Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 144 str. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Pritaikius BK 68 str. 1 d., K. B. uždrausta du metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Taip pat nukentėjusiajam M. R. neturtinei žalai atlyginti iš K. B. priteista 36547,20 Lt, iš UADB (duomenys neskelbtini) – 3452,80 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 13 d. apie 17.45 val. Utenoje, Basanavičiaus – Lauko gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 134, 231.1, 231.2, 231.4, 231.5 punktų reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta M. R. sveikata; bei sukėlęs pavojų nukentėjusiojo gyvybei bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo ir pasišalindamas iš minėto įvykio vietos paliko M. R. pavojingoje gyvybei padėtyje, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. suformulavo tik vieną prašymą – skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, taikant BK 75 str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau iš paties apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, manydamas, kad iš jo nukentėjusiajam turėtų būti priteista ne daugiau kaip 20000 litų. Taip pat apeliantas nesutinka ir su tuo, kad nukentėjusysis buvo nutrenktas kelio važiuojamosios dalies viduryje. Jis teigia, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, staiga iššoko į važiuojamąją kelio dalį, todėl net blaivus ar atsargus vairuotojas nebūtų galėjęs laiku sustabdyti automobilio ir išvengti eismo įvykio. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad jis charakterizuojamas neigiamai, nes jo konfliktiškumas nerodo neigiamo charakterio bruožų. Be to, jis augina mažametį vaiką, neteistas, nusikaltimą padarė pirmąkart, sutinka atlyginti 20000 litų dydžio neturtinę žalą ir vykdydamas realią laisvės atėmimo bausmę jis negalės atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas, privalėdamas įvertinti šias aplinkybes ir atsižvelgti į jas skiriant bausmę bei nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, šias aplinkybes aptarė, tačiau į jas neatsižvelgė ir be pagrindo netaikydamas BK 75 str. paskyrė jam per griežtą bausmę bei nustatė per didelę nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis M. R. prašo nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo jo atstovavimo apeliaciniame procese patirtas išlaidas. Nukentėjusysis nesutinka su nuteistojo K. B. apeliaciniu skundu ir mano, kad šis skundas yra nepagrįstas. M. R. įsitikinimu, nustatydamas bylos aplinkybes, apylinkės teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais bei kruopščiai juos įvertino, teismo išvados dėl nuteistojo K. B. kaltės įvykdžius nusikaltimus yra motyvuotos, todėl nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo. Nukentėjusysis pažymi, kad apeliaciniame skunde K. B. ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines įvykio aplinkybes, tačiau šie argumentai yra visiškai nemotyvuoti. Įrodymus teisėjas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Taip pat nukentėjusysis mano, kad spręsdamas neturtinės žalos klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei tinkamai juos pritaikė. Nukentėjusiojo požiūriu apylinkės teismas taip pat pakankamai atsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą, išsamiai įvertino abi padarytas nusikalstamas veikas, jų sukeltus padarinius ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog K. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo argumentais, išsamiau neanalizuoja.

Nuteistasis jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei jam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio iš esmės neginčija. Kaip minėta, apeliantas nesutinka tik su apylinkės teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog nukentėjusysis buvo partrenktas kelio važiuojamosios dalies viduryje, su teismo sprendimu neatidėti jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei su nukentėjusiajam iš jo priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Dėl ginčijamos faktinės aplinkybės

Apeliantas skunde teigia, kad M. R. buvo labai girtas, staiga iššoko į važiuojamąją kelio dalį, kas ir lėmė eismo įvykį. Tačiau, su tokiu apelianto skundo teiginiu kolegija nesutinka, nes jis tėra tiesiog deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus matyti, kad, pirmiausiai, pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme pripažino, jog nukentėjusįjį jis partrenkė apie kelio vidurį (2 t., 58 b.l.). Tokius jo paties parodymus patvirtino pats nukentėjusysis M. R. bei liudytoja A. B., kurie iš esmės taip analogiškai parodė, kad jiedu ėjo iš Lauko gatvės per J. Basanavičiaus gatvę link kavinės (duomenys neskelbtini). Prieš pradėdami eiti per J. Basanavičiaus gatvę jie apsidairė, matė nuo Zarasų pusės atvažiuojantį automobilį, kuris buvo dar toli, ties pėsčiųjų perėja (pagal eismo įvykio schemas esančią 61,55 m iki įvykio vietos (1 t., 6 b.l.; 2 t., 81 b.l.). Liudytoja A. B. be to dar papildė, kad šis automobilis nukentėjusįjį partrenkė tuo metu, kai pastarasis jau buvo įpusėjęs pereiti J. Basanavičiaus gatvės važiuojamąją dalį. Šiais tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo abejoti, nes jie iš esmės sutampa.

Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis į gatvę iššoko staigiai, dėl to jis nebūtų spėjęs sustabdyti. Tačiau, vėlgi šie jo parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo bei liudytojos A. B. parodymams, kad jie ne bėgo per važiuojamąją kelio dalį, o ėjo matydami jiems iš kairės atvažiuojantį automobilį ir būdami įsitikinę, kad jie spės pereiti gatvę. Kita vertus, pagal pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pravažiavęs pėsčiųjų perėją prieš Basanavičiaus – Lauko gatvių sankryžą (per kurią, pagal jo paties parodymus, jis pravažiavo gerokai viršydamas mieste leistiną greitį), ir privalėdamas matyti į važiuojamąją kelio dalį įžengiančią ar jau net joje esančią liudytoją A. B., nuteistasis net nebandė stabdyti automobilio (įvykio vietoje nėra jokių stabdymo žymių; liudytoja A. B. to nematė; po įvykio apeliantas net nepristabdęs automobilio nuvažiavo iš įvykio vietos), kas rodo, kad dėl girtumo, sudėtingų eismo sąlygų, viršyto greičio, jis tiesiog nematė važiuojamoje kelio dalyje esančių pėsčiųjų. Taip pat, kaip matyti iš liudytojos A. B. parodymų, apelianto automobilis liudytojos nekliudė tik dėl to, kad ji jau buvo spėjusi pereiti važiuojamosios kelios dalies vidurį ir buvo kiek toliau.

Be šių duomenų, yra ir kitų įrodymų, paneigiančių aukščiau paminėtą nuteistojo skundo argumentą. Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, po įvykio nukentėjusiojo dešinės kojos batas ir automobilio (duomenys neskelbtini) plastmasinė detalė buvo rasti nuteistojo vairuoto automobilio judėjimo eismo juostoje, prie pat kelio važiuojamosios dalies vidurio. To paties automobilio žibinto stiklo šukė ir kraujo dėmė buvo priešingoje, nei važiavo nuteistasis, eismo juostoje (1 t., 4 – 9 b.l.). Automobilio apžiūros metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistojo vairuoto automobilio priekinis stiklas kairėje viršutinėje dalyje išdaužtas ir įlindęs į vidų, sulankstyta automobilio stogo priekinė kairioji dalis, išdaužtas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, išorinis kairės pusės durelių galinio vaizdo veidrodėlis užlenktas prie durelių ir be paties veidrodėlio, iškritęs priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas ir apgadintas priekinis kairės pusės automobilio sparnas (1 t., 10-13, 15-16 b.l.). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G296/09(08) be kitų M. R. sužalojimų buvo konstatuoti kairės akies tinklainės atšokimas bei kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžimas. Taip pat vėlesnės, jau po gydymo atliktos jo kūno apžiūros metu buvo rasti randai pakaušio kairėje už ausies, kairės akies viršutinio voko šoniniame krašte ir kairio pakinklio duobėje (1 t., 36-37 b.l.).

Taigi, visi šie faktiniai duomenys (paminėti parodymai, iškart po įvykio rastų daiktų išsidėstymas įvykio vietoje, automobilio apgadinimo ir nukentėjusiojo sužalojimų lokalizacija, galimas atstumas tarp automobilio ir nukentėjusiojo tuo metu, kai šis įžengė į J. Basanavičiaus gatvę, proceso dalyvių parodymai bei kiti bylos duomenys) vienareikšmiai patvirtina, kad nukentėjusysis ėjo iš Lauko gatvės per J. Basanavičiaus gatvę link kavinės (duomenys neskelbtini) ir tuo metu, kai jis jau buvo J. Basanavičiaus gatvės viduryje, jį kairiąja priekine dalimi partrenkė iš kairės atvažiavęs nuteistojo vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini). Tokia išvada kartu paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytą abejonę, kad nukentėjusysis ne staiga iššoko į važiuojamąją dalį, o iki įvykio buvo joje pakankamą laiko tarpą tam, kad automobilį vairuojantis asmuo iki kontakto su nukentėjusiuoju galėtų automobilį pristabdyti ar iš viso sustoti. Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, jie paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, todėl jie atmetami.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat, vykdydami BK 55 str. reikalavimus ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismai turi siekti, kad asmenims, pirmą kartą padariusiems nesunkų ar apysunkį nusikal­­­­­­­­­timą, nebūtų skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei kaltininko pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės.

Matyti, kad atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 str. 1 d. numatyti du būtini kriterijai: 1) formalusis – asmuo turi būti nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

