- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e1-540-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14261-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- M. B.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. balandžio 11 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą G. K., dėl ko nukentėjusysis griuvo ant žemės ir griūdamas susitrenkė dešinės kojos blauzdą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. B., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena su žmona D. B. bei jos sūnumi iš ankstesnės santuokos G. K., (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas priklauso jam su D., moka būsto paskolą. 2020 m. balandžio 11 d. 8 val. žmona išėjo į darbą. Apie 13 val. sugalvojo išvalyti D. priklausantį automobilį „VW Passat“ ir paprašė G., kad padėtų. G. sutiko, pradėjo valyti automobilio saloną. Atėjęs kaimynas pasiūlė išgerti alaus, abu išgėrė po du butelius 0,5 litro talpos alaus, po to jis dar valė automobilį ir dar girtavo. Kadangi buvo neblaivus, neprisimena, ar kabinėjosi prie G., mano, kad galėjo taip būti. Su G. sutaria normaliai, bendrauja mažai, tik dėl namų buities ir ūkio. Po kurio laiko vėl ėjo link kaimyno tvoros, galbūt norėdamas dar išgerti, ir pamatė, kad G. lipa per tvorą. Tai pamatęs tyčia trenkė kumščiu jam į veidą, dėl ko jis nukrito. Vėliau matė, kad atsistojo. Viskas įvyko labai staigiai, pamena, kad žmona atbėgo juos skirti, tikriausiai dėl to, kad neįvyktų didesnis konfliktas. Kodėl trenkė G., neprisimena, mano, kad taip atsitiko, nes buvo neblaivus ir dėl kažko supykęs. Abu buvo neblaivūs, galėjo vienas kitam kažką pasakyti. Kur po G. suduoto smūgio nuėjo, nepamena. Policijos pareigūnai, patikrinę blaivumą, nustatė apie dviejų promilių girtumą. Dėl šio įvykio labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti, su G. K. susitaikė, atsiprašė, G. jam atleido (b. l. 79–80, 91–92, 98).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiojo G. K. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 42–43, 47–48), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama D. B. ir jos vyru M. B.. 2020 m. balandžio 11 d. apie pietus patėvis paprašė, kad padėtų išvalyti mamos automobilį. Jis sutiko ir po pusvalandžio nuėjo prie automobilio. Tuo metu patėvis pas kaimyną kieme gėrė alų. Visą laiką, kol valė automobilį, patėvis su kaimynu gėrė alų. Apie 14 val. baigęs valyti automobilį, jis taip pat nuėjo pas kaimyną, išgėrė šiek tiek alaus. Daugiausia bendravo su kaimynu, nes su patėviu beveik nebendrauja ir namuose. Būnant pas kaimyną, patėvis ne vieną kartą bandė jį pašiepti, vis pasijuokdavo iš jo, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Apie 20 val. 30 min. mama pakvietė jį grįžti į namus. Iš kaimyno kiemo lipdamas per tvorą, matė, kad link jo ateina patėvis. Perkėlė vieną koją, baigiant kelti kitą koją per tvorą, prie jo prisiartino M. ir nieko nesakęs, be jokios priežasties kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio jis krito ant žemės, krisdamas atsitrenkė į tvorą, susitrenkė dešinę koją, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Kai atsistojo, M. bandė dar kartą jam suduoti, tačiau nepataikė. Mama neleido, kad įsipliekstų didesnis konfliktas. Po to jis nuėjo į namus, o M. nuėjo pas kaimyną. Mama jį apžiūrėjo, matė, kad veido vieta, į kurią sudavė, yra šiek tiek patinusi, todėl nusprendė, kad apie įvykį reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu. Į bendrąjį pagalbos centrą paskambino mama. Po kurio laiko į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė patėvį. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jam konstatavo dešinės pusės veido srities ir dešinės kojos blauzdos sumušimus. M. B. po šio įvykio jo atsiprašė, labai gailėjosi dėl tokio poelgio, pažadėjo daugiau taip nesielgti, pripažino, jog dėl įvykio kaltas alkoholio vartojimas. Patėviui atleido. Įvykio dieną ir pats buvo neblaivus;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 16–21), kuriame užfiksuota įvykio vieta sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme. Sodyboje yra geltonų plytų gyvenamasis namas; įvykio vieta nutolusi 8 metrų atstumu į šiaurės vakarus nuo gyvenamojo namo šiaurės vakarinio kampo, į šiaurės pusę yra baltos spalvos metalinės sūpynės, į vakarų pusę yra metalinė, 50 centimetrų aukščio sieto tvora;
