti įkeistą turtą nuosavybėn, hipotekos kreditorius turi teisę tęsti skolos išieškojimą iš įkeisto turto.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai (tai, kad kreditorius- finansų įstaiga, siūlydamas turtą realizuoti beveik už du kartus mažesnę nei rinkos kaina, elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia Finansų įstaigų įstatyme nustatytą pareigą prisiimti verslo riziką, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais siekiama bet kokia kaina realizuoti jam priklausantį turtą, neatsižvelgiant į padėtį nekilnojamojo turto rinkoje, pažeidžia Konstitucijos 23 str., 29 str., kad tais atvejais, kai nėra galimybės turtą realizuoti už rinkos kainą, kreditorius- bankas, turi priimti verslo riziką ir perimti skolininko įkeistą turtą, kurio įkeitimą laikė pakankamu prievolei užtikrinti arba atidėti vykdymą įstatymo nustatytais terminais) neturi įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, kadangi, kaip jau minėta, hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos yra negrąžinta, kad hipotekos kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), kad hipotekos esmė– greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, atsisakęs tenkinti skolininko prašymą nutraukti vykdomąją bylą, paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Pažymėtina, kad CPK nustato skolininkui teisę reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.).

Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio I. G. 2011-11-21 patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.