- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-290-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00291-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ir trečiojo asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1931-671/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės D. V. priešieškinį M. V., trečiajam asmeniui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir sandorio pripažinimo apsimestiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo. Ieškinyje bei teismo priimtame pareiškime dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo teismo prašė: 1) panaikinti akto įrašą dėl Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp M. V. ir D. V. (ikisantuokinė pavardė – R.) įtraukimo į apskaitą Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės D. V. kaltės; 2) nutraukus santuoką, palikti pavardes: ieškovui – V., atsakovei – R.; 3) priteisti iš atsakovės 1694 Eur kompensaciją už bendrų lėšų panaudojimą atsakovės asmeninių kreditų dengimui; 4) nustatyti, kad 47,26 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. V. nuosavybė; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje; Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje santuoka į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iki santuokos kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie dvejus metus; sudarius santuoką, jų santykiai ėmė prastėti – atsakovė vis dažniau laisvu nuo darbo metu bei savaitgaliais viena pati ėmė lankytis įvairiuose vakarėliuose, vartoti alkoholį, grįžusi namo būdavo pikta, konfliktiška, o kartais net ir agresyvi. Ieškovas nurodė, kad turėjo vilties ir dėjo pastangas, kad ši situacija pasikeistų, tačiau nepavyko. Kadangi atsakovė D. V. pripažino, jog jau kurį laiką artimus santykius palaiko su kitu vyru, nuo 2018 m. vasaros ieškovas praktiškai jokio ryšio su atsakove nebepalaiko, apsigyveno to paties namo skirtinguose kambariuose ir bendro ūkio kartu su atsakove nebeveda, o nuo 2019 m. sausio mėnesio ėmė gyventi skirtinguose būstuose. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės ir nebegali būti išsaugota, todėl turėtų būti nutraukta ir išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
3. Teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo ieškovas nurodė, kad atsakovė santuokos metu iš bendrų lėšų dengė savo asmeninius kreditus, iš viso santuokos metu iš bendrų lėšų buvo grąžinta 1742 Eur kredito. Ieškovas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 3 dalį – kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Ieškovo vertinimu, atsakovė D. V. 1742 Eur bendrų lėšų panaudojo asmeninių kreditų dengimui, todėl iš jos priteistina 871 Eur kompensacija. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) už atsakovę sumokėjo (duomenys neskelbtini) 823 Eur vartojimo kreditą, todėl jam, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininke, todėl atsakovė privalo grąžinti jam 823 Eur. Ieškovas akcentavo, kad iš viso atsakovė jam yra skolinga 1694 Eur (871 Eur + 823 Eur).
4. Ieškovas nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktą iš varžytynių už 5400 Eur įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, jog kadangi šis turtas jo vardu buvo įgytas jau po šios bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo, šalims nebevedant bendro ūkio ir nebegyvenant kartu, turto kaina sumokėta jo asmeniniais kreditais, šis žemės sklypas nedalintinas, o pripažintinas asmenine M. V. nuosavybe.
5. Atsakovė D. V. pareiškė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, teismo prašė: 1) panaikinti M. V. ir D. V. Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti tarp (duomenys neskelbtini) ir R. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu ir automobilį „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bylos šalių bendrąja jungtine nuosavybe; 3) pripažinti atsakovės D. V. asmenine nuosavybe skalbimo mašiną „Beko B61041“ (50 Eur vertės), šaldytuvą „Beko CS234030“ (50 Eur vertės) ir šiltnamį „Klasika Standart“ (100 Eur vertės), įpareigoti ieškovą šį turtą grąžinti atsakovei; 4) automobilį „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovo asmeninėn nuosavybėn; 5) priteisti iš ieškovo 10545,25 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį bei sumažintą dalintiną turtą; 6) po bažnytinės santuokos civilinės apskaitos įrašo panaikinimo atsakovei D. V. palikti iki santuokos turėtą pavardę – R.; 7) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, jog pripažįsta, kad jos ir ieškovo santuokiniai ryšiai yra negrįžtamai nutrūkę ir tolesnis jų bendras gyvenimas yra nebegalimas, todėl sutinka su ieškovo reikalavimu panaikinti Telšių Švč. Mergelė Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bylos šalių sudarytos santuokos įtraukimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įrašą. Atsakovė pažymėjo, kad nesutinka tik su ieškovo nurodomomis jų santuokos iširimo priežastimis. Atsakovė neneigė, kad bylos šalių santuokiniai ryšiai iširo iš dalies ir dėl jos kaltės, tačiau atkreipė dėmesį, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo dėl ieškovo elgesio, pasireiškusio nuolatiniu išimtinai savo interesų šeimos sąskaita tenkinimu bei santuokine neištikimybe.
7. Atsakovė nurodė, jog jos lėšomis iki santuokos buvo įgyta: skalbimo mašina „Beko B61041“, šaldytuvas „Beko CS234030“, šiltnamis „Klasika Standart“, todėl šie daiktai turi būti pripažinti jos asmeniniu turtu, o ieškovas įpareigotas šiuos daiktus jai grąžinti.
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovo mamos vardu registruotas lengvasis automobilis „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) de facto nuosavybės teise priklauso bylos šalims, kadangi buvo įgytas bylos šalių bendromis lėšomis. Atsakovė nurodė, kad teismui buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartį atitinkanti PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl šio automobilio pardavimo ieškovo mamai už 1800,00 Eur kainą; ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad bylos šalių santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovas atliko piniginių lėšų 3087,00 Eur sumos pervedimą už automobilį „S. O.“; ieškovo ranka surašyta išlaidų automobilio remontui suvestinės kopija; internetiniame tinklapyje ieškovo publikuoti skelbimai apie nurodomo automobilio „S. O.“ pardavimą už 7250,00 Eur kainą. Atsakovės vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad de facto automobilį „S. O.“ santuokos metu bendromis piniginėmis lėšomis įsigijo bylos šalys. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir R. S. sudarytą automobilio „S. O.“ pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu vienos iš šalių – pirkėjo – atžvilgiu ir šį automobilį pripažinti bylos šalių bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti šį turtą lygiomis dalimis, perduodant automobilį ieškovo nuosavybėn, o ieškovei priteisinat 1/2 dalies piniginę kompensaciją. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė atsisakė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei restitucijos taikymo, prašė pripažinti, jog automobilis „S. O.“ buvo įgytas ir suremontuotas bendromis šalių lėšomis, ir priteisti piniginę kompensaciją.
9. Atsakovė nurodė, kad bylos šalys santuokinio gyvenimo metu įsigijo iš Jungtinių Amerikos Valstijų nuosavybėn bei savo lėšomis suremontavo automobilį „Audi A5“, kuris, iširus bylos šalių santuokai, liko pas ieškovą (paties ieškovo vertinimu automobilio vertė atitinka 11500,00 Eur sumą). Atsakovė nurodė, kad bylos šalių santuokinio gyvenimo metu ieškovas sumokėjo bankiniais pavedimais 2341,11 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo remontą. Atsakovė prašė priteisti už bendro turto bei panaudotas bendras lėšas asmeninio turto pagerinimui 1/2 dalies piniginę kompensaciją.
10. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį nurodė, kad su atsakovės reikalavimu pripažinti (duomenys neskelbtini) ir R. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu ir automobilį „S. O.“ pripažinti bylos šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nesutinka. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad automobilis priklauso jai nuosavybės teise, jį faktiškai pirko ir remontavo už savo pinigus, o sūnus M. V. tik padėjo automobilį nupirkti ir suremontuoti. Trečiasis asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) davė ieškovui 3300 Eur automobiliui nupirkti, kilus problemoms su automobilio pargabenimu, (duomenys neskelbtini) davė dar 4210 Eur, remontui davė 1800 Eur, o dėl nenumatytų išlaidų pabrangus automobiliui ir pradėjus jį naudoti, suprato, kad jis nepatinka, ir nusprendė jį parduoti. Trečiasis asmuo akcentavo, kad M. V. ir D. V. neturėjo finansinių galimybių įgyti tokį automobilį, jie automobiliu faktiškai nesinaudojo (išskyrus remonto metu), taigi tikroji sandorio šalis buvo ji. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog ji sprendė dėl automobilio pirkimo, už jį buvo atsiskaityta iš jos lėšų, ji automobilį faktiškai valdė ir naudojosi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu teismas nusprendė: ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies; panaikinti M. V. ir D. V. (ikisantuokinė pavardė R.) (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – V., atsakovei palikti pavardę – R.; nustatyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. V. nuosavybė; pripažinti atsakovės D. V. asmenine nuosavybe skalbimo mašiną „Beko B61041“ (50 Eur vertės), šaldytuvą „Beko CS234030“ (50 Eur vertės) ir šiltnamį „Klasika Standart“ (100 Eur vertės), įpareigojant ieškovą M. V. šį turtą grąžinti atsakovei D. V.; priteisti iš ieškovo M. V. atsakovei D. V. 3404,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį bei sumažintą dalintiną turtą; priteisti iš M. V. D. V. 102 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš M. V. 162 Eur nesumokėtą žyminį mokestį į valstybės pajamas; priteisti iš M. V. ir D. V. lygiomis dalimis į valstybės pajamas išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu – 14,08 Eur, iš kiekvieno po 7,04 Eur; kitose dalyse ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.