- asmens apžiūros protokolu (b. l. 23–25), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam G. K. sutikus, apžiūrint kūną, veido dešinėje pusėje, po akimi, matomas neryškus, raudonos spalvos, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas, kurio skersmuo apie 2,4 centimetro. Apžiūrint koją, jis parodė vietą, kurią susimušė krisdamas po smūgio, tačiau toje vietoje jokių sužalojimų vizualiai nesimato;
- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 111–112), kurioje užfiksuota, kad G. K. nustatyta preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumušimas;
- policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo (b. l. 31), kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu 2020 balandžio 11 d. 21 val. 25 min. M. B. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas; 21 val. 36 min. G. K. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas;
- policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu dėl M. K. apklausos (b. l. 62–63), kuriame nurodyta, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis M. K. telefonu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 21 val. 3 min. gavę budėtojo pranešimą, kad pranešėjos neblaivus sutuoktinis muša jos pilnametį sūnų, nuvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Pasitikusi pranešėja nurodė, kad jos sūnų G. K. sumušė jos sutuoktinis M. B.. G. K. buvo gyvenamojo namo kambaryje, o M. B. namuose nebuvo. Moteris su sūnumi paaiškino, kad G. K. lipant per tvorą iš kaimyno, M. B. trenkė kumščiu jam į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Pranešėja taip pat paaiškino, kad po smūgio iškart atbėgo jų skirti, kad nebūtų didesnio konflikto. Dėl ko kilo konfliktas, nukentėjęs asmuo nepaaiškino. A. G. K. veido, dešinėje pusėje matėsi paraudimas, todėl iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kad jį apžiūrėtų. Kol atvyko medikai, nuėjus į kaimyninį garažą jame buvo rastas M. B., kuris buvo sulaikytas;
- liudytojos D. B. parodymais (b. l. 60–61), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu M. B. ir sūnumi iš ankstesnės santuokos G. K. M. ir G. tarpusavyje sutaria normaliai, bendrauja mažai, tik ūkiniais namų klausimais. 2020 m. balandžio 11 d. ji dirbo nuo 8 val. iki 17 val. Kai grįžo namo po darbo, G. su M. buvo pas kaimyną, mano, kad ten vartojo alkoholį. Vakare, po 20 val., M. parėjo namo ieškodamas savo mobilaus ryšio telefono. Ji padavė jam telefoną ir jis išėjo į kiemą. Ji taip pat išėjo kiemą ir pašaukė G., kad pareitų namo. G. priėjo prie tvoros, viena koja ją perlipo, tuo metu M. priėjo prie G. ir netikėtai trenkė kumščiu jam į veidą, dėl ko G. nukrito ant žemės. Tai pamačiusi ji nubėgo jų skirti, kad nekiltų didesnis konfliktas. M. po smūgio nuėjo pas kaimyną, o G. parsivedė į namus. Apžiūrėjusi G. pamatė, kad veidas smūgio vietoje yra šiek tiek patinęs, todėl nusprendė apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai M. sulaikė, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo G., ką jam nustatė, nežino. Paprastai tarp M. ir G. tokių konfliktų nebūna, mano, kad dėl šio konflikto kaltas alkoholis, nes ir M., ir G. buvo neblaivūs, M. buvo nustatytas beveik dviejų promilių girtumas.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį; asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos smurto žymės; greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad M. B. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 130–132, 134). Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. B. neteistas (b. l. 105–106); administracine tvarka nebaustas (b. l. 107); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 115); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų ar neigiamų atsiliepimų dėl jo elgesio nėra gavusi, kaimynų ir miestelio bendruomenės narių charakterizuojamas teigiamai (b. l. 121).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) atitinka nusikalstamos veikos sunkumą, yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, M. B. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.