- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 1K-139-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. S., gimusio 1977-05-15 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, nevedusio, Lietuvos Respublikoje neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), įtariamo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nutarties, kuria įtariamajam T. S. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013-01-27 iki 2013-03-27, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. įtariamas tuo, kad 2012-09-26 neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas kartu su D. D., R. P. ir Ž. D. garaže, esančiame Sėlių g. 14 namo kieme, Vilniuje, pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, po ko nugabeno minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino į T. S. gyvenamąją vietą, esančią Sėlių g. 14-1, Vilniuje, kur iki 2012-09-27 12.50 val. laikė, kol minėtame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino. Šiais savo veiksmais T. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
2012-09-27 įtariamasis T. S. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi įtariamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-09-27. To paties teismo 2012-09-28 ir 2012-11-20 nutartimis įtariamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas iki 2013-01-27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nutartimi įtariamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-01-27 iki 2013-03-27.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nutartimi įtariamasis pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai, kad jis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus, nepakankamai pagrįsti bylos faktiniais duomenimis. Iki šiol jis nėra supažindintas su įrodymais, pagrindžiančiais jam pareikštą įtarimą ir griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo - paskyrimo pagrįstumą. Be to prokuroro prašyme pratęsti suėmimą trečią kartą kartojasi tie patys motyvai. Tai, apelianto nuomone, sudaro pagrindą manyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje sustabdytas ar nepakankamai intensyvus. Laikymas suimtu ilgą laiką pažeidžia jo teises į kuo trumpiausią bylos išnagrinėjimą ir teisę būti paleistam proceso metu, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo T. S. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įtariamajam T. S. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Susipažinus su įtariamojo T. S. ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuojama, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pastarasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tokiais duomenimis laikytini: kito įtariamojo A. P. parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, tarnybiniai pranešimai, duomenys užfiksuoti asmens kratų ir kratų protokoluose, bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Apeliantui T. S. kardomoji priemonė – suėmimas - paskirta, o vėliau pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šiuo metu suėmimo pagrindai, nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi, neišnyko.
Pažymėtina, kad apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, T. S. įtariamas vieno labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, už kurį įstatymas numato vien griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių. Įtariamasis nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš ko galima spręsti, kad jis nėra susaistytas tvirtais socialiniai ryšiais. Įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, minėtą nusikalstamą veiką įtariamasis galimai padarė, veikdamas pavojinga bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje.
Išvardintų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad taikant šiuo metu švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, T. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo prokuroras motyvuoja tais pačiais pagrindais., kaip ir pareiškimą dėl suėmimo skyrimo. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad neišnykus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi nustatytiems suėmimo skyrimo pagrindams, pratęsiant suėmimo terminą keistis šie pagrindai negali.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.).
Nors T. S. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimais duomenimis jis teistas 2011-10-10 Prancūzijos teismo nuosprendžiu už narkotinių medžiagų kontrabandą. Šiuo metu įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip minėta, iki sulaikymo įtariamasis niekur nedirbo, neturėjo legaliai gaunamų pajamų. Jam inkriminuojama nusikalstama veika galimai padaryta organizuota grupe. Todėl išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas T. S. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
Skundo argumentas, jog šiuo metu su įtariamuoju jokie procesiniai veiksmai neatliekami kas rodo, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas arba vyksta nepakankamai intensyviai, yra nepagrįstas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, T. S. yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurį galimai padarė organizuotoje grupėje. Be T. S., įtariami dar trys asmenys. Taigi, ne tik apeliantas yra įtariamas aptariamos nusikalstamos veikos padarymu, todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai įtariamojo atžvilgiu šiuo metu nėra atliekami, negali būti vienu iš pagrindų naikinti apylinkės teismo nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo- pratęsimo.
Skundo argumentas, kad laikant įtariamąjį suimtu pažeidžiamos jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisė būti paleistam proceso metu, taip pat nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Kardomosios priemonės – suėmimo - paskyrimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Kaip minėta, kardomoji priemonė – suėmimas T. S. paskirta esant būtiniems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra įtariamas, greitas ir išsamus atskleidimas bei tinkamas įstatymo pritaikymas nusveria jo teisę į laisvę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato suimtojo teisę būti paleistam proceso metu, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Suėmimo taikymo pagrindai, kurie buvo nustatyti anksčiau, yra neišnykę, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Teismas atkreipia prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų dėmesį, jog BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 127 straipsniu, teismas
nutarė:
Įtariamojo T. S. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.