12. Teismas nurodė, kad abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė vienas kito moraliai tuo metu, kai kitai šaliai to labiausiai reikėjo, neįsigilino į vienas kito lūkesčius, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
13. Teismas nurodė, kad transporto priemonės („S. O.“ ir „Audi A5“) buvo įgytos santuokos metu, abi transporto priemonės buvo pirktos JAV per tarpininką, už transporto priemones buvo sumokėta iš ieškovo sąskaitos. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo įrodymų, jog automobilis „S. O.“ buvo įgytas jos vardu ir lėšomis, nepateikė; jos gaunamos pajamos nedidelės, todėl sprendė, kad ji negalėjo skirti piniginių lėšų pakankamai brangiam automobiliui. Teismas darė išvadą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas su trečiuoju asmeniu, buvo apsimestinis, o automobilis „S. O.“ buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad automobilis „S. O.“ yra parduotas trečiajam asmeniui, o atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo panaikinti ginčijamą sandorį bei taikyti restituciją, teismas sprendė klausimą tik dėl kompensacijos priteisimo. Teismas pripažino, kad automobilis „Audi A5“ taip pat buvo įsigytas šalims gyvenant santuokoje ir nors automobilis nebuvo ir nėra įregistruotas ieškovo vardu, jis yra jam perduotas. Teismas konstatavo, kad automobilį šalys įsigijo bendromis ir iš dalies skolintomis lėšomis, jis yra ieškovo žinioje, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 1/2 dalis automobilio įsigijimui panaudotų šeimos piniginių lėšų.
14. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovo sąskaitos išrašas) patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies stogo remontui buvo panaudotos bendros sutuoktinių piniginės lėšos, o atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl iš ieškovo priteisė atsakovei 1170,50 Eur kompensaciją už bendrų lėšų panaudojimą asmeninio turto pagerinimui.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neteikė įrodymų, kokius kitus kilnojamuosius daiktus ir kokios vertės atsakovė pasiėmė išsikraustydama iš būsto; pažymėjo, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turėjo ieškovas. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusius abiejų šalių tarpusavio santykius, į tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad prašomus priteisti daiktus pirko atsakovė, į teisinį reglamentavimą, jog visi daiktai, įgyti iki santuokos sudarymo, yra asmeninė nuosavybė, kilnojamuosius daiktus (šiltnamį, skalbimo mašiną ir šaldytuvą) pripažintino asmenine atsakovės nuosavybe ir priteisė atsakovei, o ieškovą įpareigojo atsakovei juos grąžinti.
16. Teismas nurodė, jog atsakovė pripažino, kad ieškovas nieko nežinojo, kad ji sudarė kredito sutartis, jog atsakovė neįrodė, kad šie kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, neprašė šias prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, kreditus dengė iš bendrų lėšų, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 871 Eur už bendrų lėšų panaudojimą asmeninių kreditų dengimui.
17. Teismas nurodė, kad ieškovas iki šalių santuokos sudarymo padengė atsakovės asmeninius kreditus, tačiau pažymėjo, kad bylose dėl santuokos nutraukimo sprendžiami klausimai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalyje, todėl šalių tarpusavio santykiai iki santuokos sudarymo, jeigu tai nesusiję su bendrosios jungtinės nuosavybės panaudojimu, nenagrinėtini. Dėl šių priežasčių šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė.
18. Teismas nurodė, kad ieškovas, šalims gyvenant skyrium, iš savo asmeninių lėšų įsigijo nekilnojamąjį turtą, todėl sprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
19. Nustatęs, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei iš viso 4275,50 Eur kompensaciją, o atsakovė turi sumokėti ieškovui 871 Eur kompensaciją, teismas sprendė, kad atsakovei priteistina suma mažintina ieškovo mokėtina 871 Eur suma ir iš ieškovo atsakovei priteistina 3404,50 Eur kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
20. Apeliaciniame skunde ieškovas M. V. ir trečiasis asmuo R. S. prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį: panaikinti akto įrašą dėl Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sudarytos santuokos tarp M. V. ir D. V. (ikisantuokinė pavardė – R.) įtraukimo į apskaitą Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės D. V. kaltės; priteisti iš atsakovės 523,50 Eur kompensaciją; atmesti atsakovės reikalavimą dėl pripažinimo jos asmenine nuosavybe skalbimo mašiną, šaldytuvą ir šiltnamį. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo R. S. nesutinka tik su sprendimo motyvuojančiąja dalimi, kuria konstatuota, kad automobilio „S. O.“ pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, tačiau apeliaciniu skundu nereiškia reikalavimo dėl teismo motyvų pašalinimo/pakeitimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Nors teismas nemotyvavo, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo kaltė, tačiau iš sprendimo turinio darytina išvada, kad teismas vadovavosi atsakovės paaiškinimais, nors byloje nėra jokių įrodymų dėl ieškovo smurtavimo ar kitokio netinkamo elgesio. Faktiškai visą santuokinį laikotarpį atsakovė vedė dvigubą gyvenimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai nepripažino dėl santuokos nutraukimo atsakovės D. V. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Teismas padarė išvadą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas R. S. vardu, yra apsimestinis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje sandorio nepripažino negaliojančiu, nes atsakovė posėdžio metu atsisakė reikalavimo panaikinti ginčijamą sandorį bei taikyti restituciją. Nenuginčijus sandorio, transporto priemonė liko R. S. nuosavybe, todėl priteisti kompensaciją už šį turtą nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apsimestinį sandorį, taip ir nenurodė pajamų šaltinio, iš kur šalys per tokį trumpą laiką galėjo sukaupti lėšas automobilio įsigijimui; neįvertinęs šalių pajamų, konstatavo, kad R. S. tokių pajamų neturėjo. Byloje nesant įrodymų apie sutuoktinių turėtas lėšas automobilio įsigijimui, teismas nepagrįstai priteisė už jį kompensaciją.
