Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. I., jos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, išnagrinėjęs bylą pagal administracinių teisės pažeidimų protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. I., 2016 m. spalio 15 d. apie 21.17 val., būdama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams elgėsi agresyviai, stumdėsi, bandė plėšyti policijos pareigūno A. K. uniformą, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir grasino jiems vartodama necenzūrinius ir įžeidžiamus žodžius (nurodyti protokole), tokiu būdu žemindama jų garbę ir orumą, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, bei administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 508 straipsnyje.

Liudytojas R. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad G. I. yra jo kaimynė, gyvenanti trečiame aukšte. Jis pats gyvena penktame. Įvykio dieną buvo grįžęs iš sodybos, tvarkėsi, išgirdęs skambutį į duris, jas atidarė. Minėta kaimynė prašė iškviesti policiją. Matė, kad kaimynė kruvina. Kraujas jai bėgo žemiau kaklo ant krūtinės. Iš kur tiksliai jis bėgo, nesimatė. Tačiau G. I. daug apie tai nepasakojo, paprašė iškviesti policiją ir tiek. Lyg ir aiškino, kad jos telefonas sudužęs. Jis pats irgi nesiaiškino, kas atsitiko, nieko G. I. neklausinėjo. Matydamas kraują neabejojo, kad kažkas negerai, policija reikalinga. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Alkoholio kvapas nuo kaimynės šioks toks buvo, bet apsirengusi ji buvo normaliai. Kas vyko toliau su policija, nieko nematė ir negirdėjo. Palydėjo ją iki jos buto ir nusileido žemyn laukti pareigūnų, nes laiptinės durys rakinamos, su kodu. Į kaimynės buto vidų nėjo. Įleido atvykusius pareigūnus į laiptinę. Po to dar sulaukęs, kol atvažiuos greitoji, nuėjo namo. Triukšmo negirdėjo.

Liudytojas R. S., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės vyr.patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atpažįsta G. I.. 2016 m. spalio 14 d. buvo gautas pranešimas, kad prieš moterį smurtavo sugyventinis. Kaip suprato, tuomet policiją iškvietė praeiviai, pamatę gatvėje pusiau apsirengusią moterį. Tada ji pasitiko pareigūnus pati, buvo išgėrusi, jos bute buvo rastas vyras. Bute buvo išmėtyti daiktai, tačiau moteris sumušta nebuvo. Kaip suprato, policija buvo iškviesta dėl konflikto su sugyventiniu, jie abu, matyt, ten išgėrinėjo, po to sukonfliktavo. Girtumo jie netikrino, bet buvo alkoholio kvapas, bute prie lovos mėtėsi tuščias butelis. Moteris tą dieną buvo geros nuotaikos. Buvo labai patenkinta, kad jie atvažiavo. Siūlė kolegai A. K. draugauti, flirtavo su juo. Kadangi pretenzijų sugyventiniui ji nebeturėjo, viskas buvo išspręsta vietoje. Per antrąją pamainą vėl buvo gautas iškvietimas. Atvykę į įvykio vietą, pamatė tą pačią moterį. Šį sykį susišnekėti su ja buvo sunkiau. Buvo iškviesti medikai, nes jai iš kaktos bėgo kraujas. Kaip suprato, antrą dieną sugyventinis trenkė jai į galvą su vaza. Ji buvo visa kruvina. Atvykus medikams, ją apžiūrėjus, medikai nusprendė ją vežti į ligoninę, kadangi įtarė galvos sutrenkimą. Tačiau moteris priešinosi, varė visus iš buto, pradėjo įžeidinėti pareigūnus ir medikus, kategoriškai nenorėjo palikti buto. Įžeidinėjimai prasidėjo, kai buvo priimtas sprendimas vežti ją į ligoninę. Ji nenorėjo važiuoti. Teko vesti ją jėga. Ji keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos. Ji jau pirmąją dieną buvo neblaivi, antrą iškvietimo dieną su ja susišnekėti iš viso nebebuvo įmanoma. Buvo alkoholio kvapas iš burnos, neadekvatūs veiksmai. Elektros šoko prietaisą turėjo ir panaudojo kolega. Jis buvo panaudotas jau po to, kai atvyko greitoji pagalba. Kartu su piliete važiavo į ligoninę, nes ji buvo labai nerami, agresyvi, medikams vieniems būtų buvę nesaugu. Nuo elektros šoko prietaiso jokių sužalojimų nelieka, tai ne šaunamas tazeris su strėliukėmis. Nematė, į kokią vietą kolega galėjo jos atžvilgiu panaudoti elektros šoką. Pilietė visą laiką stumdėsi. Išnaudojo visas įtikinėjimo priemones važiuoti į gydymo įstaigą. Ilgai ir kantriai su ja žaidė, įkalbinėjo. Buvo jos gaila, nes matėsi, kad pagalbos jai tikrai reikia. Galiausiai visos įtikinėjimo priemonės baigėsi, teko naudoti jėgą.

