Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-19 · Administracinė byla Nr. I-780-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
I-780-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04668-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. K. B., O. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-780-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-04668-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K. B. ir O. J. skundus atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 9 970,89 Lt už laikotarpį nuo 2010-08-02 iki 2013-01-15 (b. l. 8–11).

Pareiškėja O. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 638,51 Lt už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2013-02-01 (b. l. 40–43).

Pareiškėjos skunduose remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (b. l. 8–11, 40–43).

Pareiškėja S. K. B. patikslintame skunde pažymėjo, kad 2007-04-27 buvo priimta į Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygio, 12 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę. Nuo 2008-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė. 2008-05-08 jai būnant nėštumo ir gimdymo atostogose jos pareigybės kategorija iš A lygio 12 kategorijos pakeista į A lygio 13 kategoriją, paliekant turėtą antrą kvalifikacinę klasę. Iš tikslinių vaiko priežiūros iki jam sueis treji metai atostogų į darbą grįžo 2010-08-02. Nuo 2011-04-04 jos pareigybė buvo pakeista į Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigas, paliekant prieš tai gautą darbo užmokestį. 2013-01-15 ją atleido iš Generalinės prokuratūros (b. l. 8–11).

Pareiškėja O. J. patikslintame skunde pažymėjo, kad 2007-05-21 paskirta į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos (B lygio, 6 kategorijos) pareigas. 2007-05-21 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2012-10-02 perkelta į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos (A lygio, 11 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 40–43).

Atsiliepimas

Pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų S. K. B. ir O. J. patikslintus skundus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad su pareiškėjų patikslintais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama valstybės tarnautojams darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl, vadovaudamasi Konstitucinio teismo jurisprudencija, teigia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymų dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo. Pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros biudžeto lėšose nėra numatyta papildomų asignavimų, todėl teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundus, prašo mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja S. K. B. nuo 2008-05-06 perkelta į Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygio, 13 kategorija) pareigas, suteikiant antrą kvalifikacinę klasę, o nuo 2012-03-05 – suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę. Nuo 2008-08-05 iki 2010-08-01 jai buvo suteiktos tikslinės vaiko priežiūros atostogos. 2013-01-15 buvo atleista iš Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigų. Pareiškėja O. J. 2007-05-21 paskirta į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos (B lygi, 6 kategorija) pareigas. 2007-05-21 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2012-10-02 perkelta į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo (A lygis, 11 kategorija) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 25–27, 49–51).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007-04-27 įsakymu Nr. P-253 „Dėl S. K.-B. priėmimo į valstybės tarnybą“ 2007-04-27 priėmė pareiškėją Skaistę K. B. į Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyrių, skyrė į vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 12 kategorija) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-01-25 įsakymu Nr. P-125 „Dėl kvalifikacinių klasių karjeros valstybės tarnautojams suteikimo“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai S. K. B. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 14–15).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-05-08 įsakymu Nr. I-64 „Dėl Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigybės kategorijos pakeitimo“ nustatė, kad pareiškėjai S. K. B. nuo 2008-05-06 tęsiasi tarnybos santykiai, o Generalinės prokuratūros vyriausiojo padėjėjo pareigybė yra A lygio, 13 kategorijos (b. l. 16–17).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-08-04 įsakymu Nr. A-443 „Dėl S. K.-B. tikslinių atostogų“ leido pareiškėją S. K.-B. tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, nuo 2008-08-05 iki 2009-05-30 (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009-05-28 įsakymu Nr. 4-234 „Dėl S. K.-B. tikslinių atostogų pratęsimo“ pratęsė pareiškėjai S. K.-B. tikslines atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, nuo 2009-05-31 iki 2010-08-01 (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011-02-19 įsakymu Nr. P-154 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybos Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamente“ nustatė, kad pareiškėjos S. K.-B. tarnybos santykiai nuo 2011-04-04 tęsiasi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente (b. l. 20).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-01-11 įsakymu Nr. P-20 „Dėl S. K.-B. tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo“ nustatė, kad 2012-07-05 pareiškėjos S. K.-B. tarnybos valstybei stažas yra 9 metai ir 1 mėnuo, pavedė perskaičiuoti priedą prie mėnesinio pareiginio atlyginimo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 2012-07-05 (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-01-11 įsakymu Nr. P-21 „Dėl S. K.-B. perkėlimo į kitas pareigas kitoje institucijoje“ nuo 2013-01-16 perkėlė pareiškėją S. K.-B. į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultanto (A lygis, 13 kategorija) pareigas, nustatant, kad paskutinė darbo diena prokuratūroje – 2013-01-15, bei patvirtinant 9 metų, 7 mėnesių ir 11 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą 2013-01-16 ir turimą antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007-05-21 įsakymu Nr. P-300 „Dėl O. J. priėmimo į valstybės tarnybą“ priėmė pareiškėją O. J. 2007-05-22 į Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrą ir skyrė į prokuroro padėjėjo (B lygis, 6 kategorija) pareigas, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 52).