K. B. įvykdė vieną tyčinį nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, už kuriuos jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, todėl formalusis kriterijus atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra. Spendžiant, ar yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina įvertinti nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei – jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir elgesį po to.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. B. prieš įvykį nebuvo teistas (1 t., 107 b.l.), priklausomybių ligų ir psichiatrijos kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., 109 b.l.), po nusikalstamų veikų prisipažino jas padaręs ir gailėjosi dėl to. Tačiau jis padarė du savarankiškus nusikaltimus, kuriuos skiria trumpas laiko tarpas, tačiau antrasis iš jų yra tyčinis, iš šiuo atveju pavojingesnis visuomenei. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės yra labai sunkios, o kai kurios jau ir nebepataisomos – nukentėjusysis, dar neturintis nei 30 metų, buvo suluošintas visam likusiam gyvenimui, šiai dienai yra aklas viena akim, neteko daugiau nei pusės turėto darbingumo, patyrė ir dar ateityje turės patirti daugybines sudėtingas operacijas. Po eismo įvykio apeliantas, partrenkęs žmogų, kuo skubiausiai pasišalino iš įvykio vietos, pats ne tik nesiėmė jokių priemonių padėti įvykio vietoje likusiam sužalotam žmogui, net tik kad nepranešė apie tai greitajai medicinos pagalbai ar policijai, bet ramiausiai toliau girtavo su draugais, po to taksi automobiliu parvažiavo į namus, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimus apeliantas padarė taip pat būdamas neblaivus, kad prieš tai apeliantas turėjo neišnykusią administracinę nuobaudą už pažeidimą, taip pat padarytą apsvaigus nuo alkoholio (1 t., 110, 111 b.l.), kad gyvenamojoje vietoje nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, kaip niekur nedirbantis, konfliktiškas, nepareigingas ir vėlgi vartojantis alkoholį asmuo (1 t., 111 b.l.), akivaizdu, kad būtent jo nuolatinis girtavimas didžiąja dalimi ir lėmė tiek šio eismo įvykio kilimą. Kartu tai apeliantą apibūdina ir kaip neigiamą asmenybę. Teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad jis augina mažametį vaiką, turintį sveikatos problemų (2 t., 58, 117 b.l.), tačiau tai patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų teismui nepateikė, o pagal byloje esančius duomenis jis išsituokęs ir stiprūs šeiminiai santykiai jo nesaisto (1 t., 87-88 b.l.). Visos šios aplinkybės K. B. charakterizuoja tik neigiamai ir rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Esant tokiems duomenims, kolegija pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę ne tik reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t. y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti.

CK 6.250 str. 1 ir 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai <...>. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę <...> bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sutinkamai su CK 6.263 str. 2 d. asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo.

Šioje byloje matyti, kad neteisėtais K. B. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo gydymas truko ilgai, jis buvo komplikuotas, gydymo metu buvo atlikta ne viena labai sudėtinga operacija, bei, kaip jis paaiškino apeliacinės instancijos teismui, dar nemažiau sudėtingos operacijos (tame tarpe – ir stuburo) jo laukia ir ateityje. Minėta, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų M. R. neteko didesnės dalies darbingumo, šiuo metu nemato viena akimi. Tiek dėl įvykio metu patirto kūno sužalojimo, tiek ir gydymo metu M. R. neabejotinai patyrė tiek didžiulį fizinį skausmą ir kančias, kurias, kaip prisiminimai apie įvykį ir apmąstymai apie jo pasekmes, lydėjo dvasiniai išgyvenimai. Prieš įvykį sveikas ir darbingas buvęs nukentėjusysis, po jo nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo – dirbti, sportuoti, sunkiai kelti, jausdamas skausmus ir netekęs dalies darbingumo M. R., be jokių abejonių, nebegali tinkamai pasirūpinti savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Taigi, akivaizdu, kad dėl aptariamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. R. patyrė didžiulę žalą, tame tarpe – ir neturtinę, kurią apylinkės teismas visiškai pagrįstai įvertino 40000 litų. Ši suma, kolegijos nuomone, pilnai atitinka tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, tiek teismų praktiką.

Teisiamojo posėdžio metu apeliantas pripažino padaręs 20000 litų dydžio neturtinę žalą, tačiau kodėl būtent tokią sumą jis nurodė teismui bei savo skunde, argumentų nepateikė. Apeliaciniame skunde K. B. savo prašymą sumažinti apylinkės teismo nustatytą neturtinę žalą iki 20000 litų grindžia tuo pačiu, jau aukščiau aptartu ir byloje esančiais įrodymais paneigtu teiginiu, jog M. R. buvo labai girtas ir jis staiga iššoko į važiuojamąją kelio dalį.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į K. B. apeliaciniame skunde nurodytas, bet ir į kitas teisingam faktinių bylos aplinkybių nustatymui, bausmės paskyrimui bei civilinio ieškinio išsprendimui būtinas aplinkybes, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme naujų aplinkybių, lengvinančių nuteistojo padėtį, nenustatyta, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis M. R. prašo išieškoti iš nuteistojo 700 Lt už advokato pagalbą jam apeliacinės instancijos teisme. Jo prašymą pagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT596547, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. R. sumokėjo apeliacinės instancijos teisme jo interesus atstovavusiam advokatui būtent tokią sumą. Tačiau, šis nukentėjusiojo prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo <....> turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo <....> atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, kad nuteistojo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga (pagal bylos duomenis, jis nedirba, iš jo nuosprendžiu priteista nemaža pinigų suma neturtinei žalai atlyginti, ateityje dar bus sprendžiamas ir turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimas), iš jo nukentėjusiojo prašoma išieškoti proceso išlaidų suma mažinama iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2d., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš K. B. M. R. 400 (keturis šimtus) litų proceso išlaidų.