Liudytojas A. K., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės vyr.patrulis, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atpažįsta G. I.. Pirmojo iškvietimo pas ją metu viskas buvo tvarkoje. Kai atvažiavę užėjo į butą, jame buvo vyras. Bute buvo išmėtyti daiktai. Moteris sakė, kad vyras jai nereikalingas ir prašė jį išvaryti. Paprašė vyro išeiti ir šis išėjo. Moteris tada jokių sužalojimų neturėjo, pareiškimo nerašė, todėl tiesiog ją paliko vieną. Jokio konflikto tą dieną nebuvo, ji bendravo, flirtavo. Antrą dieną pas ją atvyko berods pagal jos kaimyno iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Šį kartą pareigūnų atvykimas jai itin nepatiko. Užėjus į butą jis vėl buvo netvarkingas, daiktai išmėtyti, o pati moteris kruvina, su prakirsta galva, jai bėgo kraujas. Koridoriuje buvo sudaužyta berods vaza. Ji sakė, kad tai vyras ją sužalojo, rodė tą kažkokį sudaužytą indą. Nuo pat pradžių pilietė buvo nusiteikusi priešiškai. Sakė, kad pareigūnų pagalbos jai nereikia, pasiuntė juos necenzūriniu žodžiu. Moteris buvo visai neadekvati, nuotaikų kaita nesuprantama, jai bėgo kraujas, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavus greitajai su jais važiuoti nenorėjo, varė pareigūnus iš namų, buvo agresyvi. Atvykus greitajai pagalbai, iš pradžių ji net nesidavė apžiūrima, vėliau medikams pavyko apžiūrėti žaizdą jos galvoje, medikai iš karto nutarė vežtis moterį į ligoninę. Tačiau pilietė važiuoti nenorėjo, varė juos visus lauk. Bandė išplėšti iš uniformos vaizdo registratorių, draskėsi, bandė perdrėksti veidą, plėšė liudytojui uniformą, išdraskė diržą, išmetė dujų balionėlį ir raciją, tik paties registratoriaus išplėšti jai nepavyko. Reikalavimo vykti su medikais į ligoninę nevykdė. Išlaikyti ją nebuvo jokių galimybių. Apsiramino tik išsitraukus elektros šoką. Prietaisas galiausiai dėl jo pasipriešinimo buvo panaudotas kažkur į pilvo sritį, galbūt koją, panaudotas daugiau nei vieną kartą. Tik po to pavyko ją su medikais nuvesti į greitosios pagalbos automobilį. Porininkas sėdo šalia ir važiavo kartu, nes pilietė buvo nerami, medikai jos bijojo. Moteris nevykdė pareigūnų reikalavimų, atsisakė važiuoti su medikais, stumdėsi, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu, aukštais pareigūnais. Iš pradžių elektros šoko prietaisas jai buvo tik parodytas kaip pagąsdinimo forma. Kuomet ji ėmė plėšti vaizdo registratorių, kokius tris kartus buvo įspėta apie galimą šio prietaiso panaudojimą. Realiai elektros šoko prietaisas buvo panaudotas tik jau esant medikams. Buvo požymių, kad moteris neblaivi. Alkoholio kvapas nuo jos buvo stiprus.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba greitosios pagalbos stotyje. Brigada buvo iškviesta dėl galvos traumos. Bute jau buvo du policijos pareigūnai ir moteris. Situacija buvo tokia, kad moteris buvo neblaivi. Teigė, kad ją sumušė sugyventinis, neneigė pati, kad yra vartojusi alkoholio. Apžiūrėjo ją ir pasakė, kad reikia vežti į ligoninę, į stacionarą. Jai buvo galvoje (pakaušyje) kraujuojanti žaizda, reikėjo spręsti dėl papildomų tyrimų. Tuomet ir prasidėjo. Ji kategoriškai atsisakė važiuoti, įžeidinėjo, grasino. Pareigūnai ir jie patys įkalbinėjo ją gražiuoju, siūlė jai padėti apsirengti. Ji iš pradžių lyg ir sutiko, o po to ėmė staiga rėkti, išvadino visaip pareigūną, pradėjo muštis. Ištraukė ir ant grindų numetė pareigūnui raciją. Pareigūnas įspėjo ją, kad jei ji neapsiramins, panaudos elektros šoką. Ji nenusiramino, todėl jis pastarąjį ir panaudojo. Tikslaus prietaiso panaudojimo aplinkybių nematė, berods panaudojo jį per drabužius. Ji (V. S.) tuo metu pakėlusi pareigūno raciją stovėjo laiptinėje. Moteris dar iki prietaiso panaudojimo buvo agresyvi, vartojo įvairius posakius, grasino, buvo daug necenzūrinių žodžių, galiausiai padėjo mušti pareigūną. Ištraukė tą raciją, plėšė uniformą. Pareigūnas prašė jos nusiraminti, galiausiai perspėjo panaudosiantis elektros šoką, ji pati matydama tokią situaciją, ketino bėgti pakviesti dar į pagalbą vairuotojo. Tačiau po elektros šoko panaudojimo ponia nurimo ir tuomet jau pavyko su ja bendrauti. Atsimena, kad pareigūnai bandė padėti jai apsirengti, buvo priėję prie spintos, ištraukė striukę, bet jai tai striukė buvo ne ta, tai batai, galiausiai viską metė ir išvažiavo į ligoninę be striukės. Mano, kad jos elgesį įtakojo alkoholis. Pareigūnai labai mandagiai su ja bendravo, sakė, kad padės apsirengti. Ji įžeidinėjo tiek pareigūnus, tiek medikus.

