Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo: 1) Nutraukti 2024 m. gegužės 10 d. tarp Ieškovės ir Atsakovės sudarytą Transporto priemonės Nissan Qashqai pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti šios sutarties atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti Atsakovei transporto priemonę automobilį Nissan Qashqai, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o Ieškovei grąžinti sumokėtą 12 500 Eur sumą už šią transporto priemonę; 2) Priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovės 550,59 Eur dydžio nuostolius; Priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) Įpareigoti trečiąjį asmenį E. P. pateikti išrašus iš VĮ „Regitra“ apie jo paties ir jo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise valdytas ir parduotas transporto priemones 5 metų laikotarpiu; 4) Įpareigoti trečiąjį asmenį E. P. pateikti jo įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų ir jau įvykdytų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių pavyzdžius; 5) Priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė savo galimai pažeistas teise gina ginčo teisena, atsakove nurodydama D. P.. Vadovaujantis CPK 45 straipsniu, ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl šalių tinkamumo, tai sprendžiama bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 29 straipsnyje nustatytas bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinys atsakovui pareiškiamas teismui pagal jo gyvenamąją vietą. A. D. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė su ieškiniu pagal bendrąsias teismingumo taisykles turėjo kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

4. Ieškovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 30 str. 11 d. numato, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai ieškovė prašo nagrinėti bylą Vilniaus regiono apylinkės teisme, pagal ieškovės kaip vartotojos gyvenamąją vietą.

5. Sprendžiant ieškinio teismingumo nustatymo klausimą, esminę reikšmę turi tinkamas ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko kvalifikavimas identifikuojant tikrąjį ginčo objektą ir pobūdį. Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodė, kad automobilio pardavimo procesu rūpinosi vien tik E. P., tai yra automobilio skelbime buvo nurodytas E. P. telefono numeris, kuriuo paskambinus ieškovei dėl automobilio apžiūros būtent jis juo ir atsiliepė, taip pat būtent jis ir aprodė automobilį ir pateikė ieškovei pasirašytą sutartį dėl automobilio pardavimo, tuo tarpu E. P. mama D. P. niekur automobilio pardavime nedalyvavo. Ieškovei apsisprendus pirkti automobilį , E. P. pateikė ieškovei jo paties parengtą sutartį kuri jau buvo užpildyta ir pasirašyta D. P.. Taigi, D. P. viso automobilio pardavimo procese net nedalyvavo, tačiau jau buvo pasirašiusi ant E. P. turimos sutarties, todėl ieškovė nieko blogo neįtardama supildė savo duomenis ir pasirašė sutartį. Apžiūrint automobilį E. P. tvirtino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, kad juo neva važinėjo jo mama. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ieškovė suprato, kad mašinos savininkė ir pardavėja yra E. P. motina D. P., tai yra, kad E. P. parduoda ne savo, o motinos mašiną.

6. Ieškovė nurodo, kad E. P. yra profesionalus transporto priemonių pardavėjas, kuriam priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis eina direktoriaus pareigas, taip pat kad įmonės telefono numeris sutampa su nurodytu automobilio pardavimo skelbime, kad su šiuo numeriu yra ir daugiau susijusių skelbimų. Tačiau ieškovė atsakove traukia pirkimo - pardavimo sutartį pasirašiusią automobilio savininkę D. P., o E. P., su kuriuo bendravo automobilio pirkimo klausimais, trečiuoju asmeniu. Pretenziją dėl nekokybiško daikto įsigijimo ieškovė taip pat teikė atsakovei D. P.. Nors ieškovė E. P. laiko „faktiniu pardavėju“, šioje proceso stadijoje jis nėra traukiamas atsakovu.

7. Kaip teisingai nurodo ieškovė, „kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją)“. Ieškovė, viena vertus, nurodo, kad E. P., automobilio pardavimo metu veikė savo mamos D. P. vardu, kita vertus, jį laiko profesionaliu automobilių pardavėju, tačiau atsakovu E. P. netraukia, o ar atsakovė D. P., kuri 2024 m. gegužės 10 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta kaip pardavėja, gali būti laikoma verslininke Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus ketvirto skirsnio prasme, nepasisako.