- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- I-1963-422/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 15, 31, 36, 59, 54–55), jis ir atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo kalinamas Marijampolės PN 17 būryje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad būryje dėl ant langų esančių grotų ir tinklo buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, todėl trūko oro, patalpose vasarą buvo karšta, ant sienų kaupėsi drėgmė, pelėsis. 17 būryje buvo tarakonų, kurie teršė pareiškėjo gyvenamąją aplinką. Dėl jų naikinimo buvo keiptasi į administraciją, tačiau į prašymą nebuvo reaguojama. Reiškė pretenzijas dėl higienos reikalavimų neatitinkančio 17 būrio sanitarinio mazgo, teigė, kad jame nebuvo veidrodžio, spintelės, tualetai buvo tupimi, surūdiję ir supuvę. Maudytis po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę penkiolika minučių. Duše nebuvo pertvarų, todėl maudantis buvo stebimas kitų asmenų. Teigė, kad indai valgykloje buvo metaliniai, todėl šaltuoju metų sezonu maistas juose atšaldavo. Maistą gamino kiti nuteistieji, todėl jis buvo neskanus, trūko prieskonių ir pan. 17 būrys buvo narkomanų būrys, pareiškėjas narkotikų nevartojo, tačiau šiame būryje buvo dėl to, kad, kalėdamas jame, galėjo dirbti. Kalėdamas su narkomanais buvo priverstas stebėti jų gyvenimą, kiti nuteistieji atiminėjo iš jo parduotuvėje nusipirktas prekes, tačiau skųstis negalėjo. Dėl tokių kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 6000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės. Prašyme (b. l. 54–55) prašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti, nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. parengė skundą dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN ir padavė jį administracijai išsiuntimui į teismą. Atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir išėjęs į laisvę, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, ar skundas buvo išsiųstas teismui, ar buvo teisme priimtas. Gyveno Šiauliuose, todėl neturėjo galimybės atvykti į Kauną pasidomėti šiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8–10), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 47) nurodė, kad pareiškėjas apie galimai pažeistas teises turėjo sužinoti dar 2011 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 27 d., todėl praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų senaties terminą. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų tariamai pažeistoms teisėms apginti daugiau nei septynerius metus, o reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei keturis metus, todėl jo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties institutas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tvirtino, kad patikrinus 2014 metų Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalą, 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas Marijampolės PN neteikė skundo, skirto Kauno apygardos administraciniam teismui.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namuose higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose 17 būrio patalpose, pažeidžiant vienam nuteistajam tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo būryje pradžios.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d. (b. l. 5), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.
Pareiškėjas prašo teismą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Šį prašymą grindžia aplinkybe, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. išeidamas į laisvę, šią dieną padavė skundą adresuotą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN būrio viršininkui. Kadangi yra našlaitis, išėjęs į laisvė neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno Šiauliuose, todėl neturėjo galimybių domėtis, ar skundas buvo išsiųstas teismui, ar jis buvo priimtas ir pan.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Marijampolės PN pateikė teismui 2014 m. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalo duomenis (b. l. 49–50), iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikęs du vokus išsiuntimui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Šiaulių apygardos teismui, kurie išsiųsti adresatams. 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateiktas ir išsiųstas pareiškėjo vokas Šiaulių apygardos teismui, o 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas išsiuntimui vokas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 12 d.
Minėto žurnalo duomenimis nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas įteikė voką išsiuntimui Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris minėtam teismui buvo išsiųstas įteikimo dieną. Duomenų apie pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą išsiuntimui voką Kauno apygardos administraciniam teismui šiame žurnale nėra.
Objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo Marijampolės PN pareigūnams įteikto išsiuntimui skundo Kauno apygardos administraciniam teismui byloje nėra (pareiškėjas šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – liudytojų rašytiniais parodymais ir pan.), o atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundai (prašymai) buvo registruojami ir siunčiami juose nurodytiems adresatams, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti nepagrįstu pareiškėjo tvirtinimu dėl jo rašyto ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikto išsiuntimui skundo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN administracijai.
Be to, nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, kad, netgi byloje nustačius faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. siekė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, teismo nuomone, ilgiau kaip 4 metus nesidomėjimas šio skundo išsiuntimo, jo išnagrinėjimo eiga, motyvuojant nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimu, gyvenimu kitame mieste, negali pateisinti tokio ilgo skundo padavimo teismui termino praleidimo.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-162-1269 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 27–28). Antrinę teisinę pagalbą byloje pareiškėjui teikė advokato padėjėja R. V. (b. l. 26).
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2595 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma valstybės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 234,16 Eur (b. l. 76).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.