- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-756-1109-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Skolininkas
- UAB „Gimsta“
- Kreditorius
- UAB „Lurista“
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 23 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir Institucija) 2009 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 2-19(2009)-107 (toliau – ir Nutarimas) V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ABTĮ) 188⁶ straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 1 750 Lt baudą už tai, kad jis, būdamas UAB „Lurista“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punktą, t. y. laiku nesumokėjo 7 758 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėnesius.
Šalies argumentai
V. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nutarimą bei nutraukti bylą arba jei teismas nuspręs, kad Nutarimas yra teisėtas, skirti mažesnę baudą nei numatyta žemiausia sankcijos riba ir paskirti 100 Lt baudą. Nurodė, kad jo vadovaujama UAB „Lurista“ yra statybos paslaugas teikianti bendrovė, o 2008 metų II ketvirtyje prasidėjus statybų rinkos sąstingiui, vienas iš pagrindinių UAB „Lurista“ skolininkų AB „BSA Construktion“ pradėjo vėluoti atsiskaityti. 2008 metų gegužės mėnesį UAB „Lurista“ kreipėsi į teismus dėl skolų priteisimo iš AB „BSA Construktion“. Nors Vilniaus apygardos teismas ir priteisė skolą, tačiau AB „BSA Construktion“, vengdama prievolių įvykdymo 2008 m. rugsėjo 1 d. paskelbė bankrotą ir tuo palikdama UAB „Lurista“ nesumokėtą 420 000 Lt skolą. Be to, kitas UAB „Lurista“ skolininkas UAB „Gimsta“, nors ir yra pradėtas išieškojimas 120 000 Lt, tačiau minėta bendrovė taip pat vengia padengti įsiskolinimus kreditoriui UAB „Lurista“. UAB „Lurista“ per 2008 metus neteko daugiau kaip pusės milijono litų, todėl, esant tokiai situacijai, UAB „Lurista“ iškilo sunkumai atliekant atsiskaitymus ne tik su darbuotojais, kreditoriais, bet ir mokant valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas. Apie susidariusią situaciją Institucija buvo nuolat informuojama (tai patvirtina pridedami aiškinamieji raštai), buvo prašoma dėl itin sudėtingos UAB „Lurista“ finansinės situacijos atidėti įmokų sumokėjimą, o taip pat paaiškinta, kad 2008 m. pabaigoje bendrovės vyr. finansininkei išėjus iš darbo, dėl bendrovės sunkios finansines padėties, buvo pavėluota priduoti ketvirtines ataskaitas. Iki Institucijos 2009 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 2-19-(2009)-107 visos ataskaitos buvo pateiktos, nors įsiskolinimas ir nebuvo visiškai padengtas. Teigė, kad skundžiamas nutarimas skirti piniginę baudą už socialinių draudimų įmokų nesumokėjimą ir ataskaitų nepateikimą aiškiai prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais, ATPK 20 straipsnyje numatytais nuobaudos skyrimo tikslais. Kaip bendrovės direktorius, vadovaudamasis bendrovės įstatais ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 punktu, nors ir pavėlavęs dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, pristatė visus būtinus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus dar iki 2009 m. kovo 10 d. protokolo Nr. 2-19-107, dėl formalaus administracinio teisės pažeidimo, surašymo. Be to, iš anksto raštiškai informavo Instituciją, kodėl vėluojama su ataskaitų pateikimu ir nurodė galimą atsiskaitymų ir skolos padengimo grafiką. Teigė, kad jo veiksmuose nėra tyčios sąmoningai ar nesąmoningai pažeisti įstatymo saugomus interesus. Kaip bendrovės vadovas jis privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku mokamos bendrovės socialinio draudimo įmokos, todėl rūpindamasis išimtinai bendrovės interesais, visais būdais bandė atgauti iš kitų bendrovės skolininkų skolas (tai patvirtina pridėti teismų sprendimai). Paskirta bauda yra aiškiai per didelė, nes jo gaunamas atlyginimas sudaro 800 Lt per mėnesį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 2-19(2009)-107, kuriuo V. V. pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 750 Lt bauda ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad V. V. yra nubaustas pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį, t. y. už valstybinio socialinio draudimo įmokų 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėnesius savalaikį nesumokėjimą. V. V. kaltinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo bei vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punkto reikalavimų pažeidimu. Teismas įvertino, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog už 2009 lapkričio mėn. įmonėje buvo priskaičiuota 2 956,99 Lt valstybino socialinio draudimo įmokų, tačiau minėtos įmokos nebuvo padarytos. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, Institucijos 2009 m. kovo 26 d. Nr. Ž-199 „Dėl UAB „Lurista“ patikrinimo“. Be to, Institucijos 2009 m. kovo 26 d. patikrinimo akte nustatyta, jog 2009m. lapkričio mėnesį V. V. ūkio išlaidoms buvo išmokėti 10 017 Lt. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad V. V., būdamas UAB „Lurista“ vadovu neužtikrino, kad įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą būtų sumokėtos, nors tuo laikotarpiu įmonė šias prievoles įvykdyti buvo finansiškai pajėgi, minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnį ir Taisyklių 25 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Institucijos 2009 m. kovo 26 d. akte Nr. Ž-199 „Dėl UAB „Lurista“ patikrinimo“ nurodoma, jog nuo 2009 m. gruodžio 12 d. bendrovės sąskaita buvo areštuota antstolio ir nuo šio momento jokio piniginių lėšų judėjimo nebuvo; Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos; UAB „Lurista“ turtą sudaro tik 1 923 Lt vertės kompiuteris; Bendrovės debitorinis įsiskolinimas yra 530 00 Lt, o kreditorinis - apie 300 000 Lt. Teismas nustatė, kad UAB „Lurista“ finansinė būklė nuo 2009 m. gruodžio mėnesio pablogėjo. V. V. nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų apyvartą per jo vadovaujamos įmonės kasą po 2009 m. gruodžio 1 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagal turimus objektyvius įrodymus, pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėnesius. V. V. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Institucijos 2009 m. kovo 24 d. nutarimu V. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, tačiau atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje bus pasiekti, paskiriant pareiškėjui minimalią administracinę baudą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių V. V. atsakomybę, byloje esančiais įrodymais nenustatyta, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnyje ir skirti pareiškėjui mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo numatyta už pažeidimą, nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta žemiausia sankcijos riba pagal ATPK 188 straipsnio 1 dalį, galutinai nustatant 100 Lt baudą. Pakartoja faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad jis, kaip bendrovės vadovas, išnaudojo visas galimas teisėtas priemones atgauti bendrovės skolas, ir sumokėti socialinio draudimo įmokas. Teigia, kad byloje yra pripažintinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jis neginčijo, pripažino ir gailisi padaręs administracinės teisės pažeidimą, o taip pat nurodo, kad tai buvo padaryta dėl ypatingai blogos bendrovės ir jo paties finansinės padėties, todėl teismas savo sprendime pasisakydamas, kad byloje nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių prieštarauja savo paties nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad bendrovė iki šiol neturi finansininko dėl lėšų stokos.
Atsiliepimas
Institucija (toliau – ir Fondas) savo pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su V. V. argumentais dėl administracinės nuobaudos švelninimo būtinumo. Teigia, kad sunki finansinė padėtis pati savaime neatleidžia nuo įmokų mokėjimo. Įstatymas, saugodamas darbuotojų teisę į valstybinį socialinį draudimą, nustato darbdavio pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nepriklausomai nuo verslo sėkmės. Įmonės vadovas yra atsakingas asmuo, todėl privalo įvertinti rizikos galimybes versle ir pasirūpinti tinkamu apyvartinių lėšų judėjimu įmonėje. Įmonės vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą įmonės prievolių Fondo biudžetui vykdymą, privalo imtis aktyvių priemonių, užtikrinančių įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimą. Atkreipia dėmesį, kad protokolo surašymo dieną buvęs įsiskolinimas dar nėra padengtas, įsiskolinimo suma didėja. Pagal UAB „Lurista“ pavėluotai pateiktas Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. 4 ir 2009 m. 1 ketvirčius, draudėjo įsiskolinimas 2009 m. balandžio 1 d. yra 12 983,76 Lt. Neigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nurodo, kad teismas V. V. skyrė minimalią administracinę baudą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje - 500 Lt. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių V. V. atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiamu nutarimu V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tai, kad V. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino prastą jo ir bendrovės finansinę būklę ir paskyrė švelniausią administracinę baudą.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.