20.3. Automobilio „Audi A5“ savininku M. V. nėra ir nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalino automobilį, kuris buvo įgytas verslui, t. y. perpardavimui, neįgyjant nuosavybės.
20.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino D. V. asmenine nuosavybe skalbimo mašiną, šaldytuvą ir šiltnamį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kokie kiti kilojamieji daiktai ir kokia jų vertė, kuriuos atsakovė pasiėmė. Tačiau ieškovas ir neįrodinėjo, kokia kitų daiktų vertė, kadangi leido atsakovei vienai padalinti kilnojamąjį turtą. Atsakovė žinutėse nurodė, kad nenori šaldytuvo ir skalbimo mašinos ir ieškovas gali juos išmesti. Taigi prašomas padalinti ieškovo namuose likęs kilnojamasis turtas nedalintinas, nes atsakovė kitą kilnojamąjį turtą pasiėmė sau, t. y. šalys kilnojamąjį turtą pasidalino geruoju.
Šalies argumentai
20.5. Ieškovas prašė teismo priteisti jam (duomenys neskelbtini) už D. V. sumokėtą 823 Eur vartojimo kreditą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis klausimas nenagrinėtinas CPK 385 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Pažymėtina, kad jei ieškinio dalis dėl 823 Eur priteisimo yra nenagrinėtina santuokos nutraukimo byloje, tai teismas turėjo šį reikalavimą palikti nenagrinėtu, o ne atmesti. Šiuo atveju teismas, neišsprendęs šio reikalavimo teisėtumo, ieškinį atmetė, ir užkirto kelią kelti naują reikalavimą bendra tvarka (ne santuokos nutraukimo) byloje. Tačiau šis reikalavimas yra susijęs su santuokos nutraukimu, nes teismas santuokos nutraukimo byloje privalo išspręsti turto padalijimo klausimus, o vienas iš turto padalijimo klausimų yra pareigų (prievolių) padalijimas, t. y. iš turto balanso turi būti atskaitomos asmeninės skolos, todėl 823 Eur suma, kaip prievolė, turėjo būti įtraukta į balansą ir atitinkamai įvertinta, apskaičiuojant piniginę kompensaciją.
20.6. Atmetus reikalavimą dėl kompensacijų už automobilius, ieškovas atsakovei privalo sumokėti 1170,50 Eur kompensaciją už stogo remontą, o atsakovė ieškovui turi sumokėti 871 Eur kompensaciją už bendrų lėšų panaudojimą asmeninių kreditų dengimui ir 823 Eur skolą, iš viso 1694 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovė yra skolinga ieškovui 523,50 Eur.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Apeliaciniame skunde nurodomos bylos šalių santuokos iširimo aplinkybės ir priežastys prieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtiems įrodymams bei yra grindžiami išimtinai subjektyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas bylos šalių bažnytinės santuokos civilinės apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias procesines bei santuokos nutraukimo pagrindus nustatančias materialinės teisės normas ir jų nepažeidė.
21.2. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto asmeninio ir santuokinio turto bei jo padalijimo. Atsakovės vertinimu, nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje taip pat grindžiamas tik išimtinai subjektyviais ir deklaratyviais paaiškinimais, o ne teismui pateiktų įrodymų visuma. Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie jos asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo įsigytus ginčo skalbimo mašiną, šaldytuvą ir šiltnamį. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomas tik toks turtas, kuris buvo sutuoktinių įsigytas po santuokos sudarymo, todėl teiginiai, esą atsakovės lėšomis iki santuokos sudarymo įsigyti ir priešieškiniu reikalauti grąžinti kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovui, yra teisiškai nepagrįsti.