Iš greitosios pagalbos medicinos kortelės duomenų matyti, kad 2016-10-15 d. buvo iškviesta greitoji pagalba dėl 45 metų amžiaus moters veido sumušimo, žaizdos, atvykusios brigados medikai atžymėjo, kad pacientė G. I. nerami, agresyvi, atsisakė uždėti tvarstį. Iš pacientės žodžių, ją sumušė sugyventinis. Pacientė neblaivi, sklinda stiprus alkoholio kvapas. Pirminė diagnozė – galvos sumušimas, pakaušio srities kirstinė žaizda. Pažymėta, kad pacientė pasirašyti po apžiūros rezultatais negali, nes rankos kruvinos, neblaivi. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokole pažymėta, kad pacientei stebimi girtumo požymiai, pacientė teigia vartojusi alkoholį, jai diagnozuota galvos muštinė žaizda, nuo rentgenologinio tyrimo ji atsisakė.

Iš policijos pareigūno A. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-10-15 apie 21:30 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje faktą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus pasitiko pranešėja G. I., kuri aiškino, kad jos sugyventinis K. B. trenkė jai per galvą kažkokiu aštriu daiktu, daugiau nieko paaiškinti negalėjo, buvo labai agresyvi, stumdėsi, bandė plėšti uniformą, įžeidinėjo pareigūnus frazėmis su necenzūriniais žodžiais (nurodyti pranešime); kad nusiramintų jai buvo pagrasinta elektrošoku.

