Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 74 ir 75 straipsniais, skundžiamu sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai ir pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo perdavimą Lenkijos Respublikai.

6. Pareiškėjui netaikomi Dublino reglamento 8-11 straipsniai, nes jis nėra nelydimas nepilnametis ir neturi kitose ES valstybėse narėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Pareiškėjo situacija atitinka Dublino reglamento 12 straipsnį, kadangi pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu turėjo Lenkijos Respublikos jam išduotą D tipo nacionalinę vizą. Šios aplinkybės leido Migracijos departamentui kreiptis į kompetentingas Lenkijos institucijas dėl to, kad jos prisiimtų atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

6.1. Migracijos departamentas nepasinaudojo diskrecine išlyga ir netaikė pareiškėjui Dublino reglamento 17 straipsnio bei neprisiėmė atsakomybės nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Nagrinėjamu atveju Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. DPU.WPD.4251.386.2023 ML sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją, todėl buvo priimtas sprendimas perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai.

6.2. Sprendime pagrįstai vertinta, kad pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse narėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko turėdamas Lenkijos išduotą D tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rupgjūčio 2 d. iki 2023 m. liepos 26 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į Lenkijos kompetentingas institucijas, prašydamas perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnyje nurodytu pagrindu. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju atsakinga valstybė yra Lenkija.

6.3. Teisės aktuose nenumatyta prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Asmens pageidavimas, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas, nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis teisėtai atvyko į Lietuvą, mokosi, bendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, siekia čia įsidarbinti ir jaučiasi psichologiškai gerai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento išvadų, kad Lenkija yra tinkamiausia valstybė nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

6.4. Lenkija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Migracijos departamentas, neturėdamas pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijai, kaip valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį, nagrinėjimą.

II.

9. Teismas, aptaręs ginčui aktualias bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nelydimas nepilnametis asmuo, pareiškėjas neturi šeimos narių, kuriems leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjams gyventi kurioje nors valstybėje narėje. Pareiškėjas, be kita ko, neturi šeimos nario, dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas sprendimas iš esmės ir nėra išlaikomas asmuo, todėl pareiškėjas neatitinka Dublino reglamento 8, 9, 10, 11 ir 16 straipsniuose nustatytų kriterijų.

III.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

14.2. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų – Vilniaus universiteto pažymos apie studijas, Vilniaus universiteto pažymos patikrinimo duomenų ir viešosios įstaigos savanorių organizacijos „Krait“ rekomendacinio laiško, kurie patvirtina, kad pareiškėjas dalyvauja Lietuvos Respublikos socialiniame gyvenime.

14.3. Migracijos departamentas, remdamasis Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecine išlyga, vadovaudamasis Įsakymu ir gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nesilaikė Įsakyme suformuluotų taisyklių, t. y., neįvertino pareiškėjo situacijos, nenustatė pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai bei Migracijos departamento pareigos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė – Lenkija.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, jam nepagrįstai netaikyta diskrecinė išlyga. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių ir pateiktų įrodymų, susijusių su pareiškėjo socialiniais ir visuomeniniais ryšiais Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą – 2023 m. liepos 15 d. viešosios įstaigos „Litvinai“ rekomendacinį laišką, pareiškėjo teigimu, patvirtinantį jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1321/2013).

22. Pareiškėjas, prašydamas pridėti prie bylos medžiagos viešosios įstaigos „Litvinai“ rekomendacinį laišką, prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių neteikė šio įrodymo pirmosios instancijos teismui ir kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias šį įrodymą teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomą įrodymą netenkinamas.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas apeliaciniame tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su ES valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Migracijos departamentas, gavęs ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai ES valstybei narei (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią ES valstybę narę (Įstatymo 75 straipsnis). Procedūra, kurios metu priimamas sprendimas, numatytas Įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje, detalizuota Aprašo VI skyriuje „ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai ES valstybei narei“, kurio atitinkamai 57 punkte reglamentuojama prieglobsčio prašytojo apklausos, kurios tikslas surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, rengimo procedūra ir 66 punkte numatyta, kad, net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalies, gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Dublino reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

25. Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant ir pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, o būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Dublino reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis.

26. Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 str. 1 d. taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma, be kita ko, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad ES valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Dublino reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios ES valstybės narės teritoriją, prieglobsčio prašytojas yra arba buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitais ES valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigjimų vykdymui, sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai ES valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti, dėl individualių humanitarinių priežasčių pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai ES valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui (Įsakymo 1-6 p.).

27. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2023 m. sausio 18 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu turėjo Lenkijos Respublikos išduotą D tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. liepos 26 d. Migracijos departamentui pasikreipus į Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnybą, ši 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. DPU.WPD.4251.386.2023 ML sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją. Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį perduoti nagrinėti Lenkijai.

28. Kiek tai susiję su Dublino Reglamento 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje teisės normoje nustatoma ES valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra numatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Dublino reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jeigu reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-833/2010, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).

29. Pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad jis nori dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais ir atspindi tik pareiškėjo ketinimus bei norus, kurie nėra realizuojami pakankamai ilgą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022). Pareiškėjas nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, taip pat, nepateikė pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad Lenkijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminantį elgesį su prieglobsčio prašytoju. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl to, kodėl Lenkija nėra tinkamiausia valstybė išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

30. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, turintis teisę, o ne pareigą pasinaudoti Dublino reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecine išlyga, gavęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, įvertino pareiškėjo situaciją ir išnagrinėjo galimybę taikyti šią išlygą, tačiau nenustatė tam pakankamų pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį, yra nepagrįsti. Asmens pageidavimas, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Lenkijos Respublika, kuri pagal Dublino reglamento nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Lenkijos Respublikai. Šių išvadų susiklosčiusioje situacijoje nepaneigia pareiškėjo byloje pateikti rašytiniai įrodymai (duomenis apie studijas Lietuvos Respublikoje ir savanorystę organizacijoje), kuriais jis grindė visuomeninius ir socialinius ryšius, susiklosčiusius Lietuvos Respublikoje.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.