21.3. Įrodinėjant bylos šalių santuokos metu įsigytą turtą, atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie santuokos metu abiejų bylos šalių lėšomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytus du lengvuosius automobilius. Visuma pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų neginčijamai leidžia daryti išvadą, kad abiejų nurodytų automobilių įsigijimas ir remontas buvo vykdomas bylos šalių santuokos metu ir jų abiejų bendromis bei skolintomis lėšomis.
Šalies argumentai
21.4. Apeliaciniame skunde be pagrindo yra prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo įvykdytų iki santuokos įgytų atsakovės prievolių kreditoriams. Nors pirmosios instancijos teismas reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip nenagrinėtiną santuokos nutraukimo byloje, atsakovė pažymi, kad visos vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos bylos šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Kadangi atsakovės prievolės kreditoriams atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai bylos šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kadangi šios prievolės atsirado iš bendrų bylos šalių poreikių tenkinimo, laikytina pačiam ieškovui kilo prievolė padengti ir jų dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
23. 2020 m. kovo 26 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ieškovo M. V. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas kelia atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo teisėtumo klausimą, papildomai pasisako dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, pakartotinai paaiškina savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ginčo klausimais.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo buvo priimtas; savo pozicijas ginčo klausimais šalys suformulavo procesiniuose dokumentuose, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertins. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą ribojimą. Ieškovas nepagrindė būtinybės teikti papildomus paaiškinimus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus priimti atsisakytina.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovė D. V. (buvusi pavardė – R.) susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje santuoka į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4). Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė.
27. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (5/9 pastato – gyvenamojo namo, garažas, pavėsinė bei 5/9 kitų statinių, taip pat (duomenys neskelbtini) žemės sklypo), (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo nuosavybė, įgyta 2015 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, iki santuokos sudarymo; atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b. l. 6; 7–11). Ieškovas iki santuokos sudarymo įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kuri yra asmeninė jo nuosavybė, atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 12–13).
28. Nustatyta, kad automobiliai „S. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A5“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šalių vardu nebuvo ir nėra registruoti (1 t., b. l. 12–13). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). M. V. aukciono būdu įgijo transporto priemonę „S. O.“, kurios vertė 2378 $, aukciono brokerio mokestis 100 $, transportavimas šalies viduje 350 $, transportavimas per vandenyną 975 $, iš viso sumokėjo 3803 $ (2 t., b. l. 56–57).
29. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) pardavė, o pirkėja R. S. nupirko automobilį „S. O.“ (su defektais) už 1800 Eur (1 t., b. l. 74). Automobilis „S. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo registruotas R. S. vardu (automobilis parduotas).
30. Iš ieškovo M. V. sąskaitos išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis buvo 360,30 Eur, o (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis 300,13 Eur. (duomenys neskelbtini). iš sąskaitos pervestas 200 Eur tarpininkavimo mokestis D. U.; (duomenys neskelbtini) į sąskaitą įnešti grynieji pinigai – 2100 Eur (1900+100+100); (duomenys neskelbtini) 3087 Eur pervesti D. U. už „S.“; (duomenys neskelbtini). įnešti grynieji pinigai – 1000 Eur; (duomenys neskelbtini) pervesti 500 Eur R. S. (stogo remontas); (duomenys neskelbtini) įnešti grynieji pinigai – 1400 Eur; (duomenys neskelbtini) pervesta (duomenys neskelbtini) 1341,11 Eur; (duomenys neskelbtini) pervesta 500 Eur R. S. už stogą; 2018 m. birželio 12 d. į sąskaitą įnešti grynieji pinigai – 3360 Eur; 2018 m. birželio 13 d. pervesti 4210 (duomenys neskelbtini) (už automobilio transportavimą) (3 t., b. l. 16–17); nustatyta, jog ieškovas taip pat mokėjo mokesčius, pirko kurą, grynindavo nedidelėmis sumomis, atsiskaitinėdavo parduotuvėse už prekes (1 t., b. l. 68–73, 132–151).
31. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos ir perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Audi A5“ buvo perduotas M. V., kuris įsipareigojo automobilį parduoti ir apmokėti jo vertę 1101,10 Eur (1 t., b. l. 93–94). Automobilis „Audi A5“ yra registruotas Kipre juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu (1 t., b. l. 33); nuo (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudarė M. V. (1 t., b. l. 34).
32. Šalių susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šalys aptarė, jog vieną automobilį – „S.“ reikia parduoti, o kitą „Audi A5“, kurio atsakovė dar nematė, pasilikti (2 t., b. l. 19–29).
33. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015 m. pirko šiltnamį „Klasika Standart“ už 418,99 Eur, skalbimo mašiną „Beko B61041“ už 219 Eur ir šaldytuvą „Beko CS234030“ už 258 Eur (1 t., b. l. 25–28).
34. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) D. V. su (duomenys neskelbtini) turėjo sudariusi 8 paskolos sutartis, (duomenys neskelbtini) likusi grąžintina suma – 1316,53 Eur (2 t., b. l. 83–108), UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteikti 5 kreditai; (duomenys neskelbtini); ieškovas sumokėjo už atsakovę kreditus (duomenys neskelbtini) 474 Eur, 124 Eur, 823 Eur, iš viso 1421 Eur (3 t., b. l. 11).
Dėl ginčo esmės
35. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas prašo pakeisti dalį sprendimo: 1) panaikinti akto įrašą dėl Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sudarytos santuokos tarp M. V. ir D. V. įtraukimo į apskaitą Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės D. V. kaltės; 2) priteisti iš atsakovės 523,50 Eur kompensaciją; 3) atmesti atsakovės reikalavimą dėl pripažinimo jos asmenine nuosavybe skalbimo mašiną, šaldytuvą ir šiltnamį.
36. Trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad nesutinka tik su sprendimo motyvuojančiąja dalimi, kuria konstatuota, kad automobilio „S. O.“ pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog sprendimo rezoliucinė dalis ir kitos sprendimo dalys su trečiuoju asmeniu nėra susijusios.
37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta, konstatavus abiejų šalių kaltę, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nemotyvavo, kuo konkrečiai pasireiškė jo kaltė, vadovavosi atsakovės paaiškinimais, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl jo smurtavimo ar kitokio netinkamo elgesio. Ieškovas akcentavo, jog faktiškai visą santuokinį laikotarpį atsakovė vedė dvigubą gyvenimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai nepripažino dėl santuokos nutraukimo atsakovės D. V. kaltės.
38. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
39. Ieškovas nurodė, kad sudarius santuoką, santykiai tarp šalių ėmė prastėti – atsakovė vis dažniau laisvu nuo darbo metu bei savaitgaliais viena pati ėmė lankytis įvairiuose vakarėliuose, vartoti alkoholį, grįžusi namo būdavo pikta, konfliktiška, o kartais net ir agresyvi, galiausiai pripažino, kad jau kurį laiką artimus santykius palaiko su kitu vyru. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės, atsakovė nedarė išvadų dėl savo elgesio, nekeitė jo, nebuvo lojali sutuoktinė ir nevykdė reikiamų pareigų. Atsakovė neneigė, kad bylos šalių santuokiniai ryšiai iširo iš dalies ir dėl jos kaltės, tačiau akcentavo, kad bylos šalių bendras gyvenimas tapo negalimas ir bylos šalių santuoka iširo dėl ieškovo elgesio, pasireiškusio nuolatiniu išimtinai savo interesų šeimos sąskaita tenkinimu bei galiausiai santuokine neištikimybe. Konkrečių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes nei viena iš šalių nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių išdėstytas pozicijas, konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė vienas kito moraliai tuo metu, kai kitai šaliai to labiausiai reikėjo, neįsigilino į vienas kito lūkesčius, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų šalių teiktais paaiškinimais, vertino šalių nurodytas aplinkybes dėl kiekvieno sutuoktinio kaltės, taip pat atsižvelgė į liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, jog dėl santuokos iširimo kaltos yra abi šalys. Abiejų sutuoktinių kaltė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, konstatavus abiejų šalių pažeistas jų, kaip sutuoktinių, lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai (ieškovas tokių nepateikė), pagrindžiantys išimtinai atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pripažino šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės elgesio santuokiniu laikotarpiu ir nepagrįstai nepripažino dėl santuokos nutraukimo atsakovės kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.
42. Spręsdamas dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad transporto priemonės („S. O.“ ir „Audi A5“) buvo įgytos santuokos metu, už transporto priemones buvo sumokėta iš ieškovo sąskaitos, transporto priemonės buvo įgytos bendromis šalių lėšomis. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo įrodymų, kad automobilis „S. O.“ buvo įgytas jos vardu ir lėšomis, nepateikė; teismas vertino, kad automobilio „S. O.“ pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo automobilį „S. O.“ nupirko trečiasis asmuo R. S., buvo apsimestinis.
43. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
44. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).
46. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad abi transporto priemonės buvo pirktos JAV per tarpininką, už transporto priemones buvo sumokėta iš ieškovo M. V. sąskaitos. Nustatyta, kad D. U. už automobilį „S. O.“ iš sąskaitos pervestas 200 Eur tarpininkavimo mokestis, (duomenys neskelbtini) pervesta 3087 Eur. Už automobilį „Audi A5“ taip pat mokėjimai buvo atliekami šalims gyvenant santuokoje – (duomenys neskelbtini) pervesti 4210 (duomenys neskelbtini) (už automobilio transportavimą). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos ir perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Audi A5“ buvo perduotas M. V., kuris įsipareigojo automobilį parduoti ir apmokėti jo vertę 1101,10 Eur; nuo (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudarė M. V.. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog už nurodytą turtą buvo mokėta iš ieškovo banko sąskaitoje, į kurią nuolat buvo įnešami grynieji pinigai, buvusių lėšų.
47. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri patvirtina, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) pardavė, o pirkėja R. S. (trečiasis asmuo) nupirko automobilį „S. O.“ (su defektais) už 1800 Eur, šis automobilis buvo registruotas R. S. vardu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens R. S. gaunamas pajamas, automobilio įsigijimą patvirtinančius duomenis bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (bylos šalių susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis), sprendė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, kadangi R. S. neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, jog automobilis buvo įgytas jos vardu ir jos lėšomis. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nesutinka su sprendimo motyvuojamąja dalimi, kuria konstatuota, kad automobilio „S. O.“ pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis.
48. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai. Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
49. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog yra pagrindas sandorį, pagal kurį nuosavybės teises į ginčo automobilį „S. O.“ įgijo ieškovo motina, laikyti apsimestiniu, tai nurodė motyvuojamoje sprendimo dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovė nagrinėjamoje byloje atsisakė reikalavimo panaikinti ginčijamą sandorį bei taikyti restituciją, ex officio (savo iniciatyva) nesprendė šios sutarties negaliojimo klausimo pagal CK 1.87 straipsnio taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs šio sandorio negaliojančiu, nepagrįstai ginčo automobilį įtraukė į santuokos nutraukimo byloje dalytino turto balansą ir šį turtą padalijo, t.y. teismas neturėjo pagrindo pripažinti automobilį „S. O.“ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovei 3000 Eur kompensaciją (1/2 dalį santuokos metu įgyto ir parduoto turto), todėl sprendimo dalis dėl kompensacijos atsakovei priteisimo keistina.
50. Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei apklaustų liudytojų duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad automobilio „Audi 5“ įsigijimui buvo panaudotos šalių turėtos bei skolintos lėšos, jis buvo remontuojamas ir pardavinėjamas, t. y. turtas buvo įgytas bendriems sutuoktinių tikslams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 105 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis) ir atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais dėl kompensacijos už automobilį Audi -5 priteisimo tenkinti pagrindo nėra.
51. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pripažino D. V. asmenine nuosavybe skalbimo mašiną, šaldytuvą ir šiltnamį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kokie kiti kilojamieji daiktai ir kokia jų vertė, kuriuos atsakovė pasiėmė. Ieškovas akcentavo, kad neįrodinėjo, kokia kitų daiktų vertė, kadangi leido atsakovei vienai padalinti kilnojamąjį turtą; kad prašomas padalinti ieškovo namuose likęs kilnojamasis turtas nedalintinas, kadangi atsakovė kitą kilnojamąjį turtą pasiėmė sau, t. y. šalys kilnojamąjį turtą pasidalino geruoju.
52. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
53. Atsakovė nurodė, jog jos lėšomis iki santuokos buvo įgyta: skalbimo mašina, šaldytuvas, šiltnamis, todėl šiuos daiktus prašė pripažinti jos asmeniniu turtu ir įpareigoti ieškovą jai juos grąžinti. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. pirko šiltnamį „Klasika Standart“ už 418,99 Eur, 2015 m. pirko skalbimo mašiną „Beko B61041“ už 219 Eur ir šaldytuvą „Beko CS234030“ už 258 Eur. Atsakovė nurodė, jog visus šiuos daiktus pirko iš asmeninių lėšų, po to, kada ieškovas nusipirko gyvenamojo namo dalį ir abu pradėjo ten gyventi. Ieškovas nurodė, kad duodavo pinigų atsakovei įmokoms, nes buitinė technika buvo pirkta išsimokėtinai, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė; pažymėjo, kad atsakovė pasiėmė kitus daiktus, todėl kilnojamieji daiktai jau yra padalinti, tačiau įrodymų, kokius kitus kilnojamuosius daiktus ir kokios vertės atsakovė pasiėmė išsikraustydama iš būsto, taip pat nepateikė.
54. Kaip jau minėta, pagrindinis rodiklis, leidžiantis atskirti asmeninį sutuoktinių turtą nuo bendro, yra turto įgijimo momentas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jei nenustatyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad atsakovė nekilnojamuosius daiktus įgijo iki santuokos sudarymo, ir atsakovei pareiškus reikalavimą pripažinti juos asmenine nuosavybe bei įpareigoti grąžinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kilnojamieji daiktai: šiltnamis „Klasika Standart“, skalbimo mašina „Beko B61041“ ir šaldytuvas „Beko CS234030“ pripažintini asmenine atsakovės nuosavybe ir priteistini atsakovei.
55. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad prašė teismo priteisti jam už D. V. sumokėtą 823 Eur vartojimo kreditą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis klausimas nenagrinėtinas CPK 385 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovo vertinimu, jei ieškinio dalis dėl 823 Eur priteisimo yra nenagrinėtina santuokos nutraukimo byloje, tai teismas turėjo šį reikalavimą palikti nenagrinėtu, o ne atmesti. Ieškovas pažymėjo, kad teismas užkirto kelią kelti naują reikalavimą bendra tvarka (ne santuokos nutraukimo byloje), nors šis reikalavimas, ieškovo manymu, yra susijęs būtent su santuokos nutraukimu.
56. Nustatyta, kad teismui pateiktame pareiškime dėl papildomo ieškinio reikalavimo ieškovas nurodė, kad atsakovė santuokos metu iš bendrų lėšų dengė savo asmeninius kreditus; ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 871 Eur kompensaciją bei už atsakovę sumokėtą 823 Eur vartojimo kreditą. Ieškovas akcentavo, kad iš viso atsakovė jam yra skolinga 1694 Eur (871 Eur + 823 Eur). Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio reikalavimo, nurodė, kad atsakovė pripažino, jog ieškovas nežinojo, kad ji sudarė kredito sutartis; atsakovė neįrodė, kad šie kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui; neprašė šias prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis; kreditus dengė iš bendrų lėšų, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 871 Eur už bendrų lėšų panaudojimą asmeninių kreditų dengimui, o reikalavimą dėl ieškovo (duomenys neskelbtini) padengto atsakovės asmeninio kredito – 823 Eur priteisimo atmetė, nurodydamas, kad šis klausimas, remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimo byloje nenagrinėtinas.
57. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
58. Kadangi ribojimas santuokos nutraukimo byloje nagrinėti su šia byla nesusijusius klausimus yra imperatyvus, jo tikslas yra orientuotas į santuokos nutraukimo bylos procesinę specifiką, toks reikalavimas (dėl iki santuokos sudarymo atliktų mokėjimų) neturėjo būti priimtas, o jį priėmus, reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 12 p., 383 straipsniu. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti ir reikalavimą dėl 823 Eur priteisimo palikti nenagrinėtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastaroji išvada neužkerta kelio ieškovui savo teises įgyvendinti reiškiant savarankišką ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistos kompensacijos dydį iki 404,50 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir patikslinti sprendimą, nurodant, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui M. V. 823 Eur už (duomenys neskelbtini) padengtą atsakovės D. V. vartojimo kreditą paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 383 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
60. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškinys patenkintas kitokia dalimi nei patenkintas pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas pakeisti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą atsižvelgė į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų šalių reikalavimai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkinti pilnai, ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas 51 %, o atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas 32 %. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtų atstovavimo išlaidų nedalino ir jų šalims nepriteisė; proporcingai patenkintų reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo daliai priteisė iš ieškovo M. V. atsakovei D. V. 102 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šalys teismo sprendimo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva klausimo dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme nenagrinėja. Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, atitinkamai keičiama sprendimo dalis dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovo atsakovei priteisina 20 Eur žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
62. Teismui nutarus, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (30 procentų), spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas M. V. už apeliacinį skundą sumokėjo 218 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės priteistina apeliantui 82,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
63. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; pateikė 2020 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 250 Eur sumos sumokėjimą advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl atsakovei D. V. iš ieškovo M. V. priteistina 75 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apeliantui priteistina iš atsakovės 7,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V. (ikisantuokinė pavardė R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – V., atsakovei palikti pavardę – R.
Nustatyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Pripažinti atsakovės D. V. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe skalbimo mašiną „Beko B61041“ 50 Eur vertės, šaldytuvą „Beko CS234030“ 50 Eur vertės ir šiltnamį „Klasika Standart“ 100 Eur vertės, įpareigojant ieškovą M. V. šį turtą grąžinti atsakovei D. V.
Priteisti iš ieškovo M. V., (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V. (duomenys neskelbtini) 404,50 Eur (keturis šimtus keturis Eur 50 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį bei sumažintą dalintiną turtą.
Priteisti iš M. V. (duomenys neskelbtini) D. V. (duomenys neskelbtini) 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš M. V. (duomenys neskelbtini) 162 Eur nesumokėtą žyminį mokestį į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš M. V. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės pajamas išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu - 14,08 Eur, iš kiekvieno po 7,04 Eur (septynis eurus 04 ct) (įmokos kodas 5660).
Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui M. V. 823 Eur už(duomenys neskelbtini) padengtą atsakovės D. V. vartojimo kreditą palikti nenagrinėtą.
Priteisti ieškovui M. V. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. V. (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.