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008-09-04 įsakymu Nr. A-28 „Dėl vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis vieneri metai, suteikimo O. J.“ suteikė pareiškėjai O. J. vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sueis vieneri metai, laikotarpiu nuo 2008-09-14 iki 2009-09-04 (b. l. 53).

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-07-20 įsakymu Nr. A-30 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo O. J.“ suteikė pareiškėjai O. J. vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2010-08-04 (b. l. 54).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010-07-30 įsakymu Nr. P-486 „Dėl O. J. grįžimo iš tikslinių atostogų“ laikė pareiškėją O. J. 2010-08-05 grįžusia iš tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai (b. l. 55).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-10-02 įsakymu Nr. P-946 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos O. J. perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2012-10-03 perkėlė pareiškėją O. J. į apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio (jo skyriaus) prokuroro padėjėjo (A lygio, 11 kategorijos) pareigas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (darbo vieta Radviliškyje) ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 56).

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013-05-15 įsakymu Nr. P-51 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo O. J.“ leido pareiškėją O. J. tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti nuo 2013-06-07 iki 2015-04-06, kol jam sueis dveji metai (b. l. 57).

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013-11-18 raštu Nr. 17.2.-20726 „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“, atsakydama į pareiškėjos O. J. 2013-11-11, 2013-09-03 prašymą, informavo, kad nesant teisinio pagrindo, atsisako tenkinti jos prašymą dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo (b. l. 33).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja S. K. B. nuo 2007-04-27 ėjo Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 12 kategorija) pareigas bei turėjo trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 13), nuo 2008-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 14–15). Nuo 2008-05-06 Generalinės prokuratūros vyriausiojo padėjėjo pareigybė buvo pakeista į A lygio, 13 kategorijos pareigybė (b. l. 16–17). Nuo 2008-08-05 iki 2010-08-01 pareiškėja S. K. B. išleista tikslinėms atostogoms vaikui prižiūrėti (b. l. 18, 19), nuo 2011-04-04 tęsė tarnybinius santykius Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente (b. l. 20), o nuo 2013-01-16 perkelta į LVAT konsultanto (A lygis, 13 kategorija) pareigas (b. l. 22). Pareiškėja O. J. nuo 2007-05-22 ėjo Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo (B lygis, 6 kategorija) pareigas ir turėjo trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 52), nuo 2008-09-14 iki 2010-08-04 buvo išleista tikslinėms atostogoms vaikui prižiūrėti (b. l. 53, 54), iš kurių grįžo 2010-08-05 (b. l. 55). Nuo 2012-10-03 perkelta į apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio (jo skyriaus) prokuroro padėjėjo (A lygio, 11 kategorijos) pareigas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (darbo vieta Radviliškyje), suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 56).

Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja O. J. prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-02-01, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-07-30 įsakymo Nr. P-486 „Dėl O. J. grįžimo iš tikslinių atostogų“ turinį, kuriame laikoma, jog pareiškėja O. J. 2010-08-05 grįžo iš tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai (b. l. 55), nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2010-08-05 iki 2013-02-01, per kurį pareiškėjai O. J. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

Konstitucinis teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas) pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Pažymėtina, kad Grąžinimo įstatyme praradimų kompensavimo tvarka, vadovaujantis Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d., yra grindžiama proporcingumo principu, kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – Generalinei prokuratūrai) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimus kėlė Generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės atžvilgiu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra Generalinė prokuratūra, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. K. B. ir O. J. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė