- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- eI-5500-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00760-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, ir Telšių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – atsakovė) 225,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Nuo 2017 m. kovo 1 d. galioja Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-117, įsigaliojusiu nuo 2017 m. gegužės 30 d.), kurių 2 punktas nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
Vadovaujantis Nuostatais vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose – pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį) (Nuostatų 27 ir 28 punktai).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė.
Dėl senaties termino taikymo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
LVAT analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos nuosekliai buvo laikomasi analogiškose bylose išnagrinėtose LVAT sprendžiant dėl tuo metu galiojusio senaties termino taikymo (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 28 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
2022 m. sausio 27 d. pažymoje apie skolą Nr. P-PL-22-11 nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota vietinė rinkliava yra 56,40 Eur. Įvertinus aukščiau išdėstyta šios dalies reikalavimo pareiškimui yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas, todėl pareiškėja iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra 169,20 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Pareiškėjos turėtų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą tenkinti pilnai. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis.
Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 punktas); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 punktas); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 punktas).
Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjos inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. lapkričio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. M. (gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 171780190, 169,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės R. M. (gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 171780190, 1,71 Eur (vieno euro 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.