Iš teismo išreikalauto Bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad R. V. (kaimynas) praneša, kad nori adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius iškviesti policiją. Pas jį atėjo kruvina kaimynė, kažkas ją sumušė. Kas nežino, jos butas tuščias, tai padaręs asmuo tikriausiai pabėgo. Moteris sunkiai bendrauja. Taip pat prašo iškviesti greitąją, nes moteris visa kruvina. Į operatorės klausimą, ar moteris neblaivi, atsako „biški taip“. Operatorė nurodo laukti pareigūnų ir greitosios, prašo pranešėjo juos pasitikti“ (b.l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo skyrius informavo, kad policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo neturi (b.l. 53). Pareigūnai nurodė, kad įrašai iš vaizdo registratorių kiekvienos dienos gale perkeliami į kompiuterius ir saugomi apie mėnesį, todėl šiai dienai vaizdo įrašas nėra išsaugotas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėtos teisės normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad administraciniame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad G. I. atliko priešingus teisei veiksmus: atvykus policijos pareigūnams, agresyviai su jais elgėsi, stumdėsi, bandė plėšyti policijos pareigūno A. K. uniformą, tokiu elgesiu aktyvais veiksmais pasipriešindama policijos pareigūnams, be to pastarųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir nepagarbias frazes, įžeisdama šių garbę ir orumą, įrodyta. Nors viso bylos nagrinėjimo metu G. I. laikėsi pozicijos, kad jos veiksmus išprovokavo patys policijos pareigūnai, neteisėtai jos atžvilgiu panaudoję elektros šoką, tačiau pagal pačių policijos pareigūnų parodymus, jiems atvykus pagal pažeidėjos kaimyno iškvietimą, moteris iš karto juos pasitiko priešiškai nusiteikusi, reikalavo palikti butą, vartodama necenzūrinius žodžius, nors pati buvo sužalota ir kruvina, dėl ko pareigūnai kvietėsi medikus (pastaruosius atsiųsti prašė ir kaimynas, skambindamas BPC). Atvykus medikams situacija nepagerėjo, moteris nesileido apžiūrima, nesileido vežama į ligoninę, toliau keikė pareigūnus ir medikus, galiausiai puolė vieną iš jų (A. K.), stumdė jį, draskė jo uniformą, mėgino išplėšti iš uniformos vaizdo registratorių, grasino. Elektros šokas jos atžvilgiu buvo panaudotas jau esant medikams, prieš tai įspėjus apie tokią galimybę, jei ji nenusiramins. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog policijos pareigūnai galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius parodymus pažeidėjos atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad esminių prieštaravimų tarp nurodytų pareigūnų paaiškinimų nėra, juos iš esmės patvirtina ir liudytojos V. S. parodymai, duoti teismui. Teismui nėra pagrindo netikėti pareigūnų duodamais parodymais, kuriuos patvirtino objektyvus ir bylos baigtimi niekaip nesuinteresuotas liudytojas – greitosios pagalbos ekipažo medikė. Ji nurodė, kad elektros šokas buvo panaudotas prieš neblaivią ir agresyviai nusitekusią pacientę, kuri keikė juos ir pareigūnus, nesidavė vedama į greitosios pagalbos automobilį, nesutiko vykti į ligoninę, galiausiai puolė vieną iš pareigūnų. Medikė patvirtino, kad iki prietaiso panaudojimo moteris buvo įspėta apie tokią galimybę. Moteris puolė vieną iš pareigūnų, plėšė jo uniformą, išplėšė ir išmetė jo raciją, pareigūnui teko panaudoti prieš ją elektros šoką, tik po to moteris nurimo ir atsirado galimybė ją nuvesti į greitosios pagalbos automobilį. V. S. pažymėjo, kad nepaisant pačios moters elgesio, pareigūnų elgesys su ja buvo malonus ir mandagus, kol ši nepuolė vieno iš pareigūnų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama G. I. ir jos atstovas ypač akcentavo jų manymu neteisėtą elektros šoko panaudojimą, kuris neva ir išprovokavęs G. I. reakciją, tačiau tiek pagal policijos pareigūnų, tiek pagal medikės paaiškinimus, moters elgesys buvęs neadekvatus, agresyvus dar iki elektros šoko panaudojimo. Iki jo panaudojimo ji tiek keikė pareigūnus, tiek atliko fizinio pasipriešinimo veiksmus prieš vieną iš pareigūnų, kas pagal pareigūnų ir medikės parodymus, ir lėmė sprendimą panaudoti elektros šoką, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad G. I. neadekvatų elgesį iššaukė būtent prietaiso panaudojimas, o ne girtumas. Visi su G. I. bendravę asmenys pažymėjo, kad ji buvo neblaivi: šią aplinkybę nurodė abu policijos pareigūnai, medikė, ji pažymėta visuose tos dienos medicininiuose dokumentuose, šią aplinkybę nurodė ir kaimynas, skambindamas BPC, šią aplinkybę galiausiai pripažino ir pati G. I., nors pirmųjų posėdžių metu kategoriškai neigė, kad iki įvykio jos bute buvo vartojamas alkoholis ir ji pati būtų buvusi neblaivi. Pažymėtina ir tai, kad pačios G. I. daugelio nurodomų aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų: jos nurodomų aplinkybių, kad kaimynų porą (vyrą su žmona) iš jos buto išvarė policininkai liepę eiti lauk, nepatvirtino apklaustas R. V., kuris paaiškino, kad palydėjęs moterį iki jos buto durų nulipo į apačią laukti pareigūnų, o šiuos įleidęs liko laukti greitosios, jos bute nebuvo, bendravimo su pareigūnais nematė. Pirmojo posėdžio metu G. I. detaliai pasakojo, kaip kaimynui aiškinusi, kad nori iškviesti policiją, nes jos sugyventinis, su kuriuo susipyko, nenori išeiti iš buto, tuo tarpu liudytojas nurodė, kad apie policijos kvietimo priežastis kaimynė visai jam praktiškai nieko neaiškinusi, jos prašymu iškvietęs policiją, nes pamatęs ją kruviną ir neabejojęs, kad kažkas įvyko negero. G. I. aiškinimų, kad susistumdymas su policininku kilęs dėl pastarojo paimto jos sugyventinio dokumento, kurį ji bandžiusi ištraukti iš policininko kišenės, po ko buvo panaudotas tazeris, nepatvirtino nei policijos pareigūnų parodymai, nei medikės parodymai. Nei vienas iš šių asmenų tokios konflikto priežasties nenurodė, A. K. nurodė, kad moteris puolė vieną iš pareigūnų, nenorėdama vykti į ligoninę, bandydama išplėšti veikiantį vaizdo registratorių. Atsižvelgdamas į G. I. parodymų nenuoseklumą, neatitikimus su kitų liudytojų parodymais, teismas vertina juos kritiškai ir jais nesiremia.

Pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareigūnų atvykusių pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, veiksmai buvo teisėti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. I. neteisėti veiksmai (pareigūnų įžeidinėjimas, stumdymas, uniformos plėšymas) buvo atlikti dar iki elektros šoko panaudojimo momento. Apie elektros šoko panaudojimo galimybę ji buvo įspėta, ką patvirtino tiek pareigūnai, tiek medikė. Prietaisas buvo panaudotas tik po pažeidėjos smurtinio pobūdžio veiksmų, kai ji puolė policijos pareigūną mėgindama išplėšti vaizdo registratorių jam iš uniformos. Įvykio vietoje buvę ir tarpusavy nesusiję asmenys (pareigūnai ir medikė) vienodai nurodė, kad būtent po prietaiso panaudojimo G. I. apsiramino, liovėsi priešintis, nutraukė savo neteisėtus veiksmus ir tapo įmanoma ją nuvesti į greitosios pagalbos automobilį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. I. buvo surašytas dėl LR ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir dėl 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų.

LR ATPK 187 straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. LR ATPK 187 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LR ATPK neteko galios, įsigaliojus administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), ATPK 187 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, už kurį anksčiau buvo numatyta nuobauda - bauda nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų naujajame ANK atitinka du atskirus nusižengimus - ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą ir 508 straipsnyje numatytą statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

G. I. buvo pareikštas kaltinimas tik dėl dalies LR ATPK 187 straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų – būtent policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, kaltinimas teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu nepareikštas. Teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 508 straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi joje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, tuo tarpu ANK 508 straipsnio sankcijoje administracinio arešto nuobauda nenumatyta, tik bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, G. I. padarytas pažeidimas, protokole kvalifikuotas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas į nusižengimą pagal ANK 508 straipsnį ir bylos teisena vykdytina pagal ANK.

Tuo tarpu administracinės atsakomybės už pasipriešinimą policijos pareigūnams ANK iš viso nebenumato, po 2017 m. sausio 1 d. už tokio pobūdžio veikas taikoma tik baudžiamoji atsakomybė, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3(1) straipsnį, numatantį, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, todėl G. I. padaryta veika dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams teismo kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 187 str. 1 d.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę. G. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia jos atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad teisei priešingas veikas padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Skirtinos baudos, artimos sankcijų vidurkiui. G. I. tuo pačiu metu padarė du pažeidimus, galutinė nuobauda jai skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

G. I. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

G. I. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, skirti 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą G. I. skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16062580580.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 str